Kurortai ir kurortinės teritorijos prašo daugiau dėmesio

„Kurortai ir kurortinės teritorijos kuria didžiulę pridėtinę vertę visuomenei, tačiau mūsų šalyje jų plėtrai skiriama nepakankamai dėmesio“, – konstatavo Lietuvos kurortų asociacijos (LKA) prezidentė, Birštono merė Nijolė Dirginčienė trečiadienį Raudondvario pilyje vykusiame asociacijos ataskaitinėje konferencijoje.

„Kurortų infrastruktūra naudojasi visos šalies gyventojai, o ja rūpintis tenka savivaldybėms“, – tvirtino Neringos meras Darius Jasaitis.

Tai, kad kurortų ir kurortinių teritorijų infrastruktūros finansavimas nė iš tolo neprilygsta daugeliui Europos valstybių, pastebėjo ir kiti renginio dalyviai. Ypač atsainiai žiūrima į kurortines teritorijas.

„Džiaugėmės, kai 2017 metais Kulautuvai, Kačerginei ir daliai Zapyškio Vyriausybė suteikė kurortinės teritorijos statusą, tačiau centrinės valdžios parama infrastruktūrai per tą laiką buvo nežymi, beveik viską darome savo jėgomis“, – pasakojo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Savivaldybė tiesia dviračių takus, nupirko iškylautojus Nemunu plukdantį katamaraną, Kulautuvoje įrengė mineralinio vandens biuvetę, tvarko kurortinės teritorijos miestelių gatves.

„Pandemija parodė, kad einame teisingu keliu – į kurortinę teritoriją plūstelėjo didžiuliai lankytojų srautai“, – pasakojo meras. Kauno rajono kurortinėje teritorijoje įrengti elektroniniai skaitikliai fiksuoja įspūdingus dviratininkų srautus, kurie skaičiuojami dešimtimis tūkstančių.

Lietuvos kurortų asociacijos vykdančioji direktorė Kristina Civinskienė sakė, kad daugiau vilčių teikia Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus išvystymo įstatymas, kurio projektas jau pasiekė Seimą.

Renginyje dalyvavęs LSMU Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės direktorius, prof. habil.dr. Raimondas Kubilius pastebėjo didėjančią kurortų reikšmę sveikatai stiprinti, ypač gydant nervų, odos, širdies ir kraujagyslių ligas.

Profesorius tvirtino, kad kurortologija ypač aktualizuojasi dabar, kai Europa susiduria su visuomenės senėjimo problemomis. Plečiasi ir pati kurortologijos sąvoka, kuri apima ne tik balneologiją, klimato, jūros, purvo terapijas, bet ir miško terapiją.

Šią terapijos rūšį išpopuliarino Japonijos miško medicinos asociacijos prezidentas Quing Li, parašęs knygą „Miško maudynės“. Autorius įrodė, kad buvimas tarp medžių gali ženkliai sumažinti stresą, cukraus lygį, depresiją, sustiprinti imunitetą, pagerinti atmintį, sureguliuoti kraujospūdį bei suteikti žmogui energijos.

Anykščių meras Sigutis Obelevičius pakvietė kolegas atvykti į vasarą Anykščiuose vyksiantį Miško festivalį, kuriame ketina dalyvauti ir Q.Li.