Prieš V. Matijošaičio paskelbtą karą susivienijo Kauno rajono bendruomenės ir politikai

Kauno rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį vieningai nepritarė Kauno miesto savivaldybės tarybos siūlymui prijungti prie miesto 99 Kauno rajono kaimus iš 13 seniūnijų. Tam prieštarauja ir 25 bendruomenes vienijanti Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjunga (KRBOS), Kauno rajono ūkininkų sąjunga, kitos visuomeninės organizacijos.

Parašus įteiks ministrui

Į Kauno rajono savivaldybės posėdį kviestas Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis atsiuntė atsakymą, kad šiuo metu atostogauja. Joks kitas miesto atstovas taip pat neatvyko.

Prie Kauno rajono savivaldybės susirinko maždaug pusantro šimto protestuotojų, raginančių Kauno rajono tarybą atmesti Kauno miesto siūlymą. Žmonės skandavo: „Savivalda – ne verslas!”, „Norime būti kaimiečiais!”, „Okupacijai – ne!”.

KRBOS pirmininkė Eglė Juozapavičienė sakė, kad per trumpą laiką pavyko surinkti beveik 26 tūkstančius parašų, kuriuos sąjungos atstovai ketina įteikti Vidaus reikalų ministerijai. Parašai bus renkami toliau.

„Visvaldo Matijošaičio užmojis sunaikinti gerai veikiančią savivaldybę prasilenkia su sveiku protu. Nepasitarus su bendruomene perbraižytas žemėlapis, kuriame daug gyventojų turinčios ir sutvarkytos gyvenvietės jungiamos prie Kauno, o Vainatrakio kapinės, Lapių sąvartynas, sodai paliekami kitai savivaldybei. Tai pasityčiojimas iš žmonių“, – piktinosi Kauno rajono bendruomenių lyderė.

Susirūpino ir Seimo nariai

Tarybos posėdyje dalyvavusi Lietuvos Respublikos Seimo narė Raminta Popovienė pabrėžė, kad šiuo ypatingos reikšmės klausimu savo poziciją turi išsakyti Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo, Socialinės apsaugos, Sveikatos, Kultūros ministerijos.

„Esu susirūpinusi grėsminga situacija Kauno rajone, todėl Seime surengiau spaudos konferenciją, kreipiausi į savo kolegas Seimo narius, surinkau 46 parašus. Kreipėmės į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, vidaus reikalų ministrę Ritą Tamošunienę stabdyti šį chaotišką procesą, ardantį darnios savivaldos modelį“, – kalbėjo politikė.

Savivaldos ekspertas, habilituotas socialinių mokslų daktaras Gediminas Merkys pastebėjo, kad Kauno miesto sprendimas yra destruktyvus, tarnaujantis siaurai interesų grupei, keliantis visuomenėje sumaištį. „Būtų nedovanotina klaida suteikti tolesnę eigą tokiam demokratinę savivaldą griaunančiam dokumentui. Vidaus reikalų ministerija jį turėtų grąžinti kaip visiškai neparengtą, nekompetentingą“, – tvirtino mokslininkas.

Jokios logikos ir argumentų

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad siūloma iniciatyva prieštarauja Vyriausybės „Baltojoje knygoje“ įtvirtintiems darnios regioninės savivaldos principams ir tikslams. Ji neparemta objektyvia statistika, nepagrįsta ekonominiais skaičiavimais.

Meras tvirtino, kad Kauno miesto savivaldybės sumanymas neturi jokių svarių argumentų: nei politinių, nei mokslinių, nei teisinių, nei ekonominių, nei moralinių.

Jis pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė nepateikė jokių skaičiavimų, koks būtų poveikis ketinamai prijungti teritorijai, likusioms 12-kai seniūnijų ir paties Kauno rajono gyventojams. „Išrankioti gardžiausi kąsneliai, paliekant riestainį su didele skyle viduryje. Koks genijus galėtų normaliai administruoti tokią savivaldybę? Kodėl stumiame tūkstančius žmonių į socialinę atskirtį“, – retoriškai klausė V. Makūnas.

Likusi Kauno rajono savivaldybės dalis dėl menkesnio surenkamų pajamų kiekio netektų galimybės formuoti subalansuotą biudžetą, ji patirtų dar didesnę socialinę atskirtį. Po tokios pertvarkos kiltų sunkumų įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšomis finansuojamus projektus ir sumažėtų galimybė dalyvauti 2021–2027 m. laikotarpio kaimo plėtros programos priemonėse.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė pastebėjo, kad planuojamoje prijungti prie miesto Kauno rajono teritorijoje yra beveik 1000 ūkininkų ūkių (arba 40 proc. nuo bendro pasėlius deklaruojančiųjų skaičiaus).

Tarybos narė Irena Marcinkevičienė prognozavo, kad įgyvendinus tokį sumanymą, sutriktų Kauno rajono savivaldybės švietimo, sveikatos, socialines, kultūros, sporto ir kitas paslaugas teikiančių įstaigų veikla. Tektų iš naujo pertvarkyti ugdymo įstaigų tinklą, sumažėtų galimybė įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su įvairių projektų finansavimu ir jų tęstinumu.

Vicemeras Antanas Nesteckis pabrėžė, kad sprendimai turėtų būti socialiai atsakingi. „Suprastume, jei Kaunas prašytų prie miesto prijungti, pavyzdžiui, Vainatrakio kapines, kuriose laidojami kauniečiai. Deja, dabar daroma atvirkščiai: išrankiotos geriausios teritorijos, o kapinės, sąvartynai ir sodai paliekami. Manau, kad Vyriausybė ir Seimas turėtų pasakyti tvirtą žodį ir kuo greičiau stabdyti šį procesą“, – sakė vicemeras.

Siūlo bendradarbiavimo kelią

„Esu įsitikinęs, ir tai įtvirtinta teisės aktuose – pirmiausia reikia ieškoti būdų problemoms spręsti ir tik išsėmus šias galimybes, svarstyti apie galimą administracinę pertvarką“, – pabrėžė V. Makūnas.

Lietuvos regioninės politikos „Baltojoje knygoje“ išdėstyta nuostata, kad viešųjų paslaugų kokybės ir efektyvumo galima pasiekti ne keičiant savivaldybių teritorijų ribas, bet susitariant savivaldybėms kaip lygiaverčiams partneriams.

Sprendimai dėl administracinių ribų keitimo galėtų būti priimami tik atlikus išsamią savivaldybių ekonominių bei socialinių rodiklių analizę. Ir tik tada, jei paaiškėtų, kad savivaldybių bendradarbiavimo mechanizmai nėra gana veiksmingi.

„Tikiu, kad Vyriausybė padės tašką šioje istorijoje, o mes su Kauno miesto vadovais vėl sėsime prie derybų stalo: kalbėsime apie tai, kaip įdiegti elektroninį bilietą, kurti bendrą infrastruktūrą, kaip pasirūpinti mūsų vaikais, teikti kitas viešąsias paslaugas“, – vylėsi V. Makūnas

Į planuojama darbo grupę bus kviečiami ne tik abiejų savivaldybių atstovai, bet ir kitų Kauno regiono savivaldybių merai, mokslininkai, ekspertai.

„Gyvename ne viduramžiais, o Europos Sąjungoje, kur nepriimtina skirstyti žmones, riboti jų pasirinkimo laisvės ar kažkaip papildomai apmokestinti. Kauno miesto ir Kauno rajono žmonės nuo seno gyveno kaip viena šeima, todėl nereikia jų dirbtinai priešinti. Juk nėra svarbu, kokioje savivaldybėje gyvename, svarbiau, kokia to gyvenimo kokybė“, – kalbėjo V. Makūnas.

Balsavo vieningai

Visi 25 posėdyje dalyvavę tarybos nariai balsavo už Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimą nepritarti Kauno miesto siūlymui prijungti dalį Kauno rajono teritorijų.

Savo solidarią nuomonę raštu atsiuntė ir posėdyje negalėję dalyvauti tarybos nariai Jūratė Truncienė ir Saulius Davainis.

16 narių vienijančios LSDP frakcijos vardu kalbėjusi Violeta Boreikienė pabrėžė, kad Kauno miesto sprendimas yra nedemokratiškas, diskriminuojantis, galintis suardyti darnios savivaldos modelį.

„Europos šalyse taip pat veikia žiedinės savivaldybės, tačiau niekas jų neskuba naikinti. Berlyno meras neverkia, kad priemiesčių gyventojai stabdo jo plėtrą, niekas nestato užtvarų, neklausia, kur sumokėjai GPM, į kurį konteinerį išmetei nuograužą, aš jau nekalbu apie vaikus. Priešingai nei verslas, Europoje savivaldybės sąveikauja ne konkurencijos, bet partnerystės ir kooperavimosi pagrindais. Kodėl mes negalime eiti šiuo keliu?“ – retoriškai klausė tarybos narė.

Ji pakvietė Kauno miesto savivaldybę bendradarbiavimo pagrindu konsoliduojant paslaugas ir išteklius, kartu kurti Kauno regiono tapatybę, modernią viešojo transporto sistemą, didinti  paslaugų prieinamumą ir kokybę.

„Linkiu mums visiems gyventi kaip europiečiams, be užtvarų ir sienų, ne kariauti, o bendradarbiauti, ne diskriminuoti, o gerbti vienas kitą“, – sakė V. Boreikienė.

„Mes esame opozicijoje, bet kartu rūpinamės savo kraštu ir esame prieš destrukcinius sprendimus“,  –  Tėvynės Sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų  (TSLKD) frakcijos vardu kalbėjo Justinas Urbanavičius.

Donatas Jankauskas, TSLKD atstovas:

„Kauno siūlomas planas negrįstas nei teise, nei kokiais nors logiškais argumentais. Tikiuosi, kad Vyriausybė išgirs žmonių ir mūsų tarybos balsą bei priims teisingą sprendimą.“

Regina Lukoševičienė, TSLKD atstovė: „Kauno miesto plėtra 1996 m. palietė kai kuriuos mūsų buvusius gyventojus, kurie paprašė perduoti jų nuomonę. Žmonės man sakė, kad jie anaiptol nesidžiaugia tuo prijungimu – jie mato, kad Kauno rajone gyventojais daugeliu aspektų rūpinasi nepalyginti geriau.“

Gvidas Rutkauskas,  TSLKD atstovas: „Gyvenu Raudondvaryje 60 metų – nė vienas iš kaimynų, aišku, nepritaria. Kokios gali būti derybos? Prijungimas pirmiausia turi būti pagrįstas ekonomiškai. „Kaip atrodytų, jei aš sugalvočiau prisijungti kad ir blogai besitvarkančio kaimyno ūkio dalį?“.

Tikrai nepritariame. Manau, labai mažai žmonių galvoja kitaip. Šis miesto sprendimas yra nekorektiškas, nepagrįstas jokiais argumentais“, – kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, Babtų seniūnijoje ūkininkaujantis Romas Majauskas.

Gintautas Krilavičius, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas:

„Į problemą, kurią iškėlė didysis kaimynas, kviečiu žiūrėti ir rimtai, ir šiek tiek su humoru – mes juk nestatome užkardų į Karmėlavoje esantį oro uostą, LEZ arba Vainatrakio kapines, nekviečiame prisijungti miesto gyventojų prie rajono. Jie patys jungiasi, nori čia gyventi, todėl mums reikėtų oriai pakelti galvas. Nepritariu tokiai miesto iniciatyvai.“

Jaunimo vardu kalbėjęs  socialdemokratas Vytenis Vitkauskas pastebėjo, kad išardžius gerai veikiančią savivaldybę, Kauno rajono jaunimui būtų kur kas mažiau galimybių. „Kauno rajone gerokai mažesni mokesčiai, mažos verslo liudijimų kainos, yra smulkiojo verslo paramos, kitų programų. Jaunimas netektų galimybės dalyvauti Vyriausybės inicijuotoje programoje, pagal kurią jaunos šeimos gali gauti finansinę paramą pirmajam būstui.“

Susitiko su Prezidentu

Ramučių bendruomenės centro pirmininkė Greta Varnaitė-Venskienė kartu su bendruomenės nariais ir Karmėlavos Balio Buračo gimnazistais trumpam susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda, atvykusiu į Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, Sergeičikų kaime, vykusias „Continental“ gamyklos įkurtuves. Susitikimo dalyviai taip pat mėgino atkreipti šalies vadovo dėmesį į susidariusią problemą.

Žmonės sakė, kad planuojama apklausa yra labai nedemokratiška ir nuogąstavo, kad balsai gali būti klastojami. Dar blogiau – prijungimo iniciatoriai klaidina gyventojus, tvirtindami, kad vyks referendumas arba mini referendumas.

„Jei gyventojų nuomonė bus aiškiai išreikšta, okupacines schemas braižantys žmonės turės atsistoti ir pripažinti pralaimėję“, – sakė Prezidentas G. Nausėda.