R.Slivinskienė: oficialiai Ringaudai yra kaimas, realiai esame mažas miestelis

Nuo liepos 27 d. Ringaudų seniūnijai vadovauja Rūta Slivinskienė. Jai 100 dienų naujame poste kojoms apšilti išties nereikia – nuo kovo 2 d. Rūta vykdė seniūno funkcijas. Apie tai, kokia seniūno kasdienybė, ar tokį darbą ir įsivaizdavo, ką dažniausiai reikia daryti ir ką labiausiai norėtųsi nuveiki, „Kauno diena“ kalbasi su R.Slivinskiene.

– Ar baiminotės dėl konkurso?

– Nuogąstavimų buvo nemažai: konkursas sudėtingas, vyko nuotoliniu būdu, užsiregistravo vienuolika pretendentų, beveik visi – jauni, ambicingi žmonės. Pradžioje platformoje reikėjo prisijungti visiems, keliems nepavyko, tad konkurentų liko septyni, kompiuterio ekrane matėme vieni kitus, neslėpsiu – baimės patyriau nemažai.

– Kokius darbus jau pavyko nuveikti?

– Sutvarkėme Paukščių gatvę Bajorų kaime, ji buvo pažymėta ne vietoje, viršijo nustatytas ribas. Visi kiti darbai kasdieniai: genėti medžius pavasarį, pjauti žolę šiltuoju metų laiku, prižiūrėti Pyplių piliakalnį, dviračių taką ir kitas erdves. Ši vasara dėl škvalų ir liūčių sudėtinga – Panemunės kelyje teko šalinti stipraus vėjo išlaužytus medžius, čia mums padėjo gaisrininkai.

Nemažas iššūkis – Tabariškių kapinių priežiūra. Teritorija didelė, norėčiau čia atnaujinti taką, ypač – pagrindinį kryžių. Tai ateities planai – pirmiausia, jei kapinių atnaujinimo darbams pritars seniūnaičiai, reikia užsitikrinti lėšų šiems darbams. Kitais metais minėsime 140-ąsias Tado Ivanausko gimimo metines, būtų labai gražu sutvarkyti jo kapo prieigas.

Atliekant kasdienius darbus, būtina žiūrėti į priekį ir planuoti. Tarkime, vadovaujant ankstesniam seniūnui buvo įrengtos trys gražios aikštelės prie Nemuno su nusileidimo laiptais, suoleliais, tačiau joms prižiūrėti lėšų nenumatyta. Jei neprižiūrėsi, mediniai dirbiniai greitai sunyks ir jų nebeturėsime.

– Dėl ko dažniausiai kreipiasi Ringaudų seniūnijos gyventojai?

 – Dažniausiai gyventojai skambučiais atakuoja dėl kelių. Nemažai jų – žvyro dangos, tokius kelius reikia greideriuoti ar iš naujo užpilti žvyro, kelių priežiūra atima didelę seniūnijos biudžeto lėšų dalį. Ne mažiau aktualūs gatvių asfaltavimo, šaligatvių ir apšvietimo įrengimo klausimai. Mano nuomonė vienareikšmė: gyventojams turime suteikti daug daugiau patogumo.

Šalia Šakių plento yra numatytas dviračių takas, domėjausi, ar realu jį nutiesti kitais metais. Gavau atsakymą, kad darbai bus pradėti 2022 arba 2023 m. Tai susiję su planais ties Ringaudų sankryža statyti „Lidl“ prekybos centrą, o padidėjusio eismo srautams reguliuoti būtina rekonstruoti Šakių plentą. Matyt, kol nebus išspręsta ši situacija, dviračių taką tiesti nebus pradėta. Tako ypač laukia Ringaudų, Virbališkių, Mitkūnų kaimų, Kačerginės ir Kauno gyventojai.

– Ar seniūno darbą taip ir įsivaizdavote?

 – Kadangi turėjau nemažai patirties, seniūno darbą įsivaizdavau panašiai, koks jis ir yra. Vis dėlto tikėjausi, kad galima padaryti žymiai daugiau. Esu pripratusi matyti savo darbo rezultatą, o atrodo, kad nuo kovo mėnesio nieko apčiuopiamo nepadariau. Tikriausiai taip bus ir ateityje: be žymesnės investicijos, stambesnio objekto, pavyzdžiui, kelio, aikštelės, savo pėdsako nepaliksi. Kita vertus, ne seniūnas asfaltuoja kelią ar įrengia aikšteles – jis visa tai tik prižiūri.

– Galbūt seniūno darbą galima palyginti su namų šeimininkės, kuri taip pat triūsia visą dieną, o akivaizdaus rezultato, kaip neretai sakoma, nėra?

– Iš tikrųjų kažkas panašaus (juokiasi – red. pastaba).

– Su kokiomis problemomis susiduriate?

– Ne tik mano, bet apskritai visų seniūnų didžiausia bėda: nebegalime prisikviesti darbininkų. Už minimalią algą niekas nenori dirbti, mieliau renkasi nieko neveikti ir iš Užimtumo tarnybos gauti pašalpą. Vadinamieji viešininkai vis dar prisidengia korona, nenori atidirbti privalomų valandų.

Šie metai mums labai nelengvi – turime du žmones, jie privalo prižiūrėti didelį plotą, karštomis dienomis dirbti sudėtinga, genda technika. O gyventojai reiklūs, domisi, kodėl nenušienautas vienas ar kitas plotas. Džiaugiuosi, kad atsiranda geranoriškų žmonių, kurie padeda, nupjauna ne tik jiems, bet ir visuomenės poreikiams priklausantį plotą. Tokius gyventojus stengiuosi pagirti feisbuke, nes jie palengvina seniūnijos darbą. Esu vietinė, žmonės pažįsta ir mane palaiko – tai išties didelis pranašumas.

Smagu, kai sulaukiu teigiamo įvertinimo, kad geranoriškai įvardija seniūnijos darbo trūkumus – juk realiai vienas viską sužiūrėti ir pamatyti ne visada suspėji. Pasitaiko, kad visą dieną važinėji, aiškiniesi situaciją probleminiuose taškuose. Tuomet dokumentus tvarkyti lieka kitai dienai arba tos pačios dienos vakarui. Jei dirbi išties nuoširdžiai, sąvoka „darbo valandos“ neegzistuoja.

– Galbūt darbo pobūdį ir apimtis šiek tiek pakoregavo pandemija ir karantinas?

– Išties padaugėjo telefoninių skambučių. Vieniems trūksta bendravimo ir jie nori išsikalbėti, kitiems – reikia konkrečios pagalbos. Pačiai teko vežti maisto vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms. Jiems labai svarbu žinoti, kad nepalikti likimo valiai, kad jais rūpinamasi. Išties karantino metu seniūnijoje atsirado naujų darbų, kurių anksčiau nebuvo.

– Turbūt jau galite palyginti, ar skiriasi Lapių ir Ringaudų seniūnijos?

– Ringaudų seniūnijos gyventojai yra reiklesni, o Lapių – labiau pasitenkina tuo, kas yra, poreikiai mažesni. Arba tiesiog nesiskundžia. Todėl toje seniūnijoje – ramiau, o Ringauduose gyvenimas virte verda. Kartais, nors kviečiasi padėti išspręsti kilusį ginčą tarp kaimynų, ringaudiškai net mėgsta patikrinti, ar seniūnas neviršija įgaliojimų. Kartais pasijuntu, kad jie tiesiog išbando, tikrina, ar reaguosiu į jų skambutį.

Specifiką ir skirtumus nulemia miesto artumas, Ringauduose labai išvystyta infrastruktūra, turime ir nemažai parduotuvių, ir sporto klubą, įvairių veiklų, degalinę, automobilių plovyklą, gamyklą. Nors oficialiai Ringaudai yra kaimas, realiai esame mažas miestelis.

– Ko, jūsų akimis, trūksta šiam mažam miesteliui?

– Pagrindinis skaudulys – neturime viešų erdvių, žaidimų aikštelių vaikams. Bendruomenė, parengusi projektą ir gavusi finansavimą, įrengė daugiafunkcę aikštelę prie parapijos namų, jai priklausančioje žemėje. Neaišku, kaip bus panaudos sutarčiai pasibaigus. Kreipiausi į Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorių, kad jei tik atsirastų koks nors laisvos žemės plotelis, vertėtų skirti jį vaikų žaidimų, treniruoklių ar krepšinio aikštelei įrengti.

Ringaudai yra mano gimtinė, kurioje ir dabar gyvenu, todėl žinau problemas ir tikiuosi, kad man pavyks jas išspręsti. Džiaugiuosi gyventojais, kurie padeda ir palaiko. Skauda dėl to, kad ne viskas yra mano valioje, kad norai ir finansavimas – du skirtingi dalykai. Kauno rajone yra 25 seniūnijos, lėšų reikia visoms, ir turbūt nesuklysiu pasakiusi, kad ir kitiems seniūnams norisi didesnio finansavimo.

Apie seniūnę

R.Slivinskienė yra baigusi Noreikiškių vidurinę mokyklą (dabar – VDU Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija). Vėliau mokėsi Aleksandro Stulginskio universitete (dabar VDU ŽŪA), kur įgijo įstaigų vadybos bakalauro, o vėliau – ir kaimo plėtros administravimo magistro laipsnį.

Patirties įgijo dirbdama Rokų ir Lapių seniūnijose.

R.Slivinskienė jau keletą metų vadovauja Ringaudų bendruomenės centrui, yra įgyvendinusi ne vieną projektą.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“