Ragina šildytis saugiai

Kasmet šaltuoju metų laiku ugniagesiams padaugėja iškvietimų dėl kilusio gaisro, kurių priežastys – netinkamai prižiūrėti kaminai, netvarkingos krosnys, užsikimšę dūmtraukiai. Be to, dažniausiai tuose namuose nėra ir dūmų detektorių, kurie būtų galėję įspėti apie kilusį gaisrą.

Kauno rajono policijos komisariato pareigūnai, kartu su Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnyba, Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistais ir seniūnijų atstovais spalio-lapkričio mėnesiais vykdo prevencinę priemonę „Gyvenk saugiai ir šiltai“.

Šios akcijos tikslas yra ne tik susitikti su pakaunės gyventojais, suteikti jiems informacijos, kaip apsaugoti turtą, o kartais ir gyvybę, bet ir įvertinti, ar gyventojai naudojasi tvarkingais šildymo įrenginiais, krosnimis, dūmtraukiais, taip pat ar jų namuose yra sumontuoti dūmų detektoriai.

„Jeigu žmonės neturi dūmų detektoriaus, niekas jų nebaudžia – priešingai, patys sumontuojame šį prietaisą, o jei jis yra, patikriname, ar veikia, ar elementai neseni ir esant reikalui pakeičiame naujais“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Ramūnas Kemzūra.

Per kelis mėnesius pareigūnai aplankys žmones, gyvenančius vienkiemiuose, vienišus asmenis, socialinės rizikos šeimas. Tokio pareigūnų vizito sulauks beveik visų seniūnijų gyventojai.

Anot Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos direktoriaus Ryčio Velžio, pakaunės gyventojams šiais metais planuojama išdalyti apie 200 dūmų detektorių. Per pastaruosius 3 metus Kauno rajone jų išdalinta beveik 4 tūkst.

Prasidėjus šildymo sezonui ugniagesiai taip pat ragina gyventojus pasirūpinti, kad būtų išvalyti kaminai, dūmtraukiai, patikrinti, ar krosnys tvarkingos, ar nepažeista elektros instaliacija.

Šildymo sezonas grėsmingas ne tik tiems gyventojams, kurie šildosi kūrendami krosnį. Ne ką mažiau pavojingi ir elektriniai šildytuvai, naudojami gyvenamuosiuose būstuose bei įstaigose. Svarbiausia taisyklė, kurią turi atminti asmenys, naudojantys elektros šildytuvus, jog šis prietaisas privalo būti sertifikuotas. Jokiu būdu nenaudokite savadarbių šildymo prietaisų. Ant elektrinių prietaisų nedžiaukite skalbinių, nes elektra ir vanduo – pavojingas derinys.

 __________________________________________________

Patarimai, kaip išvengti gaisro namuose

Kasmet šaltuoju metų laiku ugniagesiams padaugėja iškvietimų dėl kilusio gaisro, kurių priežastys – netinkamai prižiūrėti kaminai, netvarkingos krosnys, užsikimšę dūmtraukiai. Be to, dažniausiai tuose namuose nėra ir dūmų detektorių, kurie būtų galėję įspėti apie kilusį gaisrą.

Šiais metais Kauno rajone gaisre žuvo 4 žmonės, kai pernai buvo vos vienas.

Kauno rajono savivaldybė kartu su Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnyba dar kartą ragina gyventojus pasirūpinti, kad būtų išvalyti kaminai, dūmtraukiai, patikrinti, ar krosnys tvarkingos, ar nepažeista elektros instaliacija.

Šildymo sezonas grėsmingas ne tik tiems gyventojams, kurie šildosi kūrendami krosnį. Ne ką mažiau pavojingi ir elektriniai šildytuvai, kurie naudojami gyvenamuosiuose būstuose bei įstaigose. Svarbiausia taisyklė, kurią turi atminti asmenys, naudojantys elektros šildytuvus, jog šis prietaisas privalo būti sertifikuotas. Jokiu būdu nenaudokite savadarbių šildymo prietaisų. Ant elektrinių prietaisų nedžiaukite skalbinių, nes elektra ir vanduo – tai pavojingi kaimynai.

Ką daryti kilus gaisrui?

• Pagrindiniai  veiksmai yra pagalbos iškvietimas tel. 112 ir evakuacija į saugią vietą.
• Jeigu gaisras nedidelis ir jaučiate, kad galite jį užgesinti, galima pamėginti tai padaryti: pavyzdžiui, vandeniu užpilti užsidegusią šiukšlių dėžę, išjungti iš elektros tinklo pradėjusį rūkti televizorių, užmesti ant jo kokį nors tankų audeklą ir pan.

Saugaus elgesio gaisro metu taisyklės:

• Jeigu pro duris jaučiamas karštis arba už durų matote dūmus ar ugnį, skubėkite prie at­sarginio išėjimo.
• Jeigu evakuotis tenka per dūmus, šliaužkite išėjimo kryptimi po dūmais. Šliaužimas paže­me, galvą laikant iki 0,5 metro aukštyje, leis jums kvėpuoti maksimaliai švariu oru. Paskui save uždarykite duris. Neužrakinkite.
• Niekada nebandykite nuo ugnies pasislėpti (po lova ar spintoje), nes pasislėpsite ne nuo ugnies, o tik nuo ugniagesių. Jiems bus sunkiau jus rasti.
• Palikite savo daiktus, gelbėkitės patys.
• Jokiu būdu nesinaudokite liftais. Skubėkite laiptais.
• Jeigu išėjote iš degančio pastato, skubėkite į iš anksto sutartą vietą.
• Jeigu jūs esate lauke, ten ir likite. Negrįžkite į degantį pastatą.
• Jeigu dūmai, liepsna, karštis užblokavo visus išėjimus ir negalite saugiai išeiti iš patalpos, sandariai užsidarykite duris ir likite kambaryje. Užkamšykite durų plyšius, ventiliacijos angas drėgnais skudurais, kad į kambarį patektų kuo mažiau dūmų. Jeigu turite galimybę, periodiškai apliekite duris vandeniu. Atidarykite langus, kad įeitų oro, lange pakabinkite ryškų au­deklą ar drabužį – tai bus signalas ugniagesiams gelbėtojams, kad jums reikalinga pagalba. Jeigu kambaryje yra telefonas, skambinkite ugniagesiams, praneškite, kur esate. Pagalbos laukite prie lango, kad jus pastebėtų.
• Jeigu užsidegė jūsų rūbai, laikykitės taisyklės: „Stok, griūk ant žemės ir voliokis“. Ką bedarytumėte, reikia sustoti, griūti ant žemės, užsidengti veidą ir voliotis, kol užges ugnis. Šie trys veiksmai turi būti daromi automatiškai, be jokių svarstymų. Nepainiokite šios taisyklės su įsakymu bėgti iš gaisro vietos. Užsidegus rūbams, niekada nebėkite, nes nuo to tik stipriau imsite degti. Taisyklė „Stok, krisk ant žemės ir voliokis“ tinka ir gali būti naudojama tik tuo atveju, jeigu užsidega drabužiai.