Legioneliozės profilaktika

Legioneliozės simptomai

Liga paprastai prasideda nuo karščiavimo, drebulio, galvos ir raumenų skausmo, vėliau sausas kosulys,  darosi sunku kvėpuoti ir tai gali peraugti į ūminę pneumoniją. Apie trečdalis ligonių viduriuoja arba vemia, o apie pusę praranda orientaciją arba ima kliedėti.

Užsikrėtus simptomai dažniausiai atsiranda po 2-10 dienų, retais atvejais simptomai atsiranda per tris savaites.

Pajutus šiuos simptomus rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą.

Kaip užsikrečiama legionelioze?

Legionelioze užsikrečiama įkvėpus aerozolio su legionelėmis. Būtinos sąlygos užsikrėsti ir ligai išsivystyti yra virulentiškų legionelių buvimas aplinkoje, jų plitimas susidarant aerozoliui, esant imliam organizmui, pakankamai užkrato dozei, susilpnėjus organizmo imuniniam atsakui.

PASTABA. Negalima užsikrėsti geriant vandenį, jį vartojant maistui gaminti ar nuo sergančio žmogaus.
Legioneliozė dažniausiai siejama su kelionėmis, tačiau pasitaiko ir vietinių atvejų. 

Rizikos veiksniai

Reikšmingi legioneliozės rizikos veiksniai yra rūkymas, lėtinės plaučių ligos, cukrinis diabetas, onkologinės ligos ir kitos imunodeficitą slopinančios ligos bei profesiniai rizikos veiksniai, pavyzdžiui, darbas statybose su žemės gręžiniais, santechnikos darbai, darbas pramonės įmonėse, naudojančiose terminį vandenį, darbas su įvairiomis aušinimo ir oro kondicionavimo sistemomis. Vyresni žmonės (> 50 m.) yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. Vaikai serga retai, mažiau nei 1 proc. nuo visų registruotų atvejų.

Legionelės dauginasi:

•  Lėtai tekančiame ir stovinčiame vandenyje. Vamzdžiuose, kuriais silpnai ar visai neteka vanduo (pvz., seni, užakę vamzdynai; neapgyvendinti viešbučių kambariai ir kt.);
•  Kai vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys, padengtuose apnašomis, purvinuose bei korozijos apimtuose ar kiauruose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose;
•  Karšto ir šalto vandens sistemose, esant palankiausiai vandens temperatūrai 20-45ºC;
•  Vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpose, cisternų paviršiuose.

Didesnė rizika užsikrėsti legionelioze yra vietose, kuriose gali susidaryti vandens aerozoliai:

•  dušai ir vandens čiaupai;
•  mineralinio vandens, sūkurinės vonios ir baseinai;
•  turkiškos pirtys ir saunos;
•  aušinimo bokštai ir garų kondensatoriai;
•  patalpose esantys dekoratyviniai fontanai;
•  drėkinamos maisto vitrinos;
•  soduose esantys purkštuvai (ypač jei jie naudoja perdirbtą buitinį arba nutekamąjį vandenį);
•  įvairios aušinimo ir oro kondicionavimo sistemos.

Legioneliozės profilaktikos priemonės

• Legionelės nesidaugina žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje, nei 60ºC temperatūroje, todėl norint apsisaugoti nuo legioneliozės reikia:
•  Užtikrinti, kad karštas vanduo vandens sistemose visada būtų karštas ir cirkuliuotų. Vandens temperatūra visoje karšto vandens sistemoje turi būti 50–60°C; Karšto vandens temperatūra, atsukus čiaupą, po vienos minutės turi būti ne mažesnė nei 50°C.
•  Užtikrinti, kad šaltas vanduo vandens sistemose visada būtų šaltas. Vandens temperatūra visoje šalto vandens sistemoje turi būti žemesnė nei 20°C;
•  Prižiūrėti ir valyti dušus. Valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos;
•  Jei naudojami vandens šildytuvai, kartą per metus išvalyti, išdžiovinti ir dezinfekuoti;
•  Po sistemos ir vandens šildytuvų tvarkymo, valymo darbų ir prieš kiekvieno sezono pradžią 2-4 valandas dezinfekuoti karšto vandens sistemą dideliu kiekiu (50 mg/l) chloro tirpalo, atlikti terminę dezinfekciją, t. y. vandens temperatūrą padidinti iki 66°C, o vartotojų čiaupuose – iki 60 °C, ir šią temperatūrą išlaikyti ne mažiau kaip 25 min. Atlikus tokią terminę dezinfekciją, mažiausiai 5 min. turi būti atsukami vandens sistemos čiaupai;
•  Bent kartą per tris mėnesius, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, reguliariai išvalyti ir dezinfekuoti visus vandens filtrus.