Lapės sieks tapti tvariu miesteliu

Spėkite, kur renginių metu labiausiai nori sėdėti Lapių miestelio gyventojai? Ogi, iš nebenešiojamų džinsų pagamintuose hamakuose! „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektui tvarumo temą pasirinkusios veiklios bendruomenės centro moterys sustoti nežada. Kitais metais nuspręsta nagrinėti išmetamo maisto problematiką ir siekti, kad Lapės taptų tvariu miesteliu.

Temą lėmė kaimynystė

„Tai, kad pasirinkome tvarumo temą, daugiausia įtakos turėjo faktas, jog gyvename šalia didžiulio sąvartyno. Kai Lapės prisijungė prie „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekto, kuris yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto dalis, pirmiausia reikėjo išsiaiškinti identitetą, kas labiausiai vietos žmonėms rūpi. Buvo seniūnijų, kurios pasirinko savo stiprybes, o mes pasirinkome silpnybę, Lapių skaudulį. Šalia mūsų yra sąvartynas, į kurį suvažiuoja daugiau nei keturių savivaldybių atliekos. Mums asmeniškai skauda, kad atliekų yra labai daug. Nusprendėme, kad keistis reikia pradėti nuo savęs. Taip atsirado idėja Lapių tvarumo festivaliui“, – pasakojo Milena Lapajienė, Lapių miestelio bendruomenės centro pirmininkė.

Praėjusiais metais, anot M.Lapajienės, tvarumo tema tik pačiupinėta, išbandytos įvairios veiklos: gamintas muilas, dubenėliai iš kavos tirščių. „O šiemet apsisprendėme rinktis vieną – tekstilės – temą. Iš nebenešiojamų džinsų gaminome ne tik hamakus, pynėme krepšelius, iš marškinėlių nėrėme kilimėlius ir kitus dirbinius“, – vardijo Lapių miestelio bendruomenės centro pirmininkė.

Skaičiai, verčiantys ne tik susimąstyti

Surengti dirbtuves, kurių metu iš senų džinsų būtų gaminami hamakai, bendruomenei pasiūlė tekstilininkė, menininkė Asta Gegužė. Idėja buvo labai priimtina kitai menininkei, Lapių bendruomenės narei Olesei Kekienei.

„Pati daug metų dirbu mados srityje: su žmonių įvaizdžio formavimu, kostiumais teatre. Kaip mados kūrėja, dalyvė ir vartotoja pamačiau, kad švaistymas vyksta didžiuliais kiekiais ir supratau, kad visi esame už tai atsakingi. Mada yra viena labiausiai teršiančių aplinką industrijų po žemdirbystės. Džinsai yra gaminami iš medvilnės, jos laukai – purškiami chemikalais, kurie patenka į gruntinius vandenis. Mums tenka atsakomybė už žmonių, gyvenančių šalia tų laukų, sveikatą. Tai nėra kita Žemė, tai yra mūsų Žemė. Nėra ir kitų žmonių, visi mes esame viena rūšis, – kalbėjo O.Kekienė. – Toliau – vieniems džinsams pagaminti reikia 8 tūkst. litrų vandens, vieniems trikotažiniams marškinėliams – 200 litrų vandens. Tai Žemės resursai, kurių mes jau nesusigrąžinsime, nes jie – užteršti pesticidais. Čia tik vanduo, o kur dar lyginimai, garinimai, elektra, žmogaus indėlis!”

Pasak menininkės, paskaičiuota, kad drabužis žmogiškuosius ir gamtinius resursus atperka, jei jį apsirengiame ne mažiau kaip 30 kartų. „Nedaugelis iš mūsų drabužį dėvi tiek kartų. Jei pasižiūrėtume į greitosios mados parduotuves, net drabužiai gaminami tokiu principu, kad du kartus apsivilkęs juos išmeti“, – teigė pašnekovė.

Statistinis amerikietis, ar anglas Olesės žodžiais, per metus nusiperka 30 kg drabužių, o išmeta – 20 kg, statistinis lietuvis per metus perka 17 kg ir išmeta mažiau. Mes esame tvaresni, nei kituose kraštuose gyvenantys žmonės. „Tvarumas Lietuvai nėra nauja tema, mūsų protėviai buvo sąmoningi ir tausojo pluoštą bei resursus. Mūsų karta dar turi saiką ir drabužių estetikoje, ir jų kiekyje. Tačiau dabartinė karta jau persmelkta vakarietiškos kultūros, todėl turime pagalvoti, kaip galėtume būti sąmoningi ir tarsi grįžti prie protėvių elgsenos“, – įžvalgomis dalijosi O.Kekienė.

„Kai matau, kiek yra išmetama net nenešiotų drabužių, tikėtina, kad ateityje gyvensime ne natūralių, o tekstilės kalnų fone. Esu žmogus, kuris būdamas madoje, apsisprendė prisiimti atsakomybę, kaip jos kūrėja. Pirmiausia tvarumo idėją noriu skleisti ten, kur gyvenu ir atradau, kad Lapėse yra puiki bendruomenė, jau vykdanti tvarumo idėjas palaikančias veiklas. Šias metais galėjau prisidėti prie komandos, kūrybinių dirbtuvių metu jų patirtis sujungti į vieną paveikslą“, – sakė menininkė.

Lapėse dar liko ir džinsų, ir juos nešiojančių žmonių

Taigi, nusprendus gaminti hamakus ir viešai paskelbus apie senų džinsų rinkimą, į specialią dėžę jų buvo atnešta apie šimtas.

Pasak M.Lapajienės, vienam hamakui pagaminti reikia arba šešių didesnio dydžio, arba 8-10 mažesnių džinsų. Milena pabrėžė, kad tiko ne visi džinsai, jie privalėjo būti medvilniniai, be elastano. „Deja, mūsų gyventojai spintose rado labai daug kelnių, kurios nevertos džinsų vardo“, – šypsojosi pašnekovė.

Iš tinkamų moterys pagamino 10 hamakų. Idėjos autorė tekstilininkė, menininkė A.Gegužė suskaičiavo, kad vien susiūti vieno hamako dalims reikia dviejų dienų, laiko užėmė ir paruošimas: suplėšyti džinsus, išlyginti, papuošimui makramė technika nupinti raštus. „Čia ir yra esmė, kai pamatai, kiek darbo ir pastangų reikia įdėti, gaminio vertė labai išauga“, – pabrėžė Lapių miestelio bendruomenės centro pirmininkė.

Šiuo metu hamakai yra naudojami per visas Lapių miestelio šventes ir susibūrimus, bendruomenės vaikų stovyklas, jie būna labai jauki erdvė atsipalaiduoti.

Paklausta, ar Lapėse dar liko žmonių, nešiojančių džinsus, O.Kekienė šypsojosi: „liko ir žmonių, nešiojančių džinsus, dar liko ir džinsų spintose ar gražiai sudėtų palėpėse. Bet svarbiausia, kad yra žmonių, kurie nori šiuo turtu dalintis ir yra bendruomenė, kuri nori kurti. Manau, kad mūsų veikla dar tik prasidėjo ir sėkmingai tęsis“.

Lapių miestelio bendruomenės centro pirmininkė patikino, kad taip ir bus. „Esame apsisprendę kitais metais nagrinėti maisto švaistymo temą, skleisime idėjas, kaip maistą vartoti tvariau, nes išmetamo maisto kiekiai netgi ne įspūdingi, o katastrofiškai dideli. Kai palygini pasaulio statistiką, kiek žmonių badauja, ir kai žinai, kad septynis kartus daugiau yra žmonių, kurie gydosi nuo nutukimo, suvoki, koks yra neteisingas paskirstymas“, – sakė M.Lapajienė.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"

Nuotraukų autorius: Justina Lasauskaitė