Pakaunės turizmas išgyveno renesansą: nuo žygių iki sveikatinimo užsiėmimų

Atlaikęs pandemiją su visais suvaržymais, šį sezoną Kauno rajono turizmas išgyveno renesansą.

Intensyvus sezonas

Skirtingai nuo ūkininkų, viščiukus skaičiuojančių metų pabaigoje, turizmo sektoriaus atstovai sezoną vertina įpusėjus rudeniui. Spalį ant Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro (KRTVIC) darbuotojų stalo nugulė ilga ataskaita, liudijanti apie vaisingą pusmetį.

Tam įtakos turėjo ir pandemija, ir Europos kultūros sostinės statusas, savo renginiais ir iniciatyvomis į pakaunę priviliojęs  daugiau turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

„Per pastaruosius metus pasikeitė ir turizmo kryptis, ir žmonių įpročiai. Jaučiame ypatingą susidomėjimą savu kraštu. Jiems reikia ne tik ekskursijų, bet ir kitokių veiklų – pėsčiųjų žygių, pažinties su neatrastomis vietomis“, – poreikis, pasak KRTVIC direktorės Ramintos Popovienės, diktavo pasiūlą.

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet Kauno rajonas buvo pasiekiamais ne tik sausumos, bet ir vandens keliais.  Pastaraisiais kursavo bent kelios vandens susisiekimo priemonės. Laivas „Zapyškis“ kvietė geriau pažinti Kauno rajono kurortinę teritoriją, krašto istoriją. Tai buvo galima daryti savarankiškai, su audiogidais arba tikrais pasakotojais. Laive vyko edukacinės programas suaugusiesiems ir moksleiviams. Jauniausiems laivo svečiams buvo organizuojamos kitokios pamokos, o vyresniesiems – fizinio aktyvumo ir sveikatinimo užsiėmimai. Sočiai darbo turėjo ir laivas „Nevėžis“, tradiciškai sujungęs abu Nemuno krantus. Tuo esą mielai pasinaudojo dviratininkai – jų šiemet Kauno rajoną aplankė tūkstančiai. Įrengusi stacionarius dviračių matuoklius, Kauno rajono savivaldybė suskaičiavo, kad per turizmo sezoną dviračių takais nuvažiavo apie 150 tūkst. keliautojų su dviratėmis priemonėmis.

Gastronominis pažinimas

Kauno rajono kurortinę teritoriją sudaro trys kertiniai akmenys  – Kačerginė, Kulautuva ir dalis Zapyškio. Kiekviena šių vietų turistų laukė plačiai išskėstomis rankomis. Tarpusavyje nekonkuravo, priešingai – viena kitą papildė.

Kačerginė leido iš arčiau susipažinti su literatūra ir anuomet čia kūrusiais menininkais. Zapyškis kvietė apžiūrėti pagal programą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ įrengtą stotelę – naują kultūrinę erdvę „Nemuno7“ ir ten vykusias unikalias parodas. Daug dėmesio sulaukė fotomenininko Antano Sutkaus galerija ir paroda po atviru dangumi. Kulautuva kvietė pasivaikščioti po apylinkes ir ten atrasti ką nors sau artimo, tarkime, skulptūrą „Debesis – žmonių likimai. Lietuvos telefonų knyga“.

„Noriu pastebėti, kad sezono metu atgimė gastronominis turizmas“, – neišbandžiusius Kauno rajono virtuvės ypatumų, R.Popovienė ragino nesnausti.

Antai, Kačerginėje visą vasarą dirbo jaunas vaikinas Emilis. Arkliams pervežti skirtoje priekaboje jis įrengė krosnį ir ėmė kepti ypatingas picas, dėl kurių savaitgaliais nutįsdavo eilės. Tame pačiame krašte, ant Nemuno kranto, šalia dviračių tako įsikūrė „Piliakalnio kiemelis“,  viliojantis nuostabiais, pačios šeimininkės gamintais desertais. Zapyškyje duris atvėrė restoranas „Scena“, jau spėjęs pelnyti ir vietinių, ir keliautojų simpatijas.

Į žygius – šimtais

Ne tik kilometrų, bet ir įspūdžių kolekcininkai šį sezoną aktyviai rinkosi pėsčiųjų žygius.

Tuntai smalsuolių traukė paskui Paulių Vilkevičių. Charizmatiškasis girininkas padėjo įminti miško paslaptis ir skaityti miško ženklus, todėl po gero pusdienio, praleisto su juo, žmonės žinojo, kaip atskirti briedžio, elnio ir stirnos pėdsakus, kur maudosi šernai, kokie gyvūnai būdingi Kauno rajonui ir kodėl „Giltinės“ upelis gavo tokį šiurpų vardą. Šimtai smalsuolių, anot R.Popovienės, suko ir į aukštapelkes. Čia jie galėjo išvysti neeilinį reginį – kupstinius švylius jų žydėjimo laikotarpiu.

Visus aktyvumo rekordus sumušė pėsčiųjų žygis „Pagervinėkime“, organizuojamas Kauno rajone esančioje Ežerėlio durpyno aukštapelkėje. Tai ypatinga vieta, kur gervės būriuojasi prieš savo didžiąją kelionę į šiltuosius kraštus.

„Šis žygis – puiki galimybė aktyviai praleisti laiką, pasigrožėti rudenėjančia gamta ir geriau pažinti nepaprastą paukščių pasaulį. Susidomėjimas žygiu buvo milžiniškas, deja, negalėjome priimti visų norinčių“, – R.Popovienė pastebėjo, kad žmonės ne tik aktyviai dalyvavo žygiuose skirtingais maršrutais, bet ir patys juos sudarinėjo. Tokią galimybę entuziastams suteikė KRTVIC paskelbtas konkursas „Sukurk maršrutą turistui savo seniūnijoje“. Į kvietimą, anot R.Popovienės, atsiliepė ne vienas vietinis gyventojas, savo sudarytu maršrutu atskleidęs neatrastų, tačiau labai įdomių pakaunės vietų.

Tarptautiniai ryšiai

Reprezentuoti Kauno rajoną, sukurti patrauklų jo įvaizdį – tai vienas pagrindinių uždavinių, kuriuos sau kelia ir sėkmingai įgyvendina visa KRTVIC komanda.

„Šiemet dalyvavome konkurse „Adventur 2022“ ir patekome tarp geriausiųjų. Tapome žurnalo „Savivaldybių žinios“ veidu“, – ypatingu įvertinimu džiaugėsi R.Popovienė.

Rugsėjį Kauno rajono savivaldybės Turizmo ir verslo informacijos centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Pietų Moravijos Bata kanalo direkcija. Tikimasi, kad tai leis įgyvendinti turizmo infrastruktūros projektus ir teikti daugiau paslaugų.

Kauno rajonas su Pietų Moravija kontaktus mezga jau dešimtmetį. 2013-aisiais Raudondvario dvare buvo pristatyta Moravijos meno kolekcija. Vėliau Kauno rajono muziejuje buvo eksponuojama pasaulyje garsaus čekų grafiko darbų paroda, lankėsi Čekijos ambasadoriai, Olomouco delegacija.

Su kolegomis iš Latvijos buvo vykdomas projektas „Gyvenimas prie upių“. Sukurti maršrutai mobiliojoje programėlėje sudarė sąlygas patogiau keliauti ne tik po Kauno rajoną, bet ir po Aizkrauklės savivaldybę Latvijoje.  Pagrindinis projekto tikslas – skatinti turizmą, pagrįstą istoriniu, gamtos ir kultūros paveldu, susijusiu su gyvenimu prie upių.

Teksto autorius Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima