Ar Radikiai pasinaudos galimybe būti apsaugoti nuo potvynių?

Palei Nerį įsikūrusio Radikių kaimo (Domeikavos seniūnija) gyventojai turi realią galimybę būti apsaugoti nuo potvynio ir ledonešio pavojaus – Vyriausybė skyrė finansavimą apsauginiam pylimui statyti.

Paskutinį kartą potvynis Radikiuose užfiksuotas 2010 metais. Tuo metu Radikių ir Salių gyvenviečių pirmus namų aukštus užliejo patvinusi Neris. Šioje vietoje dėl upės vingio ir iš sąnašų susidariusios salos ledai užstrigo, ir Neris staigiai ištvino. Tada stichija padarė beveik 600 tūkst. Eur. nuostolių, nukentėjo apie 80 sodybų.

Apsaugoti kaimą nuo potvynio ir ledų sangrūdų galėtų apsauginis pylimas. 2017 metais Lietuvos Vyriausybė patvirtino apsaugos nuo potvynių programą, pagal kurią Radikiams skirtas finansavimas tokiam pylimui statyti. Problema ta, kad dalis žemės, ant kurios turėtų atsirasti pylimas, yra privati, ir be savininkų sutikimo jokios statybos negalimos.

Kaimo gyventojai suskilo į dvi stovyklas – šios žemės savininkai yra prieš statybas, jų nenori ir tie, iš kurių sklypų atsiveria Neries ir jo pakrančių vaizdas, kurį pylimas galbūt užstotų.

Kiti gyventojai, dauguma kurių yra nukentėję per pastaruosius potvynius, pylimą mato kaip išsigelbėjimą nuo galimo pavojaus.

Į susitikimą su Kauno rajono savivaldybės vadovais ir specialistais, atvykusiais į Radikius pristatyti projekto ir ieškoti visiems priimtinų sprendimų, susirinko kelios dešimtys gyventojų.

„Visai bendruomenei reikia nutarti, darome pylimą ar atsisakome Vyriausybės projektui skiriamų pinigų. Mes gavome šansą, kurio antrą kartą nebus“, – kalbėjo mero pavaduotojas Antanas Nesteckis. Kauno rajone toks finansavimas buvo numatytas ir Kulautuvai, tačiau atlikus galimybių studiją parodė, kad investicijos yra per didelės lyginant su galima žala.

Urbanistikos skyriaus vadovas Mindaugas Kruopis informavo, kad pagal atliktą preliminarią studiją, maždaug 3 m pločio sutankinto grunto, tvirtinamo gelžbetoninėmis konstrukcijomis, pylimas, eitų lygiagrečiai upei per visą kaimo ilgį. Į šią atkarpą įeiną keli privatūs sklypai, valdomi grupės bendrasavininkų.

Savivaldybės vadovai išklausė įvairių gyventojų svarstymų ir pasiūlymų, tarp jų ir nukasti Neries upėje susidariusias dvi smėlio salas, bet jų realizuoti šiame etape nėra galimybės. „Pinigus skiria Vyriausybė, savo nuožiūra mes jų naudoti negalime, privalome vadovautis Potvynių rizikos valdymo planu“, – aiškino gyventojams A. Nesteckis.

Vis dėlto dauguma gyventojų nedvejoja dėl pylimo poreikio. Savivaldybės vadovai patikino, kad artimiausiu metu kartu su minėtų privačių sklypų savininkais bus ieškoma sprendimo dėl galimybės tiesti pylimą per jų sklypus.