Pakaunėje kuriamas „Svajonių ūkis“

Babtų seniūnijoje, Gailiušių kaime, kuriamas „Svajonių ūkis“. Pavadinimas kilo nuo jo šeimininko Svajūno Tamulio vardo, nors vyras neslepia, kad jis išties mėgsta svajoti. Ūkininkas plės daržovių plotus, augins tik tokias, kad mažutis ūkis generuotų pelną, o produkciją pats pardavinės ūkininkų turgeliuose.

Išgarsino Gailiušius

Jei informacijos apie Gailiušius ieškotume internete, Vikipedija pateiktų tokią: „Kaimas Kauno rajono savivaldybės šiaurėje, prie magistralės Kaunas–Klaipėda, kairiajame Nevėžio krante. 2006 m. čia pastatyti daugiau nei 10 m aukščio Gedimino stulpai, kuriems buvo panaudoti 225 šiaudų ryšuliai, sudėlioti aplink įgręžtus keturis elektros stulpus. Originalaus statinio autorius – vietinis ūkininkas Antanas Tamulis.“

Savitos filosofijos ir tvirto būdo A.Tamulis – Svajūno tėtis, garsėjęs ir originaliomis akcijomis. Protestuodamas prieš žemas žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas, prieš kelis dešimtmečius jis atvežė ir prie Kauno rajono savivaldybės išpylė krūvą burokų. Prieš šešerius metus ūkininkas iškeliavo anapilin, netrukus po jo mirties sūnus išardė lietaus ir vėjo nuniokotus Gedimino stulpus.

„Buvo siūlymas Gedimino stulpus įrašyti į Rekordų knygą, kaip aukščiausius. Bet mes su tėčiu nei juos viešinome, nei ieškojome, kaip patekti į tą knygą“, – prisiminė Babtų seniūnijos ūkininkas.

Originalų statinį vis dar prisimena ne tik Babtų seniūnijos ir aplinkinių vietovių gyventojai, bet ir tie, kuriems anuomet teko dažnai važiuoti magistrale Kaunas–Klaipėda. Atrodo, kad A.Tamulio Gedimino stulpai nenugrims užmarštin. Juos Svajūnas panaudos „Svajonių ūkio“ logotipe.

Ūkininkauja nuo šešiolikos metų

S.Tamulio ūkininkavimo stažas – 30 metų. Skaičius priverčia suklusti, mat Svajūnui – 46-eri. „Ūkininkauju nuo šešiolikos metų, – patikslina vyras. – Žinoma, tėtis pamokydavo, ką ir kaip daryti, o darydavau pats.“

Pastaraisiais metais Svajūnas ūkį sumažino, dabar jis truputį didesnis nei 9 ha. Kadangi aplinkui vyrauja grūdų ūkiai, grūdinius augalus augino ir Tamuliai, nors, pasak Svajūno, užsiimti grūdininkyste – tinginių darbas: „Pasėji ir lauki, kol užaugs ir galėsi surinkti derlių, bet galiausiai iš to ne kažką uždirbi.“

Nelengvus laikus išgyvenantis ūkininkas bandė gauti paramą smulkiajam ūkiui. „Pasisamdžiau, kad parengtų projektą, už tai sumokėjau, tačiau pritrūko balų, likau ir be paramos, ir be pinigų“, – pasiguodė S.Tamulis.

Ūkininkas ir pats suprato, kad tokio dydžio ūkis iš grūdų išgyventi negali, tad kasmet nedideliame plote augindavo česnakus ar svogūnus. Labiau orientuotis į daržininkystę jam patarė ir naujasis Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Kaišiadorių žemės ūkio mokykloje ūkininko specialybę baigusį ir per ilgus metus nemažai patirties sukaupusį Svajūną dabar konsultuoja agronomė Audronė Žebrauskienė.

„Man patinka būti gamtoje, triūsti laukuose, darbus nudirbti padeda vaikai. Nesu iš tų žmonių, kurie nelinkę nieko keisti, žinau, kad negali užsisėdėti. Žmona dirba keturiuose darbuose, aš ūkininkauju, bet vos išgyvename. Man išties keista, kad taip yra. Amžiną atilsį seneliai turėjo 18 ha, sugebėjo juos apdirbti dviem arkliais, išleido vaikus į mokslus, o dabar turint tokį plotą vos duonai užtenka“, – atviravo pašnekovas.

Karaliauja daržovės

Šiemet kuriamame „Svajonių ūkyje“ jau karaliauja daržovės. „Visos, kokių tik galima aptikti Lietuvoje, – paprašytas išvardyti, šypsojosi ūkininkas. – Tai ir tie patys jau išbandyti svogūnai ir česnakai, kopūstai, morkos, burokėliai, salotos, ridikėliai, kaliaropės ir kiti, daugiau nei dešimt rūšių. Be to, kai kurios daržovės, pavyzdžiui, svogūnai, skiriasi spalva, subrendimo laiku.“

Būtent svogūnai ir užima didžiausią plotą – 15 a.

Testavosi turgelyje

Egzotiškiausiu ūkio augalu S.Tamulis įvardijo smidrus, vadinamus karalių maistu. Juo pasimėgauti savaitgalį galėjo ir kauniečiai, nepatingėję atvykti į turgų, esantį prie Čečėnijos Nepriklausomybės aikštės. Šeštadienis buvo pirmoji Svajūno prekybos diena ūkininkų turgelyje. „Paprekiavau pažiūrėjau, kiek pirkėjų, ką jie perka, ką siūlo kiti“, – sakė ūkininkas.

Jis tikisi, kad kitą savaitgalį pirkėjams pasiūlys ir salotų. „Kaip tik smagiai nulijo, dengiu plotus agroplėvele, kad greičiau viskas sudygtų ir augtų, kad greičiau turėčiau didesnį asortimentą“, – planais dalijosi pašnekovas.

Komentaras

Mindaugas Maciulevičius

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas

Labai didžiuojamės ir džiaugiamės Svajūno pasiryžimu. Tai komandinis darbas, norime parodyti, kad smulkiesiems ūkininkams yra pati geriausia perspektyva, nes auginant įvairius augalus, kurių neaugina kiti, galima labai daug pasiekti. „Svajonių ūkis“ – pirma kregždė, sieksime ir kitus smulkiuosius ūkininkus, kuriems prastai sekasi, nukreipti tinkama linkme.

Turint tokio dydžio valdą kaip Svajūno iš grūdininkystės išgyventi neįmanoma, tai baudžiauninko kelias. Pamažu plečiant daržovių plotus bent iki 2 ha, ūkis taps rentabilus. Svarbiausia yra kūrybiškumas, ieškojimas ir suradimas to, ko nesiūlo kiti. Ūkininkų turgelių tradicija jau yra populiari, manau, kad kas antras miestietis eina ten apsipirkti kartą per savaitę. Mes labai laukiame tokių sėkmės istorijų. Kai kalbame su agronome A.Žebrauskiene, ji stebisi, kodėl visi kaip susitarę augina bulves, svogūnus, kopūstus, dar vienas kitas – brokolius. O kur kitas asortimentas: kalafiorai, pastarnokai, patisonai, baklažanai ir kiti. Žinoma, visa tai galima rasti prekybos centruose, bet turgeliuose produkcija šviežesnė, tiesiai iš lauko, o ne atkeliavusi iš Ispanijos ar Lenkijos.

Be to, jei reikės, prie greitkelio pakabinsime didžiulę iškabą, kviečiančią užsukti į „Svajonių ūkį“ ir jame apsipirkti. Iškaba išties patraukli – su istoriniais Gedimino stulpais, kuriuos prisimena daugelis žmonių.

S.Tamulio ūkis turi simbolinę reikšmę ne tik Kauno rajono, bet ir visos šalies ūkininkams. Svajūno tėtis Antanas tam tikra prasme mums buvo idėjinis lyderis. Dar net nebuvo žemdirbių asociacijų, o jis jau pradėjo protesto akcijas dėl supirkimo kainų, parodė, kad būtinas pilietinis dialogas, europietiškas kelias į priekį. Pasigėrėjimą kėlė ir jo pilietiškumas.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Laimučio Brundzos nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima