Pasirengimas žiemai Kauno rajone – su netikėtais iššūkiais

Kelių tvarkytojams ir šilumos tiekėjams Kauno rajone prasideda atsakingas laikotarpis. Kalbinti specialistai neslėpė: pasirengimo žiemos sezono rutinoje teko įveikti netikėtų kliūčių.

Pokyčiai Vilkijoje

Centralizuotu šilumos tiekimu Kauno rajone besirūpinančios bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ direktorius Audrius Markevičius informavo, kad svarbūs šilumos tiekimo patikimumą ir kokybę užtikrinantys darbai atlikti centralizuoto šildymo katilinėse Babtuose, Vilkijoje.

Vilkijos miestelyje įrengtas naujas kietojo kuro katilas. Baigiamas statyti kuro sandėlis – tokios paskirties saugyklos Vilkija neturėjusi.

Praėjusiais metais Vilkijoje sumontuotas naujas rezervinis medienos granulėmis kūrenamas katilas.

„Mūsų bendrovė Vilkijoje dirba antri metai ir situacija čia keičiasi iš esmės“, – atkreipė dėmesį A.Markevičius.

Investicijos Babtuose

Reikšmingos investicijos įgyvendintos Babtuose: atnaujintas kietojo kuro katilas, pakeista didelė dalis efektyvų šilumos tiekimą užtikrinančių konvektyvinių vamzdžių, restauruota aušinimo sistema.

Būtiniausi profilaktiniai darbai atlikti Vandžiogalos ir Karmėlavos centralizuoto šildymo katilinėse: jose teko pakeisti dalį susidėvėjusių agregatų, kitos įrangos.

„Apibendrintai galiu pasakyti, kad kažko neįprasto neatlikome. Tai buvo būtini darbai. Juos tinkamai padarę, galime jaustis tikri, kad centralizuotą šildymą naudojantys Kauno rajono gyventojai ir įstaigos nesusidurs su nesklandumais“, – sakė A.Markevičius.

Netikėti iššūkiai

Pašnekovas atkreipė dėmesį į šiais metais netikėtai atsiradusius iššūkius, su kuriais susitvarkyti buvo ne taip paprasta.

„Teko susidurti su visiškai nauja realybe tiekimo srityje. Labai padidėjo metalo kainos, buvo sutrikęs agregatų ir detalių tiekimas. Tokių nesklandumų anksčiau nepasitaikydavo. Dar drastiškas kuro kainų didėjimas“, – apie šilumos tiekėjų kasdienybę gerokai apsunkinusias aplinkybes pasakojo A.Markevičius.

Anot jo, ypač komplikuotos buvo kuro paieškų ir įsigijimo procedūros.

„Kuro pirkimo procesus pradėjome vasarą, bet dėl visiems gerai žinomų geopolitinių aplinkybių viskas beveik sustojo arba vyko labai lėtai. Daugelis tiekėjų neteikė pasiūlymų, lūkuriavo, kiek dar kils kuro kainos. Jokių pasiūlymų nesulaukėme ir „Baltpool“ biržoje. Tada pradėjome patys skelbti kuro pirkimo viešuosius konkursus“, – pasakojo bendrovės vadovas.

Elgėsi neprognozuojamai

Tačiau konkursuose dalyvaujančios bendrovės, išnaudodamos kuro rinkoje nuolat besikeičiančią situaciją, elgėsi neprognozuojamai, gudraudavo.

„Laikantis viešųjų pirkimų reglamento, sutartį dėl kuro tiekimo su konkursų nugalėtojais galėdavome pasirašyti tik po dviejų savaičių. Bet per tas dvi savaites kuro kaina rinkoje padidėdavo ir konkursą laimėjęs tiekėjas, motyvuodamas, kad negalės užtikrinti sklandaus tiekimo, sutarties pasirašymą atmesdavo. Visi tokios situacijos trūkumai tekdavo mums. Nepaisant procesus trikdančių netikėtumų, pavyko sukaupti reikalingų kuro atsargų. Sudarytos sutartys su patikimais tiekėjais leidžia jausti užtikrintai ir saugiai“, – pabrėžė A.Markevičius ir prisipažino, kad būta periodų, kai perspektyvos tinkamai apsirūpinti kuru kėlė daug nerimo.

Pašnekovas pabrėžė, kad visas perkamas kuras patikrinamas kokybės standartų laboratorijose.

Dirba taupymo režimu

Brangstant kurui, didėjant jo taupymo būtinybei, ypač svarbus tampa namų renovacijos planų įgyvendinimas.

„Aiškinant renovacijos naudą, daug darbo atlieka Kauno rajono savivaldybės specialistai. Nuolat raginame imtis renovacijos ir mūsų administruojamų namų gyventojus, tačiau žmonės yra įsibaiminę dėl infliacijos, dėl augančių kainų“, – apgailestavo bendrovės vadovas.

Dar viena beprasidedančio šildymo sezono ypatybė – poreikis naudoti visas įmanomas kuro taupymo priemones.

„Tai ne kartą esame aptarę su Kauno rajono savivaldybės vadovais. Reaguojame į įvairių įstaigų prašymus sumažinti ar išjungti šildymą. Kartais išjungus ar sumažinus, po kelių dienų prašoma vėl įjungti arba padidinti intensyvumą. Kur nėra nuotolinių šilumos valdymo sistemų, lakstome pirmyn ir atgal – įjungiame, išjungiame, turime daug neplanuotos papildomos veiklos, bet privalome dirbti taupymo režimu“, – pabrėžė „Komunalinių paslaugų centro“ direktorius A.Markevičius.

Nurodė prioritetus

Kauno rajono savivaldybėje yra 1 740 km vietinės reikšmės kelių.

Bene didžiausia atsakomybė ir pagrindinis krūvis žiemos metu organizuojant kelių tvarkymo darbus tenka Kauno rajono savivaldybės seniūnijoms.

Apie tai plačiau „Kauno dienai“ papasakojęs Kauno rajono savivaldybės kelių ir transporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Gintaras Petras Vasilavičius atkreipė dėmesį į prioritetus.

„Pirmenybė skiriama keliams, kuriais važiuoja viešasis transportas, mokykliniai autobusiukai. Taip pat didelis dėmesys skiriamas įkalnėms ir nuokalnėms valyti, barstyti, kad būtų užtikrintas eismo saugumas“, – paaiškino G.P.Vasilavičius.

Kriterijus – atstumas

Jis informavo, kad sutartis su kelius valančiomis ir barstančiomis įmonėmis sudaro seniūnai. Smėliu ir druska rūpinasi kelius tvarkančios įmonės.

G.P. Vasilavičius sakė, kad kelių tvarkymo konkursus dažniausia laimi arčiausiai seniūnijų esančios įmonės.

„Priežastis suprantama – arčiau įsikūrusios įmonės gali operatyviau reaguoti į stichines bėdas. Tiesa, ne visos įmonės, su kuriomis sudarytos sutartis, turi savo dispečerinius punktus. Tokių punktų neturinčios bendradarbiauja su seniūnais, kuriems tenka pareiga sekti meteorologinę situaciją ir rinkti informaciją apie padėtį seniūnijų apylinkėse“, – paaiškino specialistas.

Nepamainoma pagalba

„Labai svarbu, kad seniūnijos pasitelkia ūkininkus, su kuriais taip pat sudaro sutartis. Ūkininkų įsitraukimas visada pasiteisina. Tie darbštūs ir atsakingi žmonės yra dideli pagalbininkai: jie turi galingos technikos, puikiai žino apylinkėse esančius kelius, sudėtingesnes atkarpas, todėl jų darbas yra ypač efektyvus. Galima sakyti, kad jie atlieka didžiąją dalį kelių tvarkymo darbų žiemą“, – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės kelių ir transporto skyriaus vedėjos pavaduotojas.

G.P.Vasilavičius atkreipė dėmesį, kad savo keliams tvarkyti skirtos technikos turi ir kai kurios seniūnijos.

„Tos technikos pajėgumai yra mažesni, geriausiai tinkantys šaligatviams, kai kurioms viešoms erdvėms tvarkyti“, – paaiškino specialistas.

Daugiausia vietinės reikšmės kelių turinti Vilkijos apylinkių seniūnija yra sudariusi sutartis su trimis ūkininkais, kurie keliams tvarkyti skiria po du, tris traktorius.

Pasak specialisto, ūkininkai patys žino, kur būtina valyti ir papildomų nurodymų jiems nereikia.

Prašymai gyventojams

Pasak G.P.Vasilavičiaus, užgriuvus pūgoms, kelių tvarkymas ne visada būna toks sklandus, kaip norėtų gyventojai.

Tokiais atvejais tikimasi gyventojų kantrybės ir supratimo.

„Manau, daugeliui aišku, kad kelių tvarkymas ekstremaliomis sąlygomis visada būna komplikuotas net ir turint gerą techniką, – apgailestavo G.P.Vasilavičius ir pridūrė: – Kai siaučia pūgos, prašome gyventojų supratimo ir tikimės, kad jie patys pravalys šalia savo sklypų esančias įvažas, šaligatvius. Jei reikia, visada galime duoti druskos takams pabarstyti. Aplink savo sklypus sniegą valančių gyventojų labai prašome iš savo sklypų neversti sniego į jau nuvalytą gatvę.“

Netikėtumai nesutrukdė

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius pabrėžė: nors pasirengimas žiemai vyko gerokai sudėtingesnėmis sąlygomis nei įprastai, tačiau rezultatai yra geri.

„Aptarėme situaciją su įmone, kuri šildo mūsų darželius, mokyklas. Jų pasirengimui neturime priekaištų. Aišku, ėmus ryškėti karo sukeltiems padariniams, buvo nerimo, ar pavyks tinkamai pasirūpinti kuru. Tačiau, galiu pasakyti, kuro yra pakankamai, tad, manau, šildymo sezonas bus normalus, tvarkingas“, – sakė Š.Šukevičius.

Apibendrindamas duomenis dėl pasirengimo žiemos metu tvarkyti Kauno rajono kelius, direktorius atkreipė dėmesį, kad visos seniūnijos yra sudariusios kelių priežiūrą užtikrinančias sutartis su įvairiomis bendrovėmis ir ūkininkais.

„Vadinasi, keliai bus atsakingai prižiūrimi“, – patikino Kauno rajono savivaldybės administracijos vadovas.

Teksto autorius: Arūnas Dambrauskas, „Kauno diena“

Regimanto Zakšensko nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima