V.Makūnas: deklaruodami gyvenamąją vietą, žmonės užsitikrina didesnę gerovę

2019 m. vasarą gyventojų skaičius pakaunėje perkopė 100 tūkstančių ir stabiliai auga. Registrų centro duomenimis, 2021 m. sausio 3 dieną Kauno rajone gyvenamąją vietą buvo deklaravęs 102 271 asmuo arba 1 217 gyventojų daugiau nei pernai tuo pat metu. Apie tai, su kokiais iššūkiais susiduriama ir kas planuojama daryti, kad pakaunė būtų patraukli senbuviams ir naujakuriams, kalbamės su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu.

- Ką liudija naujausi demografiniai duomenys?

- Jie džiugina: gyventojų skaičius Kauno rajone per pastaruosius penkerius metus padidėjo 7 326 asmenimis. Šis rodiklis byloja, kad žmonės palankiai vertina mūsų krašto geografinę padėtį, galimybes įsidarbinti, kurti verslus. Teikiamos paslaugos irgi turi didelę įtaką gyvenimo kokybei.

Į Kauno rajoną iš įvairių Lietuvos kampelių dažniausiai atsikelia jauni žmonės, kuriems svarbu, kad po ranka būtų mokykla, vaikų darželis, sporto klubas. Jie nori dviračių takų, aikštynų, parkų, ieško erdvesnių būstų.

Brandaus amžiaus žmonėms labiau reikia sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, jie mieliau lanko kultūros renginius, užsuka į bibliotekas.

Atliepiant visus šiuos lūkesčius, labai svarbu tartis su bendruomene ir kartu priimti sprendimus. Tai gyventojai pabrėžia ir sociologinėse apklausose.

Žmonės teigiamai vertina Kauno rajono savivaldybės dėmesį jaunoms šeimoms. Kiekvienam mūsų savivaldybėje deklaruotam naujagimiui jau ketvirtus metus teikiame 300 eurų vertės kūdikio kraitelį. Vėliau šiuo pavyzdžiu pasekė ir kai kurios kitos savivaldybės. Pernai startavome su nauja iniciatyva: visi pirmokai pradžiuginti pirmoko kraiteliu. Mums irgi smagu, kad Kauno rajono savivaldybė pagal gyventojų iki 30 metų dalį yra jauniausia Lietuvoje.

- Galbūt ir šiais metais kuo nors pradžiuginsite savo krašto žmones?

- Ketiname įgyvendinti Kauno rajono gyventojo kortelės projektą. Kortelė tarnaus atliepiant kultūros poreikius, naudojantis sporto įrenginiais, Mastaičių baseinu, suteiks lengvatų sporto centruose. Kauno rajono gyventojo kortelę ketiname susieti ir su transporto lengvatomis. Artimiausiu metu su gyventojais aptarsime, koks tai galėtų būti modelis.

- Kuriose vietovėse gyventojų skaičius augo labiausiai?

- Gyventojų skaičius labiausiai didėjo Domeikavos, Ringaudų, Garliavos apylinkių ir Užliedžių seniūnijose. Augimas pastebimas ir Akademijos, Zapyškio, Kulautuvos, Kačerginės, Lapių, Samylų bei kitose seniūnijose. Džiugu, kad teigiami demografiniai poslinkiai pastebimi ir palyginti atitolusioje Batniavoje, kur gyventojų skaičius per metus padidėjo 88.

Nedidelis gyventojų sumažėjimas užfiksuotas Babtų, Rokų, Čekiškės, Vandžiogalos, Vilkijos ir Vilkijos apylinkių bei Garliavos miesto seniūnijose. Žinoma, reikia įvertinti tai, kad Garliavoje, kuri stipriai urbanizuota, jau išsemtos gyvenamųjų namų plėtros galimybės, todėl kuriamasi kaimyninėse Garliavos apylinkių ir Alšėnų seniūnijose.

Babtų ir Rokų seniūnijose nedidelis gyventojų tankumas, todėl, kad čia vyrauja stambūs žemdirbių ūkiai.

Gyventojų skaičius Kauno rajone stabiliai didėja jau daug metų, tik 2019-aisiais jis šiek tiek stabtelėjo. Manau, kad tam įtakos turėjo ir Kauno miesto tarybos priimtas sprendimas dėl  apmokėjimo už ikimokyklinių įstaigų lankymą mieste. Dalis Kauno rajono gyventojų dirba Kaune, todėl jiems patogu leisti vaiką į darželį, jei jis yra arti darbo vietos. Padidinus mokestį kitų savivaldybių vaikams, kai kurie tėvai ėmė deklaruoti gyvenamąją vietą mieste.

Na, o mes stengiamės, kad darželių būtų ir arčiau namų. Pernai darželinukams sukūrėme net tūkstantį naujų vietų. Šiemet darželių plėtra vyks Garliavoje, Ringauduose ir Užliedžiuose, tikiu, kad netrukus būsime išsprendę šią opią problemą.

Savivaldybės prioritetu lieka švietimas, kultūra, pirminės sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos, kurias taip pat svarbu priartinti prie žmogaus gyvenamosios vietos.

Saugumui didinti toliau bendradarbiausime su policija. Saugumą mes suprantame platesne prasme. Tai – ir geri keliai, apšvietimas, todėl šioms sritims didinsime investicijas. Daug dėmesio skirsime aplinkosaugai, padedami ES finansinių mechanizmų, įgyvendinime žaliąjį kursą.

Tikimės, kad nuo sausio 1 dienos įsigaliojęs naujas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas padės darniau, atsakingiau spręsti urbanistikos problemas, statybos vyks teritorijose su išvystyta infrastruktūra.

- Kas lemia spartesnį gyvenimo kokybės gerėjimą?

- Švietimo srityje jau galime pasidžiaugti apčiuopiamais rezultatais: tai ne tik nauji darželiai, bet ir atnaujintos mokyklos, stadionai. Skirsime daugiau dėmesio vandentvarkai, keliams.

Savivaldybei nelengva žengti kartu su sparčia plėtra. Sparčiai didėjant gyventojų skaičiui, plečiasi problemų ratas. Siekiame skatinti jaunas šeimas, kuriame palankią mokestinę aplinką, pritraukiame daug investicijų. Plečiantis verslui, reikia naujų kelių, geresnės infrastruktūros. Todėl šiek tiek keista, kad GPM dalis Kauno rajono savivaldybei šiemet sumažinta net 1,8 proc., o tai - 1,3 mln. eurų.

Planuojame, kad mūsų pajamos 2021 m.  su paskola, rinkliavomis ir laisvu likučiu sudarys 69 mln. eurų. GPM sudaro mokesčių liūto dalį, todėl labai svarbu, kad žmonės deklaruotų gyvenamąją vietą Kauno rajone. Tuomet didžioji dalis šio mokesčio sugrįžta į savivaldybės biudžetą ir lėšos panaudojamos krašto reikmėms: keliams, darželiams, parkams, dviračių takams ir panašiai.

Norėčiau, kad žmonės suprastų: mūsų krašto gerovė priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, o gyvenamosios vietos deklaravimas atveria daