Nuostolių patiriantys ūkininkai siūlosi nupirkti daugiau meteorologinių stotelių

Sausrą, kuri tęsėsi du mėnesius, Kauno rajono ūkininkai vadina ekstremaliu reiškiniu. Nors derlius bus mažesnis, o galvijų augintojai – panikoje dėl pašarų, neaišku, ar praradimai bus kompensuojami, ar pripažįstamas force majeure ir netaikomos sankcijos už įsipareigojimų nevykdymą.

Susidariusi situacija aptarta Kauno ūkininkų sąjungos susirinkime, dalyvaujant ir aplinkinių rajonų žemdirbiams. Žemės ūkio (ŽŪM), Aplinkos ministerijų (AM), Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovai į rūpimus klausimus atsakė per Zoom platformą.

Siūlo nupirkti stotelių

Pakaunės žemdirbių nuomone, TPI indeksas, pagal kurį nustatoma sausra, nėra pats geriausias, jį vertėtų pakeisti, o pakaunėje – įrengti daugiau meteorologinių stotelių. Be to, siūlyta keisti metodologiją, įvedant naują kriterijų – dirvos drėgmės koeficientą.

Nors šiuo metu meteorologinių stotelių tinklas pakaunėje vertinamas kaip geras, tikslesnei situacijai įvertinti jų nepakanka tiek dėl išdėstymo, tiek dėl aprėpties. Tiksliausius duomenis stotelės pateikia 10-13 km spinduliu. Dvi stotelės yra Babtų seniūnijoje: pačiuose Babtuose ir Gaigalų kaime, trečioji – Akademijoje, o ketvirtoji – Ilgakiemyje. Skaičiuojama, kad Kauno rajone dar reikėtų 3-4 tokių stotelių.

Čekiškės seniūnijos ūkininkas Danas Laurinavičius patikino: stambesni ūkininkai susikooperavę nepagailėtų išlaidų tokiam pirkiniui. Viena stotelė, įskaitant programą, kainuoja apie 10 tūkst. eurų. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) teiktų ŽŪM paraišką dėl apmokėjimo už jų aptarnavimą: vienai stotelei per metus apie 1 tūkst. eurų.

Iniciatyva – sveikintina

LŽŪKT direktorius Saulius Cironka informavo, kad tarnyba Lietuvoje jau yra įrengusi 67 meteorologines stoteles, prijungtas prie bendro LHT tinklo. Jos leidžia stebėti ne tik temperatūrą, kritulių kiekį, tarnauja augalų ligų prevencijai.

„Stotelės, įvertinus kelerių metų duomenis, leistų valdyti rizikas, parinkti besikeičiančiam klimatui tinkamesnius augalus ir priežiūros priemones. Tačiau savivaldybė, pagal deleguotas funkcijas negali prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų dėl jų priežiūros ir skirti lėšų“, – teigė Kauno rajono savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis.

Pasak ŽŪM atstovės Virginijos Žostautienės, pakaunės ūkininkų iniciatyva – sveikintina. „Bet ji neturėtų būti trumpalaikė. Taip pat reikėtų tartis su LŽŪKT ir LHT dėl racionalaus stotelių išdėstymo, kad jos nebūtų įrengiamos stichiškai, kad dengtų esamas baltas dėmes“,– samprotavo V. Žostautienė.

ŽŪM atstovė žemdirbiams suteikė vilties, kad galbūt bus įvestas naujas kriterijus – dirvos drėgmės koeficientas, o skaičiavimo metodika – pakeista. Pasak V. Žostautienės, padariniai žemės ūkyje skaičiuojami šiek tiek vėliau, nei fiksuota situacija.

„ŽŪM iniciatyva buvo atliktas mokslinis darbas ir 2020 m. pakeistas aplinkos ministro įsakymas, deja, situacija vėl keičiasi, tikriausiai reikia kokių nors naujų sprendimų. Birželio 28 d. buvome susitikę su AM, LHT atstovais ir sutarėme, kad AM mokslininkų taryba įvertintų šiandieninę situaciją, pateiktų išvadas dėl kriterijų, pagal kuriuos skelbiama stichinė sausra. Šiuo metu yra keičiamas Vyriausybės nutarimas, mes siūlysime įdėti išplėstinį sausros apibrėžimą. Jis apimtų ir pavojingą reiškinį, ir stichinę sausrą“, – tvirtino V. Žostautienė.

Nors susirinkę ūkininkai pateiktais pavyzdžiais iš ūkių tvirtino, kad TPI indeksas, pagal kurį nustatoma sausra, nėra pats geriausias, LHT Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjo Donato Valiuko teigimu, indeksas turi mokslinį pagrįstumą. „Lietuvai jis tinkamiausias: būtų kitas indeksas, atsirastų kitų problemų. Uždengtume vieną skylę, bet kitoje vietoje atsirastų kita“, – tvirtino klimatologas. Panašiai kalbėjo ir AM Klimato politikos grupės patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė.

