Antenų lauke sovietmečio atminimus trina baltų dievybės

Keturių skulptūrų pastatymu Linksmakalnyje baigtas kurti Saulės gatvės pabaigoje esantis parkas. Seniūnija ir bendruomenė jau piešia antrojo parko viziją. Nykštukinėje seniūnijoje esama ir daugiau atsigavimo ženklų.

Prisidėjo ir bendruomenė

„Kai tik pasitaisys orai, parką užregistruosime Registrų centre, tuomet jau galėsime drąsiai sakyti: parko įrengimas baigtas. Kol kas jis realybėje yra, o popieriuje – neegzistuoja“, – šypsojosi Linksmakalnio seniūnas Vaclovas Žvirblis.

Idėja įrengti parką gimė labai seniai: 2005 metais. „Tuo metu Linksmakalnyje kūrėsi bendruomenė ir mes rengdavome linksmus susitikimus su gyventojais, smegenų šturmus. Ant lipnių lapelių rašėme mintis, ką norėtume turėti miestelyje. Tarp pasiūlymų buvo: sutvarkyti stadioną, įrengti parką, sporto salę ir visas tas idėjas stengėmės įgyvendinti“, – prisiminė seniūnas.

Miestelyje buvo likęs negrąžintas 1,6 ha žemės plotelis. Sovietmečiu čia buvo antenų laukas, jas nugriovus, liko tik pamatai. Per kelis dešimtmečius vietoj styrančių antenų tarp betono blokų išaugo gražus beržynas pramaišiui su ąžuoliukais.

Šabakštynu virstantį plotą seniūnija įteisino visuomenės poreikiams, parengė techninį projektą, gavo finansavimą ir pradėjo svajonę versti realybe. Pirmasis darbas – bendruomenė ir seniūnija pagal parengtą vidinės miškotvarkos projektą savo jėgomis iškirto menkaverčius krūmus.

O tuomet darbai jau įgavo pagreitį: padidinta telkšojusi kūdra tapo gražiu vandens telkiniu, atsirado beveik pusė kilometro pasivaikščiojimo takų, pastatyti suoliukai ir pavėsinė, įrengtos rodyklės, stendas ir laužavietė.

Papuošė stiprus kvartetas

„Techniniame projekte taip pat buvo numatytos skulptūros gamtos tema. Medžio skulptorius, tautodailininkas Algimantas Sakalauskas pasiūlė prisiminti senąsias dievybes. Mums tokia idėja ir tiko, ir patiko“, – paskutiniais projekto akcentais džiaugėsi V.Žvirblis.

Vieną iš keturių parką papuošusių skulptūrų – Žemyną – išskobė pats A.Sakalauskas, o likusias tris: Saulę, Laimą ir Žemėpatį – kiti autoriai.

Žemyna pagonybės laikais buvo garbinama labiau negu Žemėpatis. Jie drauge globojo laukus, žemės ūkio vaisius, visą augaliją, javus, gyvulius, sodybą, namus, jų gyventojus. Itin godota deivė Laima, mat tikėta, jog ji lemia kiekvieno žmogaus gyvenimą nuo pat gimimo. Parkas prasideda Saulės gatvės pabaigoje ir jame pirmiausia pasitinka viena galingiausių dievybių, gyvenimo ir vaisingumo, šilumos ir sveikatos deivė Saulė. Šis stiprus baltiškas kvartetas puiki atsvara sovietmečio įspaustiems ženklams Linksmakalnyje.

„Vos tik atsirado takai ir suoleliai, parkas jau tapo funkcionalus, žmonės čia eina pasivaikščioti, pailsi, pasėdi, pasikalba. Šią vietą ypač pamėgo vyresnio amžiaus žmonės, jo neaplenkia ir jaunimas“, – džiaugėsi seniūnas.

Pandemija ir karantinai šiek ties sujaukė bendruomenės planus pavasarį ir rudenį pasodinti dar daugiau ąžuoliukų  ir juodalksnių. Tokius medelius parke būtų galėjęs pasisodinti kiekvienas to norintis miestelio gyventojas. Seniūnas tikisi, kad šį pavasarį sumanymą jau pasiseks įgyvendinti.

Taps statybų aikštele

Neseniai seniūnija surado dar vieną laisvą žemės sklypelį, jį taip pat įteisino visuomenės poreikiams. „Ateityje turėsime dar vieną 1,4 ha parką, gal šį kartą nereikės penkiolikos metų, norint įgyvendinti savo sumanymą. Prie sporto salės yra 35 arai žemės, čia galėtų atsirasti šiuolaikinio meno granito skulptūrų parkelis“, – sumanymus atskleidė  V.Žvirblis.

Netrukus Linksmakalnis taps mažaaukščių namų statybų aikštele. Čia suprojektuota apie 170 sklypų, keletą kvartalų statys NT vystytojai. „Naujakuriai, matyt, turės kitų poreikių, gal dar kas nors naujo atsiras Linksmakalnyje“, – seniūnas įžvelgė ir daugiau plėtros galimybių.

Viltingų naujienų esama jau dabar. Linksmakalnyje neseniai lankėsi verslininkai, jie čia planuoja statyti privačius senelių namus. Kad verslininkų ketinimai rimti, liudija įsigytas žemės sklypas. Tokio objekto atsiradimas džiugina seniūną – senelių namuose atsirastų darbo vietų vietos gyventojams.

Nepadėtas į stalčių

Pasak V.Žvirblio, nepadėtas į stalčių ir vaikų dienos centro įkūrimo seniūnijos pastato pastogėje projektas. „Jį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, lėšas patalpoms įrengti gavome, turime parengtą techninį projektą. Jau paskelbtas ir konkursas rangos darbams“, – pasakojo pašnekovas.

Linksmakalnio seniūnijos administracinio pastato pastogėje yra apie 230 kv. m.  Ją pritaikant vaikų dienos centro reikmėms reikės apšiltinti, pastatyti pertvaras, įrengti stoglangius, tualetus, dušą. Jei, seniūno žodžiais, konkursas bus sklandus ir projektą įgyvendinti imsis rimta bendrovė, darbams atlikti užtektų trijų-keturių mėnesių. Tad rudeniop nenaudojamoje palėpėje jau galėtų vykti džiugios įkurtuvės.

Vaikų dienos centrui planuojama nupirkti skalbimo mašiną, kad vaikai išmoktų ja naudotis, įrengti nedidelę valgyklėlę su virykle. „Iš vienos pusės, tai būtina ir praktiška, iš kitos pusės – socialinių įgūdžių didinimas. Skaičiuojame, kad vaikų dienos centrą lankys 25–26 vaikai. Jie, pasibaigus pamokoms, sugrįžta po pietų iš kitų mokyklų ir nelabai turi kur pasidėti, nes tėvai dirba. Centre darbuotojai juos užimtų, ir auklėjamasis poveikis būtų geresnis nei gatvėje“, – neabejojo V.Žvirblis.

Pagal ankstesnius planus, vaikų dienos centras jau turėjo pradėti veikti pernai rudenį. „Trikdžiai, galima sakyti, išėjo į naudą. Per tą laiką pakeistas vaikų dienos centrų finansavimas, jis jau – savivaldybės kompetencija. Jei akredituosimės, o tai mums tikrai pavyks padaryti, nereikės rengti projektų, pinigai centrui bus skiriami priklausomai nuo lankančių vaikų skaičiaus. Ministerijai pakeitus finansavimo modelį centrų veikla bus stabilesnė ir labiau užtikrinta“, – mano seniūnas.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"