KAUNO RAJONOKuo vertinga Zarasų patirtis?
2022 09 29 | Aktualu
Zarasų rajonas yra viena rečiausiai apgyvendintų šalies savivaldybių, čia nėra didelių pramonės įmonių, tačiau daugiau kaip 300 ežerų ir įspūdingi miškai yra neabejotina šio krašto stiprybė. Didelį įspūdį daro savivaldybės įgyvendinti projektai ir pastangos išsaugoti kultūros paveldą. Tuo galėjo įsitikinti mero Nikolajaus Gusevo kvietimu Zarasuose apsilankiusi Kauno rajono savivaldybės delegacija.
2008 metais Zarasams suteiktas kurortinės teritorijos statusas sudarė prielaidas vystyti turizmo ir laisvalaikio paslaugas. „Mūsų kurortinė teritorija – Kulautuva, Kačerginė ir Zapyškis – šį statusą gavo palyginti neseniai, todėl mums įdomi jūsų patirtis“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Zarasų rajono Turizmo ir verslo informacijos centro projektų vadovas Ramūnas Keršys bei Investicijų ir plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Miglė Tauterienė pakvietė svečius į ekskursiją po Zarasų miestą ir jo apylinkes.
R. Keršys pastebėjo, kad jei prieš maždaug dvidešimt metų Zarasai buvo labiausiai žinomi dėl vieno seniausių Europoje Stelmužės ąžuolo ir greta jo XVI amžiuje pastatytos medinės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčios, tai dabar krašte atsiranda vis daugiau traukos taškų.
2011 m. Zarasuose įrengtas išskirtinis statinys – apžvalgos ratas, nuo kurio atsiveria užburianti panorama. Įrengti pasivaikščiojimo takai, laipteliai, į vandenį nutiestas pontoninis lieptelis šią vietą pavertė miesto vizitine kortele.
Zarasų centre, šalia kelio į Daugpilį, sutvarkyta erdvė, kurioje galės prekiauti amatininkai, tautodailininkai, kulinarinio paveldo puoselėtojai. Šalia restauruotame pastate baigia įsikurti galerija, kurioje pagrindinę vietą užims Dusetose gyvenančio tapytojo Šarūno Saukos darbai. Zarasiškiai neabejoja, kad ši vieta taps stipriu kultūrinės traukos objektu.
Tokiu traukos objektu jau tapo atgimęs Antazavės dvaras. Pasinaudojusi ES parama, Zarasų savivaldybė dvarą pritaikė visuomenės reikmėms. Cokoliniame aukšte įkurdintas Zarasų krašto amatų centras, čia veikia medžio drožybos, audimo, keramikos dirbtuvės. Palėpė pritaikyta konferencijoms, mokymams. Pirmame aukšte įrengta kamerinė salė, kur vyksta renginiai, koncertai. Čia taip pat įkurdinta biblioteka, muziejus, antrame aukšte – menininkų rezidencija, parodų erdvės. R. Keršys pasakojo, kad savivaldybė ateityje ketina sutvarkyti ir unikalų šlaitinį dvaro parką.
Stelmužės ąžuolą ir medinėje bažnyčioje įkurdintą bažnytinio meno muziejų kasmet aplanko dešimtys tūkstančių turistų. Čia taip pat vyksta aplinkos tvarkymo darbai.
Per pirmąjį pasaulinį karą parkas buvo sunykęs, vėliau iš dalies atkurtas. Jo plotas siekia 10 hektarų. Stelmužė, kaip ir joje vis dar gyvuojantis ąžuolas, labai sena gyvenvietė. Manoma, kad kadaise čia stovėjo pilis, vėliau iškilo dvaras kurį, maždaug nuo 1727 metų valdė baronai Folkerzambai, po 1795 metų jį perėmė caro statytinių Valujevų šeima.
Pastaraisiais metasi Zarasai garsėja ir kaip muzikos, menų festivalių vieta. Tam puikiai panaudojama Zaraso ežero Didžioji sala. 44 ha teritorijoje sukurtos net kelios erdvės, kuriose gali vykti renginiai. Aktyvaus sporto mėgėjus traukia 572 metrų ilgio vandenlenčių trasa, puikiai sutvarkyti paplūdimiai, įrengti nameliai poilsiautojams. Ežere vyksta „Formulės 2“ lenktynės.
Elektroninės muzikos gerbėjus vienijantis tarptautinis festivalis „Galapagai“ Europos talentų mainų programoje net keletą metų iš eilės nominuotas geriausių nedidelių Europos festivalių kategorijoje.
Stilingumu garsėja Dūburio ežero saloje vykstantis baltiškos kultūros, amatų ir muzikos festivalis „Mėnuo Juodaragis“.
R. Keršys svečiams iš Kauno rajono pristatė ir naujausią įgyvendintą projektą – šalia kempingo, Zaraso ežero pakrantėje, įrengtą nuotykių trasą. Miškingoje vietoje sukurtą 70 kliūčių ruožą jau spėjo pamėgti šeimos. Įspūdingiausia nuotykių trasos vieta – skrydis lynu pirmyn ir atgal į greta esančią Putinų salą. Dalis trasos pritaikyta neįgaliesiems.
Komentarai (0)