Sausros kirčiai pakaunėje

Užsitęsusi sausra pakaunėje  smogė įvairioms gyventojų grupėms. Tankiai apgyvendintose vietovėse vakarais iš vandens čiaupų vanduo vos srovena, su nerimu į pasėlius ir dangų dairosi žemdirbiai, netgi nekalta pramoga – šašlykų kepimas, gali virsti skaudžia, didelių nuostolių žmonėms ir gamtai atnešusia nelaime.

Situaciją suvaldė

Prieš savaitę kai kurie Užliedžių kaimo gyventojai vakarais išvis neturėjo geriamo vandens. Vandenį žmonėms tiekianti savivaldybės įmonė „Giraitės vandenys“ ėmėsi visų priemonių, šiuo metu vandens tiekimas vyksta sklandžiai.

„Tapome laistymo, o ne geriamojo vandens tiekėjais“, – sakė bendrovės „Giraitės vandenys“ direktorius Andrius Dzevyžis. Savo teiginį jis pagrindė skaičiais: suvartojamo geriamojo vandens paros norma pastaruoju metu išaugo du kartus. Tai ir iššaukė problemą.

„Situaciją Užliedžiuose pavyko suvaldyti, ribinis liko vienas daugiabutis, kuriame slėgis vandens naudojimo piko metu yra žemas (apie 1 baras), o kituose atitinka teisės aktuose numatytą reikalavimą ir siekia 2 barai. Patikrinimą bendrovės atstovai atliko birželio 8 d., apie 20 val. Užliedžiuose, Plento g., yra vandenvietė, kurioje įrengėme naują gręžinį, jis jau pajungtas į esamą sistemą, tad išgaunamo vandens kiekis padidintas du kartus“, – tvirtino A. Dzevyžis.

Užliedžių vandenvietėje šiuo metu veikia šeši gręžiniai. Taip pat buvo patikrinti anksčiau įrengti gręžiniai, jų filtrai, padidintas vandens kiekis bokšte, atlikti vamzdyno pralaidumo didinimo darbai.

„Toliau atliekame seno gręžinio valymo ir išplovimo darbus, po kurių dar padidės išgaunamo vandens kiekis“, – tvirtino A. Dzevyžis.

Rado sprendimo būdus

Šiuo metu karščiausias taškas yra Raudondvario seniūnija, o jei tiksliau – Didvyrių kaimas. „Pačiame Raudondvaryje slėgis taip pat yra sumažėjęs, tačiau nėra taip, kad piko metu vandens nebūtų, – sakė A. Dzevyžis. – Dėl Didvyrių kaimo priėmėme laikiną sprendimą: geriamąjį vandenį tiekiame mažesniu slėgimu, nes piko metu rezervuarą ištuštiname per 1-2 valandas, tačiau nėra taip, kad vanduo iš viso dingtų“.

Taip pat su geologais kalbama dėl naujo gręžinio, tačiau procesą sunkina tai, jog teritorija priklauso Kultūros vertybių apsaugos departamentui. Norint gręžti gręžinį, pirmiausia reikia atlikti archeologinius tyrimus. „Ieškome ir kitų galimybių, galbūt priimsime sprendimą remontuoti seną gręžinį“, – galimus variantus vardijo direktorius.

Problemų su vandens tiekimu šios savaitės pradžioje buvo ir Dievogaloje (Zapyškio seniūnija), tačiau artimiausiu metu planuojama pradėti eksploatuoti naują gręžinį, techniškai jis jau įrengtas, laukiama vandens kokybės patikrinimo rezultatų.

Varluvos ir Romaškių kaimų (Domeikavos seniūnija) gyventojai piko metu taip pat susiduria su sumažėjusiu slėgiu. „Čia iš gręžinių sumažėjo vandens išgavimas, laukiame geologų, kurie tikrins vandens siurblius ir bandys nustatyti problemą: galbūt siurbliai užsikišo, o gal taip yra dėl sumažėjusio vandens lygio“,  – samprotavo įmonės direktorius. Šių kaimų gyventojams žinios, kada problema bus išspręsta, jis pasiųsti negali, viskas priklausys nuo to, kada galės atvykti geologai.

Padidėjo gaisrų rizika

Vyraujant sausiems ir vėjuotiems orams, padidėja gaisrų rizika, todėl reikia būti atsargiems su ugnimi namų valdose, pievose ir miškuose. Ugniagesiai perspėja: kadangi vandens lygis yra sumažėjęs, prognozuojamos skaudesnės pasekmės ir didesni nuostoliai.

Dėl neatsargaus elgesio sekmadienį, birželio 11 d., kilo gaisras Riogliškių k., Kriūkų pl. (Zapyškio sen.). Pirmiausia ugniagesiams pranešta apie degantį namą, jiems išvykus į nelaimės vietą, gauti papildomi pranešimai, kad užsidegė antras namas, ūkinis pastatas ir jame įrengtas garažas su dviem automobiliais, ugnis persimetė į mišką.  Liepsnos sunaikino minėtus statinius ir transporto priemones, suniokojo 1 ha miško, padarė nuostolių kaimynams.

Pasak Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos  (KRPST) direktoriaus Ryčio Velžio, gaisras kilo dėl neatsargaus elgesio kepant šašlykus: neišlaikyti saugūs šašlykinės atstumai tarp namų, be to, baigus kepimą, neužgesintos žarijos išpiltos sode netoli pastatų. „Kadangi visur labai sausa, žarijos įsidegė, o tądien pūtęs smarkus vėjas, leido liepsnoms greitai įsismarkauti. Esant tokiai sausrai, smarkiam vėjui ir nedideliems atstumams tarp namų galėjo supleškėti visas kaimas“, – pasakojo R. Velžys.

Gaisrą Zapyškio seniūnijoje gesino net devyni ugniagesių automobiliai. Kadangi  Riogliškių k., kaip ir visur, vandens ištekliai riboti, jo vykstant į tolimesnes vietoves dvi gaisrinės užklimpo smėlyje ir buvo gerokai apgadintos, nuostolių patyrė  KRPST ir valstybinė priešgaisrinė tarnyba.

Pasak R. Velžio, esant tokiems orams vertėtų vengti maisto kepimų ant atviros ugnies. Jei vis dėlto tai daroma,  griliams ar kepsninėms būtina pasirinkti tinkamą vietą, kuo toliau nuo pastatų, tvorų, medžių, krūmų, lengvai užsiliepsnojančių medžiagų, pasirūpinti, kad šalia būtų vandens liepsnai užpilti.

Ugnį kepsninėje reikėtų kurti pavėjui, prižiūrėti žaidžiančius vaikus ir naminius gyvūnus, kad šie neprisiartintų prie zonos, kurioje stovi kepsninė. Baigus kepti maistą, nepalikti kepsninės be priežiūros. Būtina įsitikinti, ar nėra smilkstančių anglių ar žarijų, kurias vėjas gali vėl įpūsti. Baigus naudotis kepsnine, pelenus būtina suberti į specialų metalinį konteinerį, kepsninę patraukti į saugią vietą.

Ūkininkų nuotaikos slogios

Šiomis dienomis turėtų paaiškėti, ar Kauno rajonas atitinka stichinės sausros kriterijų. „Vasariniai javai kai kur iš viso nesudygo, nuo kritulių trūkumo kenčia žieminiai augalai, cukriniai runkeliai, pasak agronomų, lenda atgal į žemę, slogiomis nuotaikomis gyvena daržininkai“, – vardijo Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Dano Laurinavičiaus, ūkininkaujančio Čekiškės seniūnijoje ir dirbančio 370 ha žemės, nuotaikos – slogios. Jo žodžiais, metai bus nuostolingi.

„Mūsų ūkyje per pastaruosius du mėnesius iškrito apie 20 ml kritulių. Laukai labai nevienodi, ten, kur žemė prastesnė, žieminiai kviečiai lopais nurudę, derliaus iš jų beveik nebus, nes varpos – beveik tuščios. Jei ir bus smulkių grūdų, jie išeis per kombaino galą kartu su šiaudais. Vasariniai salykliniai miežiai dėl sausros nebus tinkami salyklui. Vasarinės pupos – skurdžios, mezga mažai žiedų, lietus, jei jo sulauksime, turbūt irgi mažai gelbės. Kviečiai kitame lauke taip pat po truputį skursta, jiems lietus dar padėtų. Šiuo metu derliaus nuostolis yra 20–30 proc., o jei sausra tęsis ir toliau, jis gali siekti 50 proc.“, – padėtį apibūdino D.Laurinavičius.

Ketvirtoji ūkio kultūra – rapsai – nukentėjo nuo šalnų, todėl ūkininkas pasikvietė draudimo atstovą, kad įvertintų žalą. Šalnos pakenkė ir vasariniams miežiams. Šis Čekiškės seniūnijos ūkininkas pasėlius draudžia keliolika metų, išskyrus – nuo sausros.

„Priežastis paprasta – per mažas meteorologinių stotelių skaičius. Kauno rajone stichinei sausrai įvertinti duomenys imami iš Akademijoje esančios meteorologinės stotelės, ji nuo mano ūkio nutolusi 50 km ir realios situacijos neatspindi. Dabartinė metodika skelbti stichinę sausrą, mano nuomone, yra netinkama. Manau, kad meteorologinių stotelių turėtų būti gerokai daugiau, galbūt net kiekvienoje seniūnijoje ir stichinę sausrą vertėtų skelbti ne visame rajone, o tik tam tikrose seniūnijose“, – samprotavo pašnekovas.

Jei meteorologinė stotelė būtų Čekiškės seniūnijoje, D. Laurinavičiui patiktų, draustųsi ir nuo sausros iš dalies, o gal net visiškai sutiktų finansuoti tokios stotelės įrengimą.

Komentaras

Šarūnas Šukevičius,

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius

Gavę informaciją,  kad Užliedžių gyventojai neturi vandens, kartu su bendrovės „Giraitės vandenys“ vadovu, kitais atsakingais asmenimis surengėme pasitarimą ir ieškojome būdų, kaip išspręsti kilusią problemą, nagrinėjome situaciją ir kitose vietovėse. Su šia problema susiduria tankiai apgyvendintos vietovės, kuriose naujakurių kasmet vis didėja. Pavyzdžiui, Užliedžių kaime 2020 m. fiksuoti 2452 gyventojai, o 2022 m. – 2897, taigi, gyventojų skaičius išaugo 18,1 proc. Šiek tiek mažiau, tačiau taip pat sparčiai – 13,5 proc. – augo Giraitės kaimas: nuo 1455 gyventojų 2020 m. iki 1652 2022 m. Savivaldybė ir vandenį tiekianti įmonė deda nemažai pastangų, kad juo gyventojus aprūpintų pagal poreikį.

Jau kuris laikas besitęsianti sausra išprovokavo sezoninę problemą: jei paros vandens sunaudojimo norma balandį Užliedžiuose buvo 281,1 kub. m, tai birželį šoktelėjo iki 412,7. Dar labiau vandens suvartojimo skaičiai padidėjo Giraitėje: analogiškai nuo 272,7 iki 492,1 kub. m.

Sparčiausiai vandens apskaitos prietaisai sukasi nuo 17 iki 22 val., kai gyventojai grįžta iš darbų ir pradeda laistyti pieveles. Prašome gyventojų būti sąmoningais ir sausros metu geriamąjį vandenį vartoti atsakingai ir taupiai, kiek įmanoma mažiau skiriant jo laistyti želdinius. Matydami, jog taip elgiasi jūsų kaimynas, prašome jį įspėti apie susidariusią situaciją. Tikimės gyventojų supratingumo ir solidarumo.

Skaudi pamoka Zapyškio seniūnijoje skatina visus atsargiau elgtis su ugnimi. Esant tokioms oro sąlygoms reikėtų atsakingai paisyti priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Nerimą kelia ir situacija žemdirbių ūkiuose: soduose ir uogynuose pavasarinės šalnos jau pražudė dalį derliaus, užsitęsusi sausra stabdo daržovių, grūdinių ir kitų augalų vystymąsi. Panašu, kad teks pasekti kitų savivaldybių pavyzdžiu ir skelbti ekstremalią situaciją.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima