Kuo džiaugiasi ir ko pasigenda babtiškai

Ne vienas Babtų gyventojas prisipažįsta turėjęs mažiau vilčių, kai sužinojo, kad seniūnu tapo Gediminas Pupinis. Galvojo, kad jis tiek nesistengs, mat yra nevietinis. Šiandien jie jau pagiria: seniūnijos darbininkai ir viešuosius darbus atliekantys asmenys nesiramsto ant šluotų, o nuolat ką nors tvarko miestelyje.

Išvalytas tvenkinukas, nuo kurio kvapų ne vienus metus kentė daugiabučių gyventojai, baigiama sutvarkyti aplinka šalia jo. Pagražėjo ir patrauklesnis tapo skveras. Kai kurios G.Pupinio pastangos netgi stebina: jis pats, laisvu nuo darbo metu, suvirino stovus gėlėms ir stendus nuotraukoms.

„Vieniems patinka akmuo, kitiems – medis, kiekvienas turi savo medžiagą. Aš mėgstu geležį“, – prisipažino seniūnas.

Nauji akcentai skvere

Pasiskolinus idėją iš Kačerginės, šiemet skvere pastatyta dvylika stendų su babtiškių darytomis nuotraukomis iš paukščio skrydžio. „Nuotraukos labai gražios, bet nesitikėjau, kad jos sulauks tiek gyventojų dėmesio. Ne viena jų daryta prieš kelerius ar keliolika metų, todėl dažniausiai žmonės nuotraukose ieško savo namų. Jei kokio nors pastato šiandien jau nebėra, prisimena, aptaria“, – pasakojo pašnekovas.

Seniūnas pasidžiaugė, kad prie šios iniciatyvos daug prisidėjo jo pirmtakas Jonas Praškevičius, Algirdas Ratkelis, Jonas Danauskas, Emanuelis Markauskas, Gražina Stonienė. „Labiausiai reikia dėkoti idėją materialiai parėmusiems šio krašto ūkininkams: Leonui Rudinskui, Romui Majauskui, Vytautui Žmuidzinavičiui, Ričardui Maldučiui ir verslininkui Povilui Grigaičiui“, – sakė G.Pupinis. Šią ekspoziciją planuojama keisti kasmet.

Ne mažesne trauka pasižymi ir neseniai skvere įrengti teniso, ludo ir šachmatų stalai, treniruokliai ir išmanieji suoleliai. Ši miestelio gyventojos pateikta idėja įgyvendinta savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto projekto lėšomis. Naujais objektais pasipildžiusiu skveru jau aktyviai naudojasi jaunimas, šeimos, senjorai.

Kiek anksčiau Babtuose gyvenantis tautodailininkas, nacionalinės premijos laureatas Arūnas Sakalauskas skverą papuošė medžio stogastulpiu, skirtu Babtų 600 metų jubiliejui. Šiemet skulptūra nušveista, perdažyta ir spindi it nauja. Stogastulpis – aukštas, darbų nebūtų pavykę atlikti be ūkininko Gražvydo Koženiausko paskolintos technikos.

Seniūno vizija – sujungti visus skvero objektus, kad būtų įgyvendinta vientisumo idėja. „Labai noriu, kad čia atsirastų scena. Turime pučiamųjų orkestrą „Algupys“, šokėjas, kultūros centro moterų chorą „Gynia“. Gerai, kai per miestelio šventes nelyja, o ką daryti, kai oras pasitaiko blogas? Tuomet lauko šventė būna sugadinta“, – argumentavo pašnekovas.

Sutvarkė tvenkinį

Ne vienus metus, ypač vasarą, kentę nemalonius kvapus, lengviau atsipūsti gali daugiabučių gyventojai. Vandens telkinyje buvo susikaupusių nuosėdų, dalis jo – apaugusi žolėmis. Tvenkinys ant Teškupio upelio anksčiau nebuvo valytas, darbų metu susikaupusios sąnašos ir nuosėdos pašalintos neliečiant mineralinių gruntų. Suremontuoti nesaugūs užtvankos elementai, pašalinta pylime augusi nevertinga augmenija, sutvarkyti jo šlaitai.

„Truputį neramu, nes iki šiol nepavyko nustatyti teršėjo. Upelis yra kanalizuotas, apie 2 km teka vamzdžiu. Į upelį sueina ir drenažo linijos. Teršėjas gudrus – nuotekas perpumpuoja naktimis. Net ir pamačius tvenkinio tvarkymo darbus, jo sąžinė neprabudo“, – apgailestavo seniūnas.

Tačiau tuoj pat su viltimi pridūrė: „Pabandysime žemę, esančią prie tvenkinuko, paimti visuomenės poreikiams. Paprasta nebus, nes dalis sklypo – miško žemė, ten daug ko negalima daryti. Manau, kad seniūnijai pavyks suderinti visus niuansus ir turėsime gražią vietą pasivaikščioti“, – planais dalijosi G.Pupinis.

Giriamas seniūnas visų nuopelnų neprisiima, jo žodžiais, tai bendri Kauno rajono savivaldybės ir seniūnijos administracijų darbai. „Man padeda visi seniūnijos darbuotojai, o komunalinio ūkio veikloje ypač veikli Sonata Bartkienė. O vadinamųjų viešininkų, pasak jo, nuolat mažėja, darbo rankų trūksta“, – teigė pašnekovas.

Kuriasi ir prekybos centrai

„Džiaugiamės, kad turėsime prekybos centrą „Aibė“, jau vyko projekto pristatymas. Gyventojai vargsta, nes nėra taromato. Tikimės, kad „Aibė“ šią problemą išspręs. Neturėjome ir bankomato, šiuo metu jis pastatytas ir gyventojai gali naudotis jo paslaugomis“, – sakė pašnekovas.

Ar išties babtiškiai patenkinti bankomatu, nes jis įrengtas ūkinių prekių parduotuvėje, juo naudotis galima tik parduotuvės darbo laiku – iki 18 val.?

„Svarbu, kad jis yra, nes anksčiau ir tokios galimybės nebuvo“, – atrėmė seniūnas. Jo žodžiais, geriausias katalizatorius – gyventojų reakcija: jei jie skundžiasi – problema yra, jei ne – viskas gerai. Pašnekovas patikino, dabar nesulaukia gyventojų skundų dėl bankomato. Jis viliasi, kad, atsiradus prekybos centrui, pavyks susitarti ir dėl taromato įrengimo.

„Kauno dienos“ žiniomis, į Babtus koją kelia ir „Norfa“. Seniūnas šią informaciją nei patvirtino, nei paneigė.

Pasigenda šaligatvių

Kairiajame Nevėžio krante, 24 km į šiaurę nuo Kauno, prie greitkelio Kaunas–Klaipėda, esantys Babtai – viena seniausių gyvenviečių ne tik rajone, bet ir šalyje. Palyginti su kitais Kauno rajono ir šalies miesteliais, gatvė, kuria atvažiuojama į Babtus, gana apšiurusi, nors ji turėtų būti vizitine kortele. Gyventojai pasigenda dvipusio šaligatvio: Kauno gatve vaikšto ne tik suaugusieji, bet ir vaikai į gimnaziją.

Plėtra Babtuose vyksta už Sodininkystės ir daržininkystės instituto, link Stabaunyčiaus, čia jau susiformavo nemažas naujas kvartalas. Naujakuriai taip pat domisi, ar planuojama čia nutiesti šaligatvius.

Seniūnas gerų žinių kol kas neturi. Didžiausias stabdys yra tai, kad Kauno gatvė priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD). Ji tvarkyti neplanuoja, o jei to imsis savivaldybė, teks daryti pagal LAKD reikalavimus, kurie pabrangina rekonstrukciją. G.Pupinis įsitikinęs – pirmiausia būtina sutvarkyti šaligatvius Kauno gatvėje, o kvartaliuko naujakuriams teks palaukti.

Praėjusiais metais buvo suprojektuotas apšvietimas Kauno gatvėje, Stabaunyčiaus kaime ir atkarpoje nuo Babtų gatvės riboženklio iki S.Dariaus ir S.Girėno paminklo, darbai turėtų prasidėti šiemet. Seniūnas neslėpė, kad iššūkių kelia elektros kaina: „Nežinau, kaip mums reikės susitvarkyti, nes išlaidos didžiulės, bet, tikiuosi, išeitį rasime.“

Tapo skauduliu

Bene didžiausias Babtų, turinčių 1 400 gyventojų, skaudulys yra tai, kad čia neliko pašto. Vietoj jo, vieną valandą darbo dienomis atvyksta mobilusis paštininkas. Jis žmones priima siauručiame seniūnijos pastato koridoriuje, kuriame ir taip ankšta. Paslaugomis dažniausiai naudojasi garbaus amžiaus babtiškiai, vasarą jie buvo priversti eilėje lauke laukti spiginant saulei, dabar – lyjant lietui, o apie žiemą net ir nesinori galvoti.

G.Pupinis neslėpė, kad jam gaila vargstančių gyventojų, tačiau be to, kad geranoriškai leido įsikurti mobiliajam paštininkui, kaip nors kitaip jiems padėti negali. Jei paštininkas neturėtų galimybės priimti gyventojus seniūnijos patalpose, jie būtų priversti laukti eilėje gatvėje, prie paštininko tarnybinio automobilio.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima