Kauno rajono vietos veiklos grupės vadovė – apie sėkmės formulę, darbus ir planus

Kauno rajono vietos veiklos grupė (VVG) neseniai minėjo 16-ąsias veiklos metines. Nuo pat įkūrimo pradžios ji yra tarp šalies lyderių. Stiprios asociacijos ir veiklių bendruomenių pastangomis per šį laikotarpį pagražėjo ne vienas Kauno rajono objektas, sukurta nemažai darbo vietų, net ir atokiausiose vietovėse verda gyvenimas.

Apie sėkmės formulę, atliktus darbus ir ateities planus kalbamės su Kauno rajono VVG pirmininke Kristina Švedaite.

– Kas lemia, kad Kauno rajono VVG nuo pat įkūrimo pradžios yra tarp lyderių?

– Manau, kad aktyvumas, geografinė padėtis ir turimas kompetencijų bagažas. Mūsų VVG aktyviai dalyvauja LEADER programos Lietuvoje kūrimo ir tobulinimo procese. Glaudžiai bendradarbiaujame tiek su Žemės ūkio ministerija, tiek su Nacionaline mokėjimo agentūra, teikiame savo įžvalgas, kaip galima pagerinti vietos projektų įgyvendinimą. Kadangi esame centrinėje Lietuvos dalyje, todėl įvairūs susitikimai, renginiai, mokymai dažniausiai vyksta mūsų teritorijoje. Tai lemia mūsų krašto žmonių didesnes galimybes aktyviai dalyvauti veiklose.

Sėkmę lemia ir mūsų bendruomenių, kitų nevyriausybinių organizacijų (NVO) narių, vietos valdžios atstovų, verslo atstovų aktyvumas ne tik VVG narystės veiklose, bet ir savo organizacijų bei projektinėse veiklose. Pvz., jeigu bendruomenės teikia projektus, bet trūksta koofinansavimo, jos gali kreiptis paramos į Kauno rajono savivaldybės fondą, skirtą projektams koofinansuoti. Projektai dėl šios priežasties yra sėkmingiau įgyvendinami.

Kita mano minėta priežastis yra patirtis ir kompetencijos. Šį mėnesį minėjome savo veiklos 16-ąsias metines – būtent tiek metų dirba dauguma mūsų narių. Jie yra įsigilinę į VVG specifiką, LEADER metodo įgyvendinimą, turi sukaupę projektinės veiklos patirties.

– Kurie veiklos rezultatai labiausiai džiugina ir kodėl?

– Žinoma, džiugina sėkmingas vietos plėtros strategijos įgyvendinimas. Esame viena geriausių Lietuvos VVG. Tai patvirtino tarpinis vietos plėtros strategijų vertinimas, kurį atliko Žemės ūkio ministerija. Džiaugiamės, kad finansuojame ne tik vietos projektus iš vietos plėtros strategijos, bet ir įgyvendiname tiek tarptautinio bendradarbiavimo, tiek teritorinio bendradarbiavimo projektus.Džiaugiamės, kad finansuojame ne tik vietos projektus iš vietos plėtros strategijos, bet ir įgyvendiname tiek tarptautinio bendradarbiavimo, tiek teritorinio bendradarbiavimo projektus.

– Kokie įgyvendinti projektai yra VVG vizitinė kortelė?

– Labai džiaugiamės tarptautiniu bendradarbiavimu su Lenkijos VVG „Lider Pojezierza“, jau turėjome porą – „Mus jungia LEADER“ ir „Jie skrenda“ – bendrų projektų. Tai VVG, kurios teritorijoje nukrito mums istoriškai svarbi Dariaus ir Girėno „Lituanica“. Partneriai lenkai labai gerbia šį mūsų tautai svarbų istorinį įvykį. Bendradarbiaudami ir įgyvendindami bendrus projektus sutvarkėme infrastuktūrą prie paminklo Myslibužo miške ir pastatėme suolelius sklandytojų kalvoje Netoniuose. Žinoma, buvo nemažai veiklų, skirtų abiejų šalių bendruomenėms ir jaunimui.

Džiaugiuosi, nes esame išskirtiniai, mūsų finansuojami projektai yra skatinantys bendruomeninį verslumą. Ankstesniu finansiniu laikotarpiu turėjome aštuonis bendruomeninio verslumo projektus. Iš jų išskirčiau Linksmakalnio kaimo bendruomenės, teikiančios renginio organizavimo paslaugas, projektą. Šį rudenį turėsime Socialinio verslo paramos kvietimą – paramos galės keiptis kaimo bendruomenės ir kitos NVO. Jau dabar konsultuojame bendruomenes, skatiname ieškoti naujų, inovatyvių projektų idėjų. Būtent už inovatyvumą daugumai mūsų finansuojamų priemonių yra skiriami balai.

– Kurias pakaunės bendruomenes išskirtumėte ir dėl ko?

– Visos Kauno rajono bendruomenės yra šaunios ir savaip išskirtinės, o būdami skirtingi galime daugiau pasiekti. Noriu paminėti bendruomenes, kurios ryžosi įgyvendinti vietos projektus pagal priemonę „Partnerystės tinklo skatinimas vietos veiklos grupės teritorijoje”. Tai bendruomenės, kurios mums teikė paraiškas, o projektų veiklos vyko ne vien jų teritorijoje, tačiau ir kitų bendruomenių – projektų partnerių teritorijose. Tokius projektus įgyvendino Ežerėlio bendruomenės centras (kartu su partneriais Zapyškio ir Užliedžių bendruomenės centrais), Babtų bendruomenės centras (kartu su Babtų kultūros, Raudondvario kaimo bendruomenės, Užliedžių bendruomenės centrais ir Panevėžiuko kaimo bendruomene), Pagynės bendruomenės centras (kartu su Giraitės ir Voškonių bendruomenėmis) ir Kulautuvos bendruomenės centras (kartu su Raudondvario kaimo bendruomenės centru, Jaunimo centru „Veikama“ ir Batniavos bendruomene).

Dar dešimt bendruomenių ar NVO įgyvendino su jaunimo užimtumu susijusių projektų veiklas, taip pat buvo suplanuotos bendros projektų partnerių veiklos, jų narių bendradarbiavimas. Labai džiaugiamės, kad mūsų krašto bendruomenės skiria didelį dėmesį ir jaunimui.

– Kokius naujus projektus akcentuotumėte?

– Šis laikotarpis išskirtinis tuo, kad 75 proc. visų vietos plėtros strategijos lėšų yra skirta remti darbo vietas kuriančius projektus, todėl jau šiuo metu yra pasirašyta 17 ne žemės ūkio verslo paramos projektų sutarčių. Jų įgyvendinimo metu Kauno rajone atsiras naujas automobilių servisas, šeimos klinika, medžio apdirbimo ir baldų gamybos linijos, maitinimo įstaiga, renginių organizavimo paslauga, sporto klubas, apgyvendinimo vieta, bus sukurta įmonė, teiksianti aplinkos tvarkymo paslaugas ir net gaminsianti bioreaktorius.

– Kokie yra VVG planai ir lūkesčiai artimiausiu laikotarpiu?

 – Artimoje ateityje planuojame tarptautinio bendradarbiavimo projektą kartu su Lenkijos VVG – tai bus jaunimo veiklos. Ketiname auginti jaunąją lyderių („LEADER“ metodo) kartą. Jie ateityje galės tęsti dabartinių bendruomenių lyderių pradėtus darbus. Taip pat šį rudenį planuojame kvietimus pagal priemones „Partnerystės tinklo skatinimas vietos veiklos grupės teritorijoje”, „Jaunimo užimtumo skatinimas“, „Socialinio verslo kūrimas ir plėtra“ bei „Žemės ūkio produktų perdirbimas“ ir labai laukiame paraiškų.

Galvojame apie bendradarbiavimo projektą, kurio metu bendruomenėms siūlysime parengti savo strategijas: veiklos kryptis ir tikslus. Bendruomenės, padedamos moderatorių, turės galimybę permąstyti savo, kaip organizacijų, tikslus, juos atnaujinti, užsibrėžti naujus, o bendradarbiaujant su vietos valdžia, verslu, domintis paramos galimybėmis, įgyvendinti savo tikslus. Manome, kad bendruomeninėse organizacijose yra labai svarbu visiems kartu nutarti, kokia linkme eiti ir kokias veiklas vykdyti.

Jau mąstome apie naujojo laikotarpio strategiją. Planuojame renginius su bendruomenėmis, apklausas ir poreikių išgryninimą, kad ir kito finansinio laikotarpio projektų rėmimo kryptys būtų patrauklios ir kuriančios pridėtinę vertę.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“