Ūkininkai nerimauja

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Mindaugo Maciulevičiaus žodžiais, Kauno rajonas yra tarsi Dievo užantis, palyginti su kai kuriais kitais regionais, itin didelių bėdų ūkininkai čia nepatyrė. Patiems ūkininkams situacija kelia nerimą.

Babtų seniūnijos ūkininkas Romas Majauskas teigė, kad pavasarinių šalnų ir beveik du mėnesius trukusios sausros pasekmės greičiausiai išryškės vėliau, tačiau akivaizdu, kad gero pupų derliaus tikėtis nerealu, nes jo bus neįmanoma surinkti: po lietaus, nors ankštys jau susiformavusios iki 30 cm, augalai vėl pradėjo žydėti ir nesunoks. „ Tas pats su žirniais ir kitais vasariniais augalais: jie prastai sudygo, o žieminiai pasėliai – išretėjo. Palijus neįmanoma apsiginti nuo kenkėjų, nes  insekticidų nėra, bandėme purkšti alumi, koka kola, bet nepadėjo. Kad pasekmės bus, jau aišku, o ar bus kompensacijos – dar ne“, – sakė R. Majauskas.

D.Laurinavičiaus nuomone, palyginti su pernai metais, sausra padarė 30 proc. nuostolių. „Dalis žieminių augalų prastesnėse dirvose yra nurudę, ten net nebus subrandintų grūdų. Liūdna, kad rajone nepaskelbta stichinė sausra“, – konstatavo Čekiškės seniūnijos ūkininkas.

Kolegoms antrino ir Alšėnų seniūnijos ūkininkas Tomas Dirmeikis: lengvesnėse žemėse augalai žuvo, yra plotų, iš kurių derliaus tikėtis nerealu. „Norėtųsi force majeure, kad galėtume nevykdyti įsipareigojimų“, – vylėsi ūkininkas. Toje pačioje seniūnijoje šilauogių plantaciją turinti Daiva Šinkevičienė apgailestavo, kad pavasarinės šalnos, trukusios 11 naktų, suniokojo derlių. „Norėtume, kad mums tarpininkautų savivaldybė, ŽŪM“, – kalbėjo uogininkystės ūkio savininkė.

Dar daugiau nerimo patiria gyvulininkystės ūkiai. Regina Bernotienė iš Babtų seniūnijos vardijo: pirmoji žolė buvo palyginti gera, o antrosios turbūt bus tik stiebai, nes pritrūko drėgmės. Atnaujintose sėtinėse pievose nesudygo niekas, net piktžolės, nebus ir įsėlio, tik avižos ir tos pačios – palei žemę. Dalis ūkio galvijų ganomi lauke, kiti tvartuose šeriami pernykščiais pašarais.

Įrodyti bus nelengva

„Nors indeksas TPI (temperatūros ir kritulių indeksas – red. pastaba) siekė 1,58 (stichinė sausra skelbiama, kai jis – 1,7), miežių laukas praktiškai žuvęs, skaičiuojame, kad gausime 1,5 t/ha derlių. Indeksas kelia abejonių“, – tvirtino Jonavos rajone ūkininkaujantis Rimantas Kubiliūnas. Jis laiko apie 250 mėsinių galvijų, kaip ir R. Bernotienė, nuogąstauja dėl pašarų. „Šiemet pasiekėme „rekordą“: iš 70 ha pievų susukome 450 žolės ritinių, kai ankstesniais metais – 900-1000. Blogiausia, kad neleidžiama nušienauti žaliųjų pūdymų, nors tai kompensuotų pašarų stygių“, – apmaudo neslėpė R. Kubiliūnas.

„Kaip danguje, taip ir ant žemės. Ir pas mus tos pačios problemos, – Jonavos rajono ūkininkui antrino Audrius Banionis iš Taurakiemio seniūnijos. – Pernai rudenį sėjome medingųjų augalų: liucernos, baltųjų dobilų. Gal NMA padarytų išimtį ir leistų iš jų pasiruošti pašarų?“

Viešai skelbiama, kad sankcijos negali būti taikomos ir išmokos neprarandamos, jei reikalavimų nesilaikoma dėl force majeure ir išimtinių aplinkybių. NMA atstovė susirinkimo dalyviams teigė: jokios išlygos nenumatytos, jei ūkininkai taip pasielgtų, būtų „įsmeigtos raudonos vėliavėlės“ ir grėstų sankcijos. Force majeure būtų taikomas, jei ūkininkams pavyktų pristatyti pažymas, kad jų galvijų į skerdyklas nepriėmė, nes jos perkrautos.

Pasak M. Maciulevičiaus, valdžia neturi metodologijos, nėra politinio suvokimo, kas vyksta, nors aišku, kad tai – force majeure, šalyje bręsta didžiulė tragedija: kas bus su galvijais, jei ūkininkai neturės iš ko paruošti jiems pašarų? Kad žemės ūkis valstybei nėra strateginis tikslas, apgailestavo ir susirinkime dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Juknevičius.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima