Pakaunės paplūdimiuose šiemet daugiausia investuota į saugumą

Kiekviena karštesnė diena, ypač savaitgaliais, žmones jau masina laiką leisti prie vandens telkinių. Vieni kol kas lepindamiesi saulės spinduliais apsirūpina vitaminu D, o drąsesni jau spėjo atidaryti maudynių sezoną. „Kauno diena“ pasidomėjo, kaip jam pasiruošta pakaunėje.

Kokybės dar netikrino

Pasak Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vyr. specialistės Giedrės Juknienės, pagal grafiką pirmasis vandens mėginys bus imamas gegužės 27 d., o paskui – kas dvi savaitės iki rugpjūčio pabaigos. Reguliariai vanduo bus tiriamas Kulautuvos karjere ir Dubysos upėje ties Partikų kaimu. Tai – oficialiai įteisintos maudynių vietos pakaunėje. Kol kas seniūnai, seniūnaičiai ar bendruomenių atstovai nesikreipė į savivaldybę prašydami ištirti vandenį ir kitose vietose. „Tačiau jei toks prašymas bus – tirsime“, – patikino G. Juknienė.

Kauno rajone yra daugiau vietų, kurias gyventojai vadina paplūdimiais ir mėgsta leisti laisvalaikį. Tai – buvęs Kvesų karjeras Batniavos seniūnijoje, du karjerai Drąseikiuose (Lapių seniūnija), Neveronių tvenkinys, smėlėta pakrantė prie Kauno marių įlankos (Samylų seniūnija), prie Dubysos Daučionių kaime (Vilkijos apylinkių seniūnija), Tabariškių karjeras ir Gaižėnų tvenkinys Ringaudų seniūnijoje, Vilemų karjeras Zapyškio seniūnijoje, prie Nemuno, ties Zapyškio prieplauka (greta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios), valčių nuleidimo vieta Nemune (Taurakiemio sen.) ir Vilkijoje ties keltu per Nemuną ir Tvenkinio gatvėje.

Statomos raudonosios spintos

Kauno rajono savivaldybė šiemet pasirūpino, kad pagrindinėse maudynių ir vandens pramogų vietose būtų saugiau – keturiolikoje jų Kauno rajono priešgaisrinė saugos tarnyba (PST) įrengė specialias spintas su būtiniausiomis gelbėjimo priemonėmis. Raudonose metalinėse spintose poilsiautojai ras gelbėjimo ratą, neskęstančią virvę, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę. Ši idėja kilo Kauno rajono merui Valerijui Makūnui.

Iškilus būtinybei, gelbėjimosi priemonėmis galės pasinaudoti kiekvienas poilsiautojas. „Rinkinio dėžė yra užrakinta, todėl reikės išdaužti dešinėje dėžės pusėje esantį stikliuką, paimti raktelį ir atrakinti dėžę“, – instrukciją pateikė Kauno rajono PST vadovas Rytis Velžys, vildamasis, kad poilsiautojai gelbėjimo priemonėmis naudosis atsakingai.

Papildomų saugumo priemonių netrukus bus imtasi ir prie Drąseikių karjero. „Žmonės yra įpratę sakyti: prie Drąseikių karjero. Tačiau karjerai yra du ir jie vienas nuo kito gerokai nutolę. Atsitikus nelaimei, gelbėtojai gali atvykti ne prie to vandens telkinio ir sugaišti daug laiko. Todėl prie abiejų tvenkinių bus statomi informaciniai stendai, nurodantys, kuris tai karjeras, kad žmonės galėtų tiksliai tarnyboms pranešti vietą, kurioje atsitiko nelaimė“, – pasakojo Rytis Velžys.

Laukia atsakingų lankytojų

Seniūnė Dalia Šiušienė patikino: Kulautuva maudynių sezonui jau pasiruošusi. Prie karjero yra persirengimo kabinos, gelbėjimo stotis. Poilsiautojai laiką gali leisti tinklinio ar treniruoklių aikštelėse, vaikai – žaidimų aikštelėse, yra rampa riedlentininkams. Karjerą specialiu taku gali pasiekti ir žmonės su negalia.

„Jau pradėjo dirbti vandenlenčių parkas su gelbėtojų komanda. Tačiau vanduo tiek Nemune, tiek paplūdimyje dar nėra nuslūgęs“, – sakė seniūnė.

Populiarumu Kulautuvai beveik nenusileidžia ir Neveronys. „Džiaugiamės atnaujintu paplūdimiu. Tikimės, kad netrukus broką pašalins ir vaikų žaidimų aikštelę įrenginėjantys rangovai. O tada jau būsime visiškai pasiruošę ir lauksime poilsiautojų“, – sakė Neveronių seniūnė Aldona Petkevičienė.

Prie Neveronių tvenkinio sutvarkytos pakrantės, įrengta smėlio paplūdimio zona, pontoninis lieptas, takeliai, paspirtukų ir riedlenčių trasa, pastatyta suolelių, persirengimo kabina, biotualetų.

Vanduo tvenkinyje pasižymi gera kokybe, kartais net įvardijama „maudynių vieta pakaunėje Nr. 1“. „Labai neišgirkite, – šypsojosi A. Petkevičienė. – Ką darysime, kai plūstelės didžiulė banga žmonių, norinčių tuo įsitikinti?“

Nors erdvė išties nemaža, šiltu oru susirenka gausybė žmonių. „Tai – ne tik neveroniškių mėgiama vieta, atvyksta ir kaimyninės Karmėlavos seniūnijos, Kauno, Kaišiadorių rajonų. Esame svetingi ir laukiame atsakingų lankytojų, kurie neniokoja įrengtos infrastruktūros“, – sakė seniūnė.

Pasak Batniavos seniūno Šarūno Pikelio, iki maudynių sezono pradžios Kvesų karjero paplūdimyje bus pastatyta persirengimo kabinos, įrengta kita minimali infrastruktūra: suoleliai, šiukšlių dėžės.

Seniūnijos iniciatyva ankstesniais metais įrengta maudynių vieta, tinklinio aikštelė, pastatyta grilinė, persirengimo kabina, lieptelis. Nors poilsiautojai yra palyginti kultūringi, teritoriją prižiūri ir tvarką palaiko seniūnijos darbininkai. Dažniausiai, pasak seniūno, čia lankosi žvejai.

Kvesų karjeras jau ir dabar yra populiarus tarp vietos ir aplinkinių kaimų gyventojų. Jo patrauklumą turėtų dar labiau padidinti netrukus atsirasianti mažųjų laivų modeliavimo bazė.

Seniūnija ir vietos bendruomenė deda pastangas atgaivinti Velnyną. Taip vietos gyventojai vadina Batniavos tvenkinį Naujienos kaime. Šiuo metu, pasak seniūno, rengiamas projektas valymo darbams.

Laikinai einanti Lapių seniūno pareigas Gita Kaminskienė patikino, kad Drąseikių karjerai šiemet bus ne tik saugesni. Prie vieno jų ketinama praplėsti paplūdimio zoną. „Bendruomenė parengė projektą, laimėjo finansavimą, smagu, kad lankytojams atsiras daugiau komforto“, – džiaugėsi G. Kaminskienė.

Kaip elgtis vandenyje

Maudynių sezoną pasitinkant, Kauno rajono PST primena kelias svarbias taisykles:

Nepalikite be priežiūros mažamečių vaikų prie vandens telkinių.

Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.

Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir/ar kur yra budintys gelbėtojai.

Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.

Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.

Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.

Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.

Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais.

Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.

Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.

Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.

Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skambinkite bendro pagalbos centro numeriu 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir kt.).

Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.

Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.

Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Aurimo Barkausko nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima