Kuriamas ankstyvosios pagalbos vaikui ir šeimai modelis

Įgyvendinant Lietuvos savivaldybių asociacijos vykdomą projektą „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos modelis“, kurį iš dalies finansuoja Norvegijos finansiniai mechanizmai, nuo liepos vidurio rengiami mokymai kiekvienos savivaldybės specialistams, susijusiems su vaiko gerove ir saugumu.

 „Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Socialinių paslaugų centro specialistai, dalyvavę įgyvendinant projektą rengiamuose mokymuose liko patenkinti gautomis žiniomis. Ypatingai tai galima pasakyti apie mokymus, kuriuos vedė  Kristina Stepanova , Odeta Intė ir Regina Klevinskienė. Jų pateiktoje medžiagoje specialistai surado daug naudingos informacijos, nes iš jų išdėstytos medžiagos daugoką  bus pritaikyta praktiniame darbe. Skyriaus specialistai visuomet pageidauja išgirsti kuo daugiau informacijos su konkrečiais pavyzdžiais, situacijų sprendimo būdais, padarytomis klaidomis, kad iš jų būtų galima pasimokyti ir ateityje tų klaidų nekartoti. Skyrių specialistus dažniausiai ir domina kaip teoriją susieti su praktika ir teisingai priimti sprendimus sudėtingose situacijose. Šiuos lūkesčius ir atspindėjo aukščiau išvardint lektoriai“, – įspūdžiais apie mokymus dalijasi Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė.

Tačiau, pasak J. Dabašinskienės, specialistų lūkesčius pateisino ne visi lektoriai, nes kai kurie jų teorijos nebandė susieti su praktika.

 Per mokymus pristatomas ir įgyvendinant projektą rengiamas ankstyvosios intervencijos modelis.

Šio modelio rengimo vadovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“  vyr. konsultantės  Jūratės Griciūtės teigimu, Lietuvoje kuriamas naujas kiekvieno vaiko gerovės ir reikiamos pagalbos užtikrinimo įrankis, keičiantis požiūrį į vaiką ir jo šeimą, pabrėžiantis vaiko poreikių tenkinimo svarbą. Vadovaujantis Norvegijos ir kitų užsienio šalių patirtimi kuriamo modelio esmė – orientacija ne į problemas, bet į rizikų vertinimą, kad būtų kuo anksčiau pastebėti požymiai, rodantys, jog tam tikroje srityje gali būti grėsmė vaiko gerovei.

„Pristatant ankstyvosios intervencijos modelį specialistai pasigedo detalesnio išaiškinimo dėl rizikos lygių nustatymo. Rizikos lygio apibrėžimai pateikti, tačiau aiškios takoskyros nėra, nes lygiai tarpusavyje tarsi persidengia. Būtent dėl lygių apibrėžimų ir iškilo daugiausia klausimų, nes skirtingų sričių specialistai – policija, Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir socialiniai darbuotojai, medikai – skirtingai traktuoja rizikos lygius ir sprendžia skirtingai dėl vaiko paėmimo būtinumo“, – ankstyvosios intervencijos modelį apibūdina J. Dabašinskienė. – Iki mokymų pabaigos buvo pažadėta lygius patikslinti ir sukonkretinti, tačiau ar tai padaryta?“

 „Mano nuomone, ankstyvosios intervencijos modelis, kaip ir viskas Lietuvoje, nėra aiškiai reglamentuotas. Visas šeimos vertinimas priklauso nuo vertintojo nuomonės, žinių, gebėjimų, nuotaikos ir panašiai“, – mano mokymuose dalyvavusi Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė.

 „Kauno rajono savivaldybė mokymų metu buvo pristatyta, kaip nuveikusi nemažai reikšmingų darbų vykdant ankstyvosios intervencijos modelį. Dar 2016 m gruodžio  mėnesį savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymu patvirtino Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašą,

Buvo numatyti konkretūs žingsniai užtikrinant kuo skubesnį paslaugų suteikimą Kauno rajone gyvenantiems asmenims, numatant konkrečius žingsnius ir institucijas įgyvendinant minėtą tvarką“,– darbo patirtimi, padedant problemų turintiems vaikams ir jų šeimoms dalijasi J. Dabašinskienė. 

 Kaip buvo pabrėžta rugsėjo 20 dieną vykusiame projekto stebėsenos komiteto posėdyje, kuriame buvo apžvelgti nuveikti darbai, ankstyvosios intervencijos modelis, atsižvelgiant į mokymų dalyvių pastabas ir pasiūlymus, tobulinamas. Be to, baigus projektą ankstyvosios intervencijos modelis bus išbandytas penkiose pilotinėse – Kauno ir Alytaus miestų, Alytaus ir Telšių rajonų ir Elektrėnų – savivaldybėse, o tai leis modelį dar labiau patobulinti ir supaprastinti.

Kad darbuotojams būtų paprasčiau modelį pildyti, stebėsenos komiteto posėdyje buvo pasiūlyta jį automatizuoti, kas leistų vietoje naudojant išmanųjį telefoną jį užpildyti.

Įgyvendinant projektą rengiama ir stebėsenos komiteto posėdyje pristatyta ir ankstyvosios intervencijos modelio stebėsenos metodika, kas sudarys galimybes sukurtą įrankį pastoviai tobulinti, nes, kaip pabrėžia J. Griciūtė, net pati tobuliausia metodika turi būti keičiama, atsižvelgiant į gyvenimo pokyčius.

Genovaitė Paulikaitė, "Savivaldybių žinios" inf.