Nematoma tarša aplink mus. Ar galime išvengti katastrofos?

Šių metų gegužės 19 d. Kauno rajono Vilkijos bendruomenės centras ,,Vilkijos atgimimas“ subūrė bendruomenės narius, siekiant užmegzti pokalbį apie aplinkos taršą, pavojingus mikroteršalus ir būdus, kurie skatintų prisidėti kuriant saugesnę ir švaresnę aplinką. Miestelio gyventojai ir svečiai buvo kviečiami atnaujinti žinias apie aplinkai neigiamą poveikį turinčius taršos šaltinius, patekimo į aplinką kelius, potencialias rizikas ir grėsmę žmogaus sveikatai. Edukacinio tipo renginio tema ,,Nematoma tarša aplink mus: aerozolio dalelės ir mikroplastikas. Ar galime išvengti katastrofos?“ subūrė tiek jaunesniosios kartos klausytojus, tiek senjorus. Aplinkos apsaugos problemos mūsų visuomenėje susilaukia vis daugiau mokslininkų, politikų, technologijos ir kitų mokslo sričių atstovų susirūpinimo. Gyventojų įsitraukimas į aplinkos apsaugos temų analizavimą ir sąmoningumo ugdymas – viena iš priemonių, kurios sustiprina tvaresnės aplinkos formavimą.

Apie aplinkos taršą ir mums nematomus pavojus kalbėjo Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro, Aplinkotyros skyriaus, chemijos mokslų krypties doktorantė Sonata Pleskytė. Pranešimo metu daugiausia dėmesio buvo skirta mikroplastikui ir aerozolio dalelėms.

Mikroplastikas, tai visos plastiko dalelės, kurių didžiausias matmuo yra mažesnis už 5 mm. Tokio dydžio dalelės gali būti pagamintos komerciniais tikslais arba atskilti iš didesnių plastiko produktų. Šiuo metu mikroplastiko dalelių tarša yra fiksuojama visame pasaulyje. Ypač daug mikroplastiko dalelių yra randama jūrų ir vandenynų aplinkoje. Doktorantė Sonata Pleskytė, pabrėžė, jog didžioji dalis mikroplastiko dalelių į aplinką patenka iš sintetinės tekstilės gaminių, automobilių padangų, miesto dulkių. Patekusios į gamtos ekosistemą, mikroplastiko dalelės kelia pavojų ne tik aplinkai, tačiau ir gyvūnams. Visų pirma, šios dalelės gali sorbuoti ir pernešti įvairias bioakumuliacines ir toksiškas medžiagas, pavyzdžiui, sunkiuosius metalus, lakiuosius junginius ir kt. Antra, gyvūnai gali suvalgyti mikroplastiko daleles, supainioję jas su savo grobiu. Tyrimais yra įrodyta, jog patekusios į gyvūnų organizmą šios dalelės gali sukelti ne tik mechaninius vidaus organų pažeidimus, bet ir slopinti gyvūnų apetitą, sutrikdyti hormonų lygio pusiausvyrą ir reprodukcinį ciklą. Mikroplastiko dalelės yra randamos ir žmogaus organizme: plaučiuose, virškinamajame trakte, kepenyse, inkstuose, kraujyje, placentoje. Doktorantė akcentavo, jog kovoje su mikroplastiko tarša svarbiausia yra išlikti sąmoningiems ir atsakingiems vartotojams. Nors vis dar yra daugybė sričių, kuriose plastikas yra nepakeičiama medžiaga, tačiau savo buityje galime ieškoti alternatyvų, kurios leistų pakeisti vienkartinius plastiko produktus į tvaresnius ir ilgiau tarnausiančius.

Dėkojame Kauno rajono savivaldybės administracijai, Fizinių ir technologijos mokslų centrui, Vilkijos miesto seniūnui Pauliui Amanaičiui ir Vilkijos miesto vyr. bibliotekininkei Jolantai Bačėnienei už paramą organizuojant šį renginį. Tikimės, kad tai tik gera pradžia tolimesnei švietėjiškai veiklai ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui kaimiškose teritorijose.

Kauno rajono Vilkijos bendruomenės centro ,,Vilkijos atgimimas“ pirmininkė Romutė Jocienė