Pirmieji Lietuvos valdovai stovi Žalgirio pergalės parke ant „Mindaugo kalvos“

Šiemet Žalgirio pergalės parke paminėtos 611-osios Žalgirio mūšio pergalės metinės. Centrinė parko aikštė, pasipuošusi Lietuvos Respublikos tautinėmis, LR istorine, Kauno rajono savivaldybės, klubo „Žalgirio pergalės parkas“, Babtų seniūnijos ir kitomis bendruomenių vėliavomis, plazdėdamos pasitiko šventės dalyvius.

Šįkart šventėje didžiausias dėmesys buvo skiriamas parko pakraštyje įkurtai „Mindaugo kalvai“ su naujomis skulptūromis. Anot organizatorių, 2020 metų pabaigoje klubo „Žalgirio pergalės parkas“ įvykdytas naujas projektas – tai duoklė pirmiesiems Lietuvos valstybės valdovams atminti – pirmajam Lietuvos karaliui Mindaugui, karalienei Mortai ir jų sūnui Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vaišvilkui, kuris po Mindaugo mirties 3 metus valdė ir išlaikė Mindaugo Lietuvą.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos istorijos valstybingumo pradžią pavyko įamžinti tokiais skulptūriniais pirmaisiais valdovų paminklais, kokių nėra visoje Lietuvoje“, – teigė Žalgirio parko pirmininkas Gintautas Tamulaitis.

Pirmųjų Lietuvos valdovų skulptūras atidengė: LR Seimo narys Viktoras Pranckietis, Kauno rajono Babtų seniūnas Gediminas Pupinis, parko pirmininkas Gintautas Tamulaitis, skulptūrinio ansamblio autorius, tautodailininkas Algimantas Sakalauskas.

Naujuosius meno kūrinius pašventino Karmėlavos Šv. Onos parapijos klebonas Virginijus Veprauskas. Ceremonijos metu šventinę nuotaiką kūrė ir muzikiniais garsais širdį virpino Lietuvos kariuomenės Oro pajėgų karinis orkestras (vad. Remigijus Terminas).

Karybos paveldo klubas „Kauno pavieto laisvieji šauliai“ vadovaujami Vaidoto Valavičiaus iš patrankos atliko tris dedikacines salves: pirmoji – „Už pirmuosius Lietuvos valdovus  karalių Mindaugą, karalienę Mortą bei jų sūnų Lietuvos Didįjį kunigaikštį Vaišvilką“, antroji – „Už Žalgirio mūšio pergalę ir Lietuvos kariuomenę“ ir trečioji – „Už Lietuvos valstybę“.

Profesorius Aleksandras Vitkus, parko valdybos narys, šventės dalyviams papasakojo, kuo yra svarbus Lietuvos istorijai, Lietuvos valstybės susidarymui pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas, karalienė Morta ir jų sūnus LDK Vaišvilkas.

Pranešimą apie Žalgirio mūšio pergalės svarbą, nulėmusią ne tik Lietuvos, Lenkijos, bet ir visos Europos vystymosi raidą, entuziastingai pasidalino Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikas Arvydas Pociūnas.

Koncertinę programą atliko vokalinis instrumentinis ansamblis „Šlamutis“ (vad. Juozas Gricius), DJ komanda „Konkurencija“. Įspūdingą pasirodymą paruošė „Viduramžių pasiuntiniai“, kurie papasakojo ir vaizdžiai pademonstravo riterių ginklus, jų aprangą bei kovos meną. Šventės metu dalyviai buvo kviečiami pasivaišinti kareiviška koše.

Žalgirio pergalės parko pirmininkas Gintautas Tamulaitis sveikindamas visus su švente, dėkojo už paramą Lietuvos kultūros tarybai ir Kauno rajono savivaldybės merui Valerijui Makūnui. Padėkos raštus įteikė tautodailininkui Algimantui Sakalauskui už pirmųjų Lietuvos valdovų skulptūrų išdrožimą ir nuolatinį bendradarbiavimą, kuriant naujas skulptūras parke, taip pat Babtų seniūnui Gediminui Pupiniui už šienavimo darbus ir pagalbą organizuojant šventę. Simbolinės dovanos buvo įteiktos Oro pajėgų orkestro vadovui Remigijui Terminui, šventės moderatorei Vaidai Gasiūnaitei Marcinkevičienei ir garso operatoriui Ričardui Danauskui. G. Tamulaitis dėkojo ūkininkui Juozui Staliūnui, kuris nuolat talkina sunkiąja technika, už pavėsį palapinėje Valdui ir Karolinai Plauškams ir visai parko valdybai – prof. Aleksandrui Vitkui, Juozui Klimkevičiui, Lionginui Urbonavičiui, Vytautui Kamblevičiui ir Nikalojui Valiūnui, Algimantui Danauskui.

Žalgirio parkas kasmet gražėja ir pilnėja naujais akcentais: 2018 m. parką papuošė „Signatarų ąžuolų alėja“, visi ąžuolai pasodinti 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų garbei. 2019 m. parke pastatytas 12 tonų paminklinis akmuo su dviem kalavijais Žalgirio mūšio pergalei atminti (tik atvykus į parką lankytojai gali sužinoti, kodėl akmenyje įsmeigti du kalavijai). 2020 metų pabaigoje pastatyti trys skulptūriniai stogastulpiai – Lietuvos karaliui Mindaugui, jo žmonai karalienei Mortai ir Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vaišvilkui.