„Pėdos marių dugne“ : šiųmetine tema bandoma išsiburti gerą orą

Tradicine tapusi šventė „Pėdos marių dugne“ Samylų įlankoje kasmet suvirpina ne tik iš užlietų kaimų iškeldintų žmonių, bet ir išgirdusių jų istorijas širdis, susirinkusius nustebina išradinga programa. Ne išimtis bus ir šiųmetė šventė, vyksianti rugpjūčio 26 d.

Ji taip pat atspindės tai, kas jau yra tapę vizitine kortele: „Pėdos marių dugne“ – tai lietuviškoji Atlantida, kur atgimsta legendos, papročiai, dainos iš Kauno marių dugno. Etno ir šiuolaikinės muzikos interpretacijos, teatralizuotas pasirodymas, interaktyvios dirbtuvės visiems, ieškantiems gyvos tradicijos.

Iš kamerinio – į atvirą

Prieš vienuolika metų gilias tradicijas turintis renginys dar buvo kamerinis, etnografinis. 2013 m. Samylų kultūros centre pradėjus dirbti Eglutei Kuzmickienei, jo formatą nutarta keisti: daryti atvirą, platų, patrauklų visoms amžiaus grupėms, vietiniams ir svečiams.

Samylų kultūros centro, aktyvios bendruomenės ir Kauno rajono savivaldybės renginys paskutinį vasaros savaitgalį puoselėja ne tik atmintį, bet ir iš marių dugno „iškelia“ vis daugiau paskandintą praeitį menančių ženklų.

Vis kita tema

Devynios iki šiol buvusios šventės turėjo vis kitas temas. Pasak E. Kuzmickienės, pirmaisiais metais „iškeltas“ „Šiaudų kaimas iš marių dugno“: iš šiaudų pastatyta didžiulė troba, o jos kiemas užpildytas natūralaus dydžio šiaudinėmis karvėmis, avimis, ančiukais, viščiukais. Vėliau vienai pavakarei atgaivinta turgavietė, sielininkų kaimelis, taip bent trumpam atgaivindamas jau išnykusią medžių plukdytojų profesiją, keltos vestuvės.

Per 2020 m. šventę atidarytas septynių skulptūrų parkas. Iš vandens „išlipo“ po darbų grįžtantys šienpjoviai, mama, su vaiku žvelgianti į nežinią, gyvuliukai ir net bažnyčia. Po metų parkas papildytas trimis naujais medžio dirbiniais: muzikantas ir obelėlė iškilo mariose virš vandens, o senolė su katinuku įsitaisė ant kranto.

Pernai milžinai, kurie kadaise gyveno šiose apylinkėse, puikiai iliustravo temą „Kelias namo“: iš marių dugno iškėlė ir „lipančių iš vandens kaimą“ papildė spalvingomis trobelėmis.

Pristatys asmeninę istoriją

Šiųmetinė tema – „Kaip perkūnas iš giedro dangaus“ – pristatys asmeninę istoriją, kuri artima kiekvienam dugniečiui. Pasak šventės režisieriaus Gildo Aleksos, susijungęs teatras, judesys ir muzika padės naujai pažiūrėti į mūsų laikus prikeltą mitologiją, atrasti magiškus ir dieviškus momentus, perversti sunkiuosius ir gražiuosius mūsų istorijos puslapius.

Rugpjūčio 26 d. į Samylų įlanką susirinkusius teatralizuotu atidarymu stebins „Teatrono“ komanda, šiuolaikinio cirko ir teatro menininkai. Renginio metu veiks etno kiemai, kuriuose šeimos galės išmėginti skirtingus amatus.

Nors lietus nesugadino nė vienos iki tol vykusios šventės, tik šiek tiek pakoregavo dalyvių skaičių ir rengtas programas, šiųmetine tema bandoma išburti gerą orą.

Organizatoriai atskleidžia ir daugiau jubiliejinio renginio detalių: koncertuos grupė „Skylė“, kurios stilistiką apibrėžti sunku : roko muzikos pagrindas susipynęs su neofolko, bard, punk, artroko ir kitų stilių elementais; „Voiceless“ – analogų neturinti grupė, kurioje tikri savo sričių profesionalai – du violončelininkai ir būgnininkas – groja roko klasikos, modernios pop kultūros muzikos aranžuotes bei savo kūrybos muziką.

Pernai pirmą kartą tradicinio renginio istorijoje šventėje dalyvavo viešnios iš kitos šalies: charizmatiškos „Tautumeitas“ (Latvija) merginos, susirinkusius nustebinusios magišku etno ir šiuolaikinės muzikos miksu. Šiemet besiklausančią ir šokančią publiką kaitins „Tibble Transsibiriska“ – iš Švedijos Dalarna miesto atvykstantis kolektyvas, kuris 2016 m. buvo apdovanotas prestižiniu Švedijos muzikiniu apdovanojimu „Dalecarlia Music Awards” geriausios „folk” muzikos kategorijoje.

Vakarą vainikuos lazerių šou: šviesos trauks iš marių, paskandinusių 35 kaimus ir 721 sodybą, nušvis istorinę atmintį primenančios spalvos.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Vyčio Šulinsko nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima