Pragarą nutapęs G.Kazimierėnas tvirtina, kad pasaulis nesikeičia

Kas yra pragaras ir kodėl jį reikia apmąstyti? Į šiuos klausimus jums padės atsakyti Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje atidaryta Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Giedriaus Kazimierėno paroda „Pragaro giesmės“.

Dantės „Dieviškąją komediją“ menininkas narstė daug metų ir padarė išvadą, kad žmonija per visą istoriją iš esmės nepasikeitė. „ Problemos vienodos, jos amžinos, keičiasi tik siužetai. Gobšumas, išdavystė, veidmainiavimas, abejingumas, pavydas, pataikavimas, ištvirkimas... Moralinėje dimensijoje niekur nepajudėjome, su savo raketomis ir virtualiu pasauliu. Visos problemos tūno žmogaus sielos gelmėse ir prasiveržia globaliais konfliktais, kruvinais karais“, – tvirtina tapytojas.

Tai kas mums atveria pragaro vartus? Ogi abejingumas. Pragaro prieangyje atsiduria tie, kurie leidžia laiką būdami nejautrūs, užsidarę, abejingi tiek gėriui, tiek blogiui. G. Kazimierėnas juos vaizduoja kaip menkas žmogystas, tūnančias kokonuose. „Būti baugščia vidutinybe, kuri nepatyrė nei pergalės triumfo, nei džiaugsmo, nei pralaimėjimo kartėlio, yra nuodėmė“, – kartoja tapytojas prieš 700 metų Dantės išsakytą mintį.

Sunkiausia akmenų našta skirta tiems, kurių puikybė kaip vėžinės ląstelės perauga į valdymo tironiją. Pavyduolių akis menininkas užsiuvo plieniniais siūlais.

Devintajame pragaro rate skirta vieta išdavikams: pardavusiems tėvynę, draugus, geradarius, idealus, pašaukimą.

„Pragaro tema yra amžina ir aktuali kiekvienam – juk esame žmonės, taigi ir nuodėmingi“, – tvirtina G. Kazimierėnas.

Menininkas gimė 1948 m. Teberiškės kaime, Švenčionių r. 1972-aisiais Vilniaus dailės institute baigė tapybos studijas. Keletą metų dirbo restauratoriumi. Nuo 1980 m. yra Vilniaus dailės akademijos tapybos dėstytojas, profesorius.

1982-aisiais dailininkas nutapė bene taikliausią iki šiol sovietmečio alegoriją – „Apdengtos skulptūros“. Nuo 2001 m. įamžino svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius: „Mindaugo karūnavimas. Lietuvos krikštas“, „Gedimino laiškai“, „Kęstučio laidotuvės. Žalčio užkapojimas“, „Algirdo žygis į Maskvą“, „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų vandenų“, „Zimburgės vestuvės“, „Pirmojo Lietuvos Statuto priėmimas“, „Žalgiris. Rūstybės diena“,„Barboros Radvilaitės laidotuvės“, „Vilniaus Gaonas“, „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės laiškai“ ir kitus.

2011 m. apdovanotas LR Vyriausybės kultūros ir meno premija.

***

Paroda Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje veiks nuo sausio 20 d. iki kovo mėn.

Darbo laikas: I–IV 10–17, V 10–15.45.

Lankytojai įleidžiami su galimybių pasu.