Primins užlietų kaimų istorijas

Kauno marių regioniniame parke atidaryta nauja lauko ekspozicija, kuri primins ir pasakos užlieto Nemuno slėnio kaimų istorijas. Moderni ekspozicija, pagal architekto Tomo Žutauto projektą, įrengta Duobakalnio poilsiavietėje, Arlaviškių kaime.

1959 metais pastačius Kauno hidroelektrinę ir užtvenkus Nemuną, jo slėnis virto 6350 ha dydžio mariomis. Iš būsimų marių dugno iškelta daugiau kaip 700 sodybų. Marios pasiglemžė miškus ir piliakalnius. Tad dažnai ši vieta dar vadinama lietuviškąja Atlantida.

Nors daug kas nugrimzdo, istorinė atmintis dar gyva žmonių prisiminimuose, tad lauko ekspozicija  įrengta remiantis senųjų gyventojų prisiminimais.

Atidarymo renginį vedusi Janina Danilienė – viena iš tų daugelio dugniečių, kuriems teko palikti savo namus Nemuno slėnyje. Ji pasakojo apie Dvarelių kaimą, kuriame gyveno su šeima, prisiminė mamos ir močiutės liūdnus pasakojimus, kaimynų istorijas. „Daug žmonių neteko ne tik namų, bet ir savo šaknų“, – pabrėžė Janina.

Šventėje dalyvavęs Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus pasidžiaugė, kad tokie projektai leidžia nepamiršti mūsų istorijos: „po vandeniu liko paslėpta labai daug istorijų, kurios šioje lauko ekspozicijos atgimsta iš naujo“.

Susipažinti su naujai atidaryta lauko ekspozicija atvyko kraštiečiai Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis ir Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė.

„Džiaugiuosi, kad Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija rado galimybę įamžinti dugniečių likimą. Tai leis visiems susipažinti su čia gyvenusiais žmonėmis, apie jų gyvenimo būdą, tradicijas, užlietas gamtos vertybes“, – sakė vicemeras.

Informaciniuose stenduose patalpintos senos fotografijos, buvusio ir esamo kraštovaizdžio nuotraukos. Originaliai atrodo 19 „namukų-stendų“. Juose lankytojai galės paskaityti apie gyvenimą prie Nemuno, sielių plukdymą, kaimuose gyvenusių žmonių tradicijas ir amatus, apie unikalias gamtos vertybes: rėvas, paukščių salas ir kt. 

Stenduose taip pat yra QR kodai, kuriuos atvėrus, galima pasiklausyti „dugniečių“ dainų, pasakojimų, legendų.

Į bendrą kompoziciją sujungti pagrindiniai Kauno marių kraštovaizdžio simboliai – atodangos ir piliakalniai.