Pakaunės partizanus pagerbė ir savi, ir Europos šalių atstovai

Kovo 9 d., pasitinkant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 28-ąsias metines, daugiau kaip tūkstantis žygeivių iš visos Lietuvos išėjo į „Tauriečių“ naktinį žygį Pakaunės krašto partizanų takais. Žygeivių gretose buvo nemažai atstovų iš užsienio – Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos, Norvegijos, Kroatijos, Šveicarijos, Čekijos.
Šalia Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ir senosios mokyklos buvo įrengta scena, greta esančioje palaukėje suliepsnojo laužai.
Žygeivius išlydėjo griausmingas roko grupės „Rebelheart“ koncertas. Renginio dalyvius pasveikino Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Pėsčiųjų žygių asociacijos vadovas Vidmantas Genys supažindino su trasa.
Jaunasis šaulys Aivaras perskaitė Vytauto Balsio-Uosio laišką. Šis partizanas su kitais miško broliais 1944–1945-aisiais slapstėsi Papiškės-Novos žeminėje, vėliau 20 metų kalėjo lageriuose. V. Balsiui – jau 95-eri, tačiau buvęs partizanų vadas stengiasi motyvuoti jaunimą savo įtaigiais pasakojimais.
Šauliai kovotojus už laisvę pagerbė salvėmis. 
Žygeiviai aplankė vietas, kur vyko 1945 m. vyko Žiemkelio kautynės, Juozo Lukšos-Daumanto žūties ir kitas istorines vietas. Iš viso nueita 26 km trasa.
Žygio dalyviai – daugiausia vyresnių klasių moksleiviai, mokytojai, jaunieji šauliai, šeimos. Savo komandą atsiuntė ir Kauno rajono savivaldybės darbuotojai bei Tarybos nariai. Kauno rajono vėliavą nešė mero pavaduotojas Paulius Visockas. Į žygį patraukė administracijos direktorius Antanas Nesteckis, savivaldybės gydytoja Milda Labašauskaitė, Tarybos nariai Jonas Mačiulis, Kazimieras Nausėda, Vytenis Vitkauskas su žmona Simona, kiti žygeiviai.
Gausios delegacijos atstovavo Domeikavos, Garliavos Juozo Lukšos, Jonučių gimnazijoms, Adomo Mitkaus pagrindinei mokyklai.
Žygiui pasibaigus, dalyviai apdovanoti atminimo medaliais ir diplomais.
Renginį organizavo Kauno rajono savivaldybė ir Pėsčiųjų žygių asociacija. Daug pastangų įdėjo Ežerėlio ir Garliavos kultūros centrų darbuotojai. Organizatoriams talkino Lietuvos kariuomenės Juozo Lukšos mokymo centro kariškiai, policijos pareigūnai, vietos bendruomenė. 
Pokario laikais Lietuvos miškuose veikė daugiau kaip 30 tūkstančių partizanų. Tai buvo didelė jėga, kurios bijojo okupacinė valdžia ir jos kolaborantai. Pažėrai laisvės kovų žemėlapyje yra svarbi vieta, nes čia aktyviai veikė „Tauro“ apygardos partizanų dalinys.