Pakaunė nepaleidžia sostinės titulo

Pernai, vilnijant projekto „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginiams, pakaunę pasiekė dar viena puiki žinia: 2023 m. Kulautuva, kaip ir dar keturios šalies vietovės: Pačeriaukštė, Marcinkonys, Baraginė ir Plateliai – bus tituluojamos mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis. Visuomet intensyviu kultūriniu ritmu gyvenusi Kulautuva šiems metams suvijo margą renginių pynę ir savaitgalį su mažosios Lietuvos kultūros sostinės vėliava jau surengė atidarymo šventę „Skambanti Kulautuva“.

Kaip skambės Kulautuva

„Turime didžiulį potencialą, sakoma, kad Kulautuvoje kas antras žmogus dainuoja. Čia spiečiasi visas menininkų žvaigždynas: operos solistė Gražina Miliauskaitė, pianistė Sigutė Mikalauskaitė, koncertuojanti su sūnumis Povilu, grojančiu violončele, ir Pauliumi – akordeonu. Kulautuvoje yra trys vokaliniai ansambliai, du bažnyčios chorai, solistų, gausybė talentingų moksleivių“, – vardijo Kulautuvos laisvalaikio salės renginių organizatorė Andžela Mickutė.

Į renginius bus kviečiami ne tik jie, bet ir kitų šiųmečių mažųjų kultūros sostinių, profesionalūs atlikėjai. „Nusipirkome įspūdingą prabangų kilimą, o Gaila Akelienė stalą pavertė laikrodžiu, kuris skaičiuos laimingas valandas. Su tuo stalu-laikrodžiu ir skraidančiu kilimu keliausime po visą Kulautuvą, gražiausias miestelio vietas ir įvairiomis progomis rengsime pasirodymus“, – pasakojo pašnekovė.

Iki šiol Kulautuvoje skambėjo atlikėjų balsai ir muzikos garsai, o dabar ketinama pasitelkti ir gamtą. „Norime įrengti skambančią alėją-taką. Tai – Gailos Akelienės idėja. Kaip tai atrodys, žino tik Gailutė, bet manau, kad vėjo judinami skambės ir garsus skleis įvairūs medžiuose įkelti daiktai“, – atskleidė A. Mickutė.

Kulautuvoje brandinama ir mintis apie Provanso alėją. Taką iš parko, kuriame vyksta „Akacijų alėja“, vedantį link prieplaukos, ketinama apsodinti vynmedžiais. „Gailutės planuose – ir paplūdimys pagal Balį. Norime įsteigti vyrų kalvę: Kulautuvos auksarankių ir jų sūnų klubą, nes visiems sumanymams įgyvendinti išties reikia auksinių rankų, tęsime žibintų edukaciją ir jais toliau puošime miestelį“, – sumanymais dalijosi Kulautuvos laisvalaikio salės renginių organizatorė.

Kultūrai derlinga žemė

„Šiemet laikysimės įprasto plano, tačiau stengsimės, kad renginiai būtų solidesni, gražesni ir turtingesni, – patikino Kulautuvos laisvalaikio salės renginių organizatorė A. Mickutė. – Ypač norėtume pažymėti Kauno rajono dainų šventės 70-metį. Gražią tradiciją nutraukė kovidas, 2020 m. planuota šventė liko nesurengta, jos nebus ir šiemet, bet ketiname įspūdingai paminėti jubiliejinę sukaktį.“.

Nuo 1953-iųjų Kulautuvoje organizuojama šventė turi gilias tradicijas ir vienija Kauno rajono vaikų ir suaugusiųjų chorus, pučiamųjų orkestrus, kaimo kapelas, folkloro kolektyvus, tautinių, šiuolaikinių šokių kolektyvus, teatrus. Šventėje dalyvauja ir kviestiniai profesionalūs chorai, ansambliai ir atlikėjai. Birželį Kulautuvoje planuojamas šventės prisiminimų vakaras, į kurį ketinama kviesti Kauno valstybinį, Kauno rajono chorus, pristatyti istorinių nuotraukų parodą, paminėti šviesaus atminimo šventės iniciatorius, dirigentus.

„Kai Kulautuvoje pasėjama kokia nors sėkla, ji rūpestingai puoselėjama ir išauga į didžiulius renginius“, – šypsojosi A. Mickutė. Taip nutiko ir su dainuojamosios poezijos festivaliu „Akacijų alėja“, šiemet jis bus jau 23-iasis.

