Naujos pagalbos formos Ukrainos karo pabėgėliams

Grupiniai psichoterapijos užsiėmimai Ukrainos pabėgėlių šeimoms ukrainiečių kalba, seminarai mokytojams, dirbantiems su ukrainiečių vaikais, skubi pagalba kritinėje situacijoje – tai naujovės, kurias planuoja įgyvendinti Daliaus Balčiūno vadovaujama Kauno rajono pedagoginė psichologinė tarnyba.

Apie tai kaip sekasi padėti Ukrainos karo pabėgėliams antradienį Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas ir jo komandos nariai pasakojo Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) atstovėms Lietuvoje Renatai Kuleš ir Vitai Kontvainei.

Prasidėjus kariniam konfliktui Ukrainoje, perkeliamų asmenų srautai pasiekė neregėtus skaičius: pirmą kartą istorijoje jų skaičius viršijo 100 mln. ribą. Maždaug 12 mln. Ukrainos gyventojų priverstinai paliko namus, dar 6 mln. glaudžiasi kaimyninėse šalyse, dar tiek persikėlė į kitą vietą pačioje karo draskomoje šalyje.

Kauno rajono savivaldybės Gyventojų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėja Raminta Grėbliauskienė informavo, kad šiuo metu Kauno rajone rado prieglobstį 2 356 Ukrainos karo pabėgėliai, jiems suteikta visa būtina pagalba, mokyklose ugdomi 167 ukrainiečių vaikai. Kačerginėje rengiamos stovyklos ukrainiečių karių vaikams.

„Karo pabėgėliai dažnai nesupranta, kad jiems reikia psichologo pagalbos, ypač sunku adaptuotis vaikams, neįgaliesiems, todėl tai, ką jūs darote, yra labai svarbu“, – kalbėjo R. Kuleš.

„Daug metų bendradarbiaujame su Užkarpatės apskritimi, todėl ten ir siunčiame humanitarinę pagalbą: medicinos įrangą, greitosios pagalbos automobilius, medikamentus, maisto produktus“, – pasakojo V. Makūnas.

Meras pabrėžė, kad didelę paramą karo pabėgėliams teikia vietos bendruomenės, seniūnijos, ūkininkai, verslo įmonės. „Stengiamės gelbėti ne tik žmones, bet ir gyvūnus. Pernai iš greta Kijevo esančio žirgyno nupirkome šešis žirgus. Du iš jų, Lavrušą ir Bitnerį, pozavusius „Laisvės kario“ skulptūrai, įkurdinome Pajiesio žirgyne, ten įdarbinome ir trenerę“, – prisiminė V. Makūnas.

Jis pastebėjo, kad ukrainiečiai gerai integruojasi į vietos bendruomenę, noriai mokosi lietuvių kalbos, stengiasi įsidarbinti ir visokiais būdai padėti savo šaliai. Pavyzdys – Kauno rajono pedagoginėje psichologinėje tarnyboje įsidarbinusi Anya Pyatina Vytauto Didžiojo universitete moksi lietuvių kalbos ir siūlo naujus psichologinės pagalbos modelius nuo karo pabėgusiems savo tėvynainiams.