Lietuviškoji Atlantida „Pėdos marių dugne“ atgaivina užlietas ir užpustytas autentiškas istorijas!

Paskutinį rugpjūčio šeštadienį vyksiantis tradicinis Samylų renginys „Pėdos marių dugne“ kviečia prisiminti prieš 62 metus užlietų kaimų istorijas ir kartu vienai dienai tapti Kauno marių užlietų ir pajūrio smėlio užpustytų kaimų gyventojais.

Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė ir renginio režisierė Eglė Targanskienė atskleidžia: „Pavadinimas „Lietuviškoji Atlantida-likimo suvesti“ atskleidžia šių metų renginio „Pėdos marių dugne“ kodą. Mūsų komanda nuolatos ieško panašaus likimo buvusių gyvenviečių su paslėptomis istorijomis. Jau praėjusiais metais ją atradome Kuršių Nerijoje, kur pajūrio užpustytas legendas pasakoja Šeiko šokio teatras. Šiais metais jas išvysime ir Samylų įlankoje“.

Rugpjūčio paskutinėmis savaitėmis įsibėgėjo pleneras „Lipantys iš vandens“ (finansuoja - Lietuvos kultūros taryba, Kauno rajono savivaldybė), kurio metu profesionalūs drožėjai Raimondas Uždravis, Saulius Jocius ir Gintautas Tručinskas papildys skulptūrų ansamblį ant vandens. Plenero ašimi tampa senolės skulptūra laukianti šalia prisėsiančio. Jau rugpjūčio 28 d. Renginyje „Pėdos marių dugne“ skulptūros atgis ir papasakos ką slepia Kauno marių vandenys, kiekvienas prisėdęs prie senolės galės išgirsti autentiškas užlietų kaimų dainas.

Tad rugpjūčio 28 d. 18.30 val. renginio „Pėdos marių dugne” organizatoriai kviečia vienai dienai tapti tikru užlietų kaimų gyventoju ir kartu su vietos bendruomene pajusti užpustytų kaimų dvasią, išgirsti liaudies dainų motyvus kartu su beatbox ir elektronine muzika, kurią atliks grupė „OKATA“, bei išlieti per COVID pandemiją sukauptą energiją su charizmatiškaisiais „Antikvariniais Kašpirovskio dantimis“. Edukatoriai visiems šeimos nariams padės ištyrinėti marių dugne slypinčias paslaptis, atgaivinti garsus, kvapo, lytėjimo pojūčius.

Renginio režisierė Eglė Targanskienė priduria „Išmintingiausi mokytojai yra gyvenimas ir laikas. Gyvenimas išmoko vertinti laiką, o laikas išmokina vertinti gyvenimą. Todėl vertinkime tai ką turime, kol laikas neprivertė vertinti tai ką turėjome. Bet nepamirškime, nes tai mūsų pėdos, nesvarbu kur vandenyje ar smėlyje”.