Grįžta Joninės

Kulautuvos laisvalaikio salės renginių organizatorė pasidžiaugė, kad į Kulautuvą šiemet sugrįžta Joninių šventė. „Save vadiname geriausių kaimynų sostine, kasmet originaliai švenčiame Kaimynų dieną. Tai šventė, sujungianti visus miestelio žmones, turinti net Kaimynų himną. Šiemet planuojame švęsti Kaimynų Jonines“, – pasakojo pašnekovė.

Birželio 23-iąją, Joninių šventėje „Kaimynas kaimynui kaimynas“ bus kviečiami dalyvauti ne tik kulautuviškiai, bet ir aplinkinių seniūnijų ir mažųjų Lietuvos kultūros sostinių folkloro, liaudiškų šokių ansambliai, kapelos, žinomi Lietuvos atlikėjai. Šventė vyks gražioje vietoje prie Nemuno, išsaugant Rasų šventės tradicijas, integruojant jas į šių dienų šventę ir pritaikant šiuolaikiniam žmogui.

Duoklė klasikai

Kulautuvos kurortą tarpukariu ypač mėgo tuometė šviesuomenė. Čia vilas įsigydavo garsūs operos solistai, meno pasaulio atstovai. „Tradicija nepasikeitė: Kulautuvoje gyvena ir kuria daug garsių menininkų, muzikos atlikėjų. Juos vietos publika labai mėgsta ir nekantriai laukia pasirodymų.

Nuo liepos 6-osios iki rugpjūčio 25 d. Kulautuvoje, po atviru dangumi, ketinama rengti klasikinės muzikos koncertus. Klausytojus džiugins operos solistas Martynas Beinaris, pianistė Skaistė Beinarienė, pianistas Giedrius Paškevičius, improvizatorius, kompozitorius Kęstutis Paulaitis, Kulautuvos jaunimas, studijuojantis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kviestiniai atlikėjai.

Atsigręš į praeitį

„Norime atsigręžti į savo praeitį, atgaivinti tai, kas buvo gražu, prasminga ir vėl surengti tarmiškos kūrybos šventę „Kulautuvos pušynų ruduo“, – sakė A. Mickutė. Etnografo, bardo, dainų autoriaus ir atlikėjo Algirdo Svidinsko sumanyta šventė turi ilgą istoriją ir patirtį, organizuojama nuo 2000 m. Jos sėkla pasėta Kulautuvoje, kelerius metus puoselėta šiame miestelyje, vėliau persikėlė į Raudondvarį. Šventės organizavimas nutrūko prasidėjus pandemijai. „Šiemet „Kulautuvos pušynų ruduo“ rugsėjo 9 d. atgims nauju formatu. Sieksime ją padaryti patrauklią ne tik patiems tarmiškos kūrybos kūrėjams ir gerbėjams, bet ir plačiajai publikai“, – žadėjo pašnekovė.

Kadangi renginys organizuojamas su vėliava „Kulautuva – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2023“, į svečius planuojama pakviesti keturių mažųjų kultūros sostinių atstovus. Renginyje dalyvaus pavieniai tarmiškos kūrybos kūrėjai iš visų Lietuvos regionų, tarp jų – dzūkelis Rokas Kašėta, žemaitė Austieja, Povilas Girdenis, 2023-iųjų mažųjų Lietuvos kultūros sostinių folkloro ansambliai.

„Norime parodyti Lietuvos tarmių ypatumus ir grožybes, puoselėti tarmiškos kūrybos žanrą, paskatinti žmones ir jaunąją kartą didžiuotis savo prigimtine tarme, ja ne tik kalbėti, bet ir kurti“, – renginio tikslus įvardijo pašnekovė.

Renginio „Kulautuva – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2023“ vėliavą nuleisti ketinama padėkos vakare „Auksiniai kankorėžiai“. Tai tradicinis Kulautuvos renginys, kurio metu pagerbiami labiausiai prie kultūrinės veiklos prisidėję bendruomenės nariai, pasidžiaugiama metų rezultatais. Šventėje bus pristatytas bendruomenės spektaklis, vyks profesionalių atlikėjų koncertas.