Šie metai pakaunėje paskutiniai, kai šildymui naudojamos durpės

Nesvarbu, koks bus – ilgas ar trumpesnis, švelnus ar šaltas – Kauno rajone šildymo sezonas pasitiktas ramiai ir pasiruošus. Prognozuojama, kad iš esmės neturėtų keistis ir šios paslaugos kaina. Didysis proveržis šilumos ūkyje planuojamas kitąmet – pakaunėje ketinama atsisakyti iškastinio kuro.

Užsitikrino kuro kiekį

Pakaunės mokyklose šildymo sezonas prasidėjo spalio 12-ąją, o nuo 17 dienos šiluma plūstelėjo ir į pakaunės gyventojų butus.

„Kauno rajono savivaldybei priklausančios švietimo ir gydymo įstaigos šildymo sezonui pasiruošė laiku ir tinkamai, taip pat – ir katilinės, kuriomis tiekiama centralizuota šiluma daugiabučiuose namuose gyvenantiems gyventojams. Tai lemia nuoseklus Kauno rajono vadovų ir tarybos darbas, siekiant laiku užtikrinti investicijas į katilines ir jų priežiūrą, – tvirtino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas laikinai einantis Mantas Rikteris. – Veiksnys, kuriam įtakos negali daryti politiniai sprendimai, yra kuro kainos, kurios nuolat kinta ir yra pagrindinė dedamoji šildymo kainoje“.

Šildymo sezonas įprastai trunka septynis mėnesius. Pasak M. Rikterio, ankstesni metai parodė, kad niekuomet negali būti garantuotas, kad viena ar kita įranga nesuges ir nereikės ieškoti greitų sprendimų užtikrinant nepertraukiamą šilumos tiekimą.

Šiluminės energijos gamyba ir tiekimu pakaunėje rūpinasi Komunalinių paslaugų centras (KPC). Bendrovė eksploatuoja aštuonias katilines: Babtuose, Karmėlavoje, Vandžiogaloje, Neveronyse, Sitkūnuose ir Batniavoje,  šilumą tiekia dviem seniūnijoms ir 52 daugiabučiams bei nuo 2020 m. šilumą tiekia 22 švietimo įstaigoms.

„Šiemet pagrindinį dėmesį skyrėme užsitikrinti reikiamą kiekį kuro bei sudaryti geresnes tiekimo sutartis, kad nebūtų nutraukta tiekimo grandinė. Taip pat visose katilinėse užtikrintas rezervinis katilas, kuris būtinas, jei sugenda pagrindinis katilas, bei elektros generatoriai, jei sutriktų elektros tiekimas“, – sakė M. Rikteris. 

„Sezonui esame pasiruošę, kuras nupirktas. Nemanau, kad šildymo kaina gyventojams kils. Pernai gerokai sudėtingesnis buvo ir kuro pirkimas. Šiemet biokuro kainos šiek tiek nukritusios, nemažą jo dalį įsigijome dar vasarą“, – patikino KPC direktorius Audrius Markevičius. 

Dėl duių kainos yra pakitusios į didesnę pusę, o durpių – išlikusios tame pačiame lygyje. Šie metai pakaunėje paskutiniai, kai šildymui naudojamas šis iškastinis kuras. „Durpių era baigiasi, nes didėja akcizas, be to, nuo 2025 m. durpių kaina kils dėl CO₂ išmetimų. Bendrovė „Teisingi energetikos sprendimai“ jau atliko Babtų katilinės atnaujinimo studiją. Kita kuro rūšis bus naudojama ir Karmėlavoje, Vandžiogaloje“, – patikino KPC direktorius.

 Nemažai investavo

„Renovuojamoje Vandžiogalos gimnazijoje pastatyta nauja katilinė, Ringaudų pradinės mokyklos katilinėje sumontuoti nauji katilai, renovuotos katilinės Kačerginės, Zapyškio pagrindinėse mokyklose, Užliedžių mokykloje-daugiafunkciame centre“, – šiemet nuveiktus darbus vardijo KPC direktorius Audrius Markevičius.

Beveik visoms ugdymo įstaigoms šildyti naudojamas biokuras, durpinis katilas likęs tik Vilkijos gimnazijoje. Tačiau čia taip pat ketinama statyti rezervinius granulinius katilus.

Ant daugumos ugdymo įstaigų stogų sumontuotos saulės elektrinės, todėl karštas vanduo ruošiamas naudojant elektrą. Tai ekonomiškesnis ir aplinkai draugiškesnis sprendimas.

Į šilumos ūkį šiemet investuota nemažai lėšų. Babtuose pakeistas ekonomaizeris (per 15 tūkst. eurų), rekonstruotas kuro bunkeris (5 tūkst. eurų), Karmėlavos katilinėje pakeisti katilų konvektyvinio pluošto vamzdžiai (per 30 tūkst. eurų), cirkuliaciniai siurbliai, Vandžiogaloje – sraigtinio pelenų transporterio ašis su nauju reduktoriumi, ventiliatorius, Vilkijoje – siurbliai. „Apskaičiavome, kad granulėmis miestelį šildyti bus pigiau, todėl pastatėme naują bunkerį. Atrodo, kad darbai nedideli, tačiau investicijos – apie 100 tūkst. eurų“, – vardijo KPC direktorius.

Mažose, tokiose kaip Sitkūnų, katilinėse pereita prie oras–vanduo šilumos siurblių. Sprendimas pasirinktas, kad, esant pliusinei temperatūrai, nereikėtų deginti dujų. Atlikus didesnių katilinių, tiekiančių šilumą gyventojams, analizes irgi ketinama rinktis oras–vanduo šilumos siurblius.

„Stebime situaciją rinkoje, manau, kad tokios sistemos bus instaliuotos Vandžiogalos, Vilkijos ir galbūt Karmėlavos katilinėse. Kadangi Karmėlavoje namai renovuoti, šilumos poreikis mažėja“, – pasakojo A. Markevičius. Tai – dalis įmonės planų, ruošiamasi pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių.

Taiko į dešimtuką

M.Rikteris tvirtino: Kauno rajono savivaldybė atliepia reikalavimą būti draugiškesniems aplinkai, šilumai gaminti kasmet naudoja vis mažiau iškastinio kuro. Taip pat yra diegiami atsinaujinančios energijos sprendimai, kurie daro tiesioginę įtaką elektros sąnaudoms, kurios būtinos užtikrinti katilinių darbą.

„Didžiausias iššūkis – kaip pataikyti į dešimtuką. Prieš kelerius metus kai kuriose švietimo įstaigose šilumos gamybai įdiegėme dujinius katilus. Tai atrodė geriausia tuometinė alternatyva, nes investicijos ir dujų kaina buvo palyginti nedidelės, gamybos procese žmogiškųjų išteklių reikėjo minimaliai. Tačiau dėl karo kilus ekonominei suirutei, dujų ir elektros kaina staiga šoktelėjo, ir šildymo kaštai gerokai išaugo. Prireikė laiko, kol viskas stabilizavosi“, – neslėpė M. Rikteris.

Šiuo metu atliekamos studijos ir skaičiavimai, pasitelkiami išorės šilumos gamybos ekspertai ir stengiamasi rasti geriausius sprendimus 15–20 metų į priekį.

KPC ir savivaldybės vadovai aptarė bendrovės „Teisingi energetikos sprendimai“ pateiktą studiją ir pasiūlymus, paprašė atlikti skaičiavimus, surikiavo artimiausius darbus.

Kitais metais planuojamos didelės investicijos Babtuose. Čia ketinama įrengti katilą, nes esamas sumontuotas 2009 m., nors jis kelis kartus perdarytas, yra pasenęs.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima