Prie Nemuno įsikūrusios savivaldybės laukia upės kelio atkūrimo

Į Nemuną laivu išplaukęs susisiekimo ministras Jeroslav Narkevič su trylika savivaldybių ir Vidaus vandenų kelių direkcijos vadovais sutarė dėl spartaus laivybos upių kelių gaivinimo visoje Lietuvoje, sparčiai investuojant į Nemuno, Neries, Nevėžio ir kitus vandens kelius. Planuojama per artimiausius trejus metus investuoti daugiau kaip  30 mln. eurų, kad būtų atgaivinta krovininė laivyba Nemuno maršrutu Kaunas-Klaipėda, suaktyvėtų keleivinė ir pramoginė laivyba visoje Nemuno upėje, Kauno ir Kuršių mariose. Tai būtų didžiausios investicijos į Nemuną per pastaruosius 30 metų.

Laivybos upėmis vizijos pristatyme ketvirtadienį dalyvavo Kauno rajono, Druskininkų, Alytaus, Birštono, Prienų, Kauno, Kaišiadorių, Jurbarko, Šilutės rajono ir Neringos savivaldybių vadovai.

Lietuvoje iš viso yra 822 kilometrų ilgio valstybinės reikšmės upių kelių, tačiau iš jų eksploatuojami –  443 kilometrai, į kuriuos patenka tarptautinis E 41 vidaus vandenų kelias nuo Kauno iki Klaipėdos.

„Siekiant sparčiai atkurti laivybos kelius Lietuvoje, bus konsoliduojamas vidaus vandenų kelių tinklo valdymas, perimant savivaldybių valdomus kelius vidaus vandenų kelių direkcijos žinion. Taip pat numatoma užtikrinti ilgalaikį ir tvarų infrastruktūros plėtros finansavimą“, – sakė J. Narkevič.

J.Narkevič teigimu, Susisiekimo ministerija vandens kelių atgaivinimą įtraukė į prioritetinių darbų sąrašą bei numatė 28 mln. eurų investicijų iš Europos sąjungos fondų bei Lietuvos biudžeto lėšų E 41 keliui sutvarkyti. Taip yra skirta beveik 3 mln. eurų technikai įsigyti – vientisam vandens keliui nuo Druskininkų iki Šilutės įrengti.

Per pastaruosius 30-40 metų Nemunas buvo praradęs gyvybingumą. Pagrindinė to priežastis – neprižiūrėti laivakelį reguliuojantys hidrotechnikos statiniai – bunos.

„Nemune įrengta virš 1200 bunų – iš žvirgždo, skaldos ir akmenų įrengtų statinių, kurie suspaudžia vandens tėkmę, nukreipia nešmenis į kranto pusę ir padeda išsivalyti upės dugnui laivakelyje. Deja, daugumos jų būklė yra bloga: apie 500-700 bunų būtina rekonstruoti arba tikslinėse vietose pagal poreikį pastatyti naujų. Vietoje to, kad dabar kalbėtume apie krovinines baržas Nemune ir plėtotume krovinių bei žmonių gabenimą Nemunu, kasmet vien iš jo iškasame virš 700 tūkst. kubinių metrų sąnašų, tiesiog stengdamiesi pašalinti nuolat susidarančias seklumas“, – sakė V. Vinokurovas.

Kauno rajono savivaldybę atstovavęs mero pavaduotojas Antanas Nesteckis pabrėžė, kad rajonui labai svarbu, kad kuo greičiau Nemune buvo rekonstruotos blogos būklės bunos. „Mūsų krašte jau dabar aktyviai vystoma laivininkystė. Vasaros sezonu plaukia turistiniai laivai, planuojame įrengti prieplauką mažų laivelių nuleidimui į Nemuną, turime kelias prieplaukas, kuriose šiltuoju metų laiku gausu laivybos entuziastų. Todėl mums labai svarbu žinoti aiškias Lietuvos vidaus vandenų vystymo vizijas ir matyti beprasidedančius darbus, ypač bunų sutvarkymą arba naujų įrengimą. Tada mes galėtume pradėti reikalingos infrastruktūros laivininkystei įrengimo darbus“, – tikino mero pavaduotojas A. Nesteckis.