Pakaunė pelnytai vadinama kultūros paveldo lobynu

Rugsėjo 8–17 d. visoje Lietuvoje jau 30-ąjį kartą rengiamos Europos paveldo dienos. Tai puiki proga atrasti Lietuvos kultūros paveldo įvairovę. Kultūros paveldo gausa didžiuojasi ir Kauno rajonas. Pakaunė pelnytai vadinama kultūros paveldo lobynu.

Sąrašas ilgėja

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos duomenimis, šiuo metu Kauno rajono savivaldybėje Kultūros vertybių registre yra 351 kultūros vertybė. Kauno rajono vicemerė Raminta Popovienė pabrėžė: nekilnojamojo kultūros paveldo objektų skaičius nėra galutinis ir baigtinis, nes jis nuolat kinta.

Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsaugą suteikė net trims pakaunės piliakalniams. Toks statusas pripažintas Andruškonių piliakalniui, esančiam to paties pavadinimo kaime Lapių seniūnijoje, Girionių piliakalniui (Samylų sen.) ir Smiltynų piliakalniui, stūksančiam Smiltynų I kaime, Domeikavos seniūnijoje. Kauno rajonas išties gali pasigirti piliakalnių gausa. Iš 27 piliakalnių, Pyplių ir Pakalniškių sutvarkyti kompleksiškai, o kiti taip pat kruopščiai prižiūrimi. Netrukus turėtų prasidėti Jadagonių piliakalnio (Zapyškio sen.) tvarkybos darbai.

Sąrašą koreguos ir tai, kad dar aštuoniems kultūros paveldo objektams inicijuotas paskelbimo valstybės saugomu procesas. Tai Piepalių, Babtyno piliakalnis su gyvenviete, Piepalių, Babtyno piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė, Panevėžiuko dvaro sodybos fragmentų rūmai, Panevėžiuko dvaro sodybos fragmentai, Panevėžiuko dvaro sodybos fragmentų ledainė, Panevėžiuko dvaro sodybos fragmentų oficina, Lietuvos sklandytojų slėnis II ir Virbaliūnų senovės gyvenvietė.

Naujienų jau pažėrė ir Vilkija: unikalios urbanistinės struktūros miestelyje atliekami kasinėjimai.

Itin vertingi

Turtingame pakaunės kultūros sąraše aukščiausią statusą turi Raudondvario dvaro sodyba, Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, kompozitoriaus Juozo Naujalio gimtosios sodybos vieta, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, visuomenės veikėjo, finansininko, pramonininko Jono Vailokaičio ir visuomenės veikėjo, ekonomisto, kunigo Juozo Vailokaičio kapas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Tauro apygardos pareigūno Juozo Lukšos-Skirmanto, Skrajūno, Daumanto kovos ir žūties vieta.

Vertinant Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančius nekilnojamojo kultūros paveldo objektus pagal vertingųjų savybių pobūdį ir bendrą kiekybinį aspektą, rajono teritorijoje ypač gausu architektūrinių ir archeologinių paveldo objektų: archeologinį vertingųjų savybių pobūdį turi apie 26 proc. visų kultūros vertybių registre įregistruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, architektūrinį – apie 36 proc.

Komplimentai už požiūrį

Kultūros paveldo objektams tvarkyti pernai savivaldybė skyrė daugiau kaip 1,5 mln. eurų. Ši sritis nebus nuskriausta ir šiemet. Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio skyriaus vyr. specialistė Asta Naureckaitė Kauno rajono savivaldybės požiūrį į kultūros paveldą vadina pavyzdiniu. „Daug metų jaučiame mero dėmesį, matome įspūdingų darbų. Šia prasme esate išskirtinė savivaldybė“, – viešai yra kalbėjusi paveldo specialistė.

Kauno rajono dėmesį paveldui teigiamai įvertino ir savivaldybėje pernai apsilankiusios LR Vyriausybės patarėja Diana Varnaitė ir LR ministro pirmininko patarėja Gabrielė Žaidytė.

Ypač komplimentų nusipelno pokyčiai Raudondvario dvaro komplekse. Kauno rajono savivaldybės pastangomis atnaujintas kultūros paveldo objektas jau daug metų tarnauja bendruomenės šventėms, kultūros renginiams, parodoms, konferencijoms. Čia veikia Kauno rajono muziejus, Civilinės metrikacijos skyrius, Turizmo ir verslo informacijos centras, Menų inkubatorius.

Savivaldybė perėmė anksčiau privatiems asmenims priklausiusias oficinas: rytinė jau beveik baigta restauruoti, vakarinė sparčiai tvarkoma. Parengtas ir Raudondvario dvaro svirno techninis projektas, planuojama, kad, sutvarkius pastatą, jame veiks Kauno rajono meno mokyklos filialas.

Sparčiai atgimsta ir kitas pakaunės perlas – Tado Ivanausko Obelynės sodyba, kurioje įsikūręs Kauno rajono muziejaus filialas. Čia jau baigiami pagrindinio sodybos pastato vidaus ir išorės tvarkybos darbai.

Obelynė vis labiau atgauna pirmapradį vaizdą. Vištidėje, kaip T. Ivanausko laikais, kudakuoja padėtais kiaušiniais besigiriančios vištos, ryškėja ir sovietmečiu sunaikinto žiemos sodo kontūrai. Profesorius juo išties naudojosi, žiemos sode augo keli vynmedžiai. Tikimasi atkurti įdukros Eleonoros Baltuškevičienės gėlynus ir profesoriaus puoselėtą bijūnų alėją.

Sodyboje įrengtas informacijos centras, vyksta koncertai, ekskursijos, edukacijos. Sode po atviru dangumi veikia Nacionalinės premijos laureato Leono Striogos skulptūrų ekspozicija.

Dėmesys maldos namams

Atsakingai rūpinamasi ir pakaunės šventovėmis. Į Kultūros paveldo registrą yra įtrauktos penkios katalikų bažnyčios, Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčia, Čekiškės sinagoga ir Didžiųjų Ibėnų Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų sentikių cerkvė.

Bendradarbiaujant su Vilkaviškio arkivyskupija, antram gyvenimui prieš kelerius metus prikelta senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, tituluojama Lietuvos bažnyčių motina. Pačioje šventovėje ir sutvarkytose prieigose kas savaitgalį vyksta įvairūs renginiai, kai kurie jų turi net tarptautinių statusą.

Šiemet Kauno rajono savivaldybės biudžete religinių bendruomenių paveldui skirta 280 tūkst. eurų. Su Kauno arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu aptartos galimybės restauruoti senuosius Karmėlavos Šv. Onos bažnyčios šventoriaus vartus, numatyta prisidėti prie Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios restauravimo, toliau remti Čekiškes sinagogos atstatymo darbus.

Nepamiršta naujausių laikų istorija

Kultūros vertybių registre yra septyniolika vietų, susijusių su laisvės kovų įamžinimu – trys partizanų žeminės, mūšių vietos, paminklai. Šiemet bus rengiami vertinimo tarybos aktai dar trims vietoms, susijusioms su partizaniniu pasipriešinimu.

Iki rugsėjo 23-iosios – Lietuvos žydų genocido dienos – Kluoniškiuose (Zapyškio seniūnija) bus sutvarkyta Holokausto aukų vieta ir atidengtas paminklas, o kitais metais tai bus padaryta Dievogaloje (Alšėnų seniūnija).

Kovoje dėl Lietuvos laisvės svarbų vaidmenį atlikusiai Sitkūno radijo stočiai savivaldybė siūlo suteikti teisinę apsaugą ir valstybės saugomo objekto statusą, o Sausio 13-osios įvykiai Kauno rajone užfiksuoti šiemet išleistoje knygoje.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"

Kauno marių regioninio parko, S.Jankausko, S. Baltušio nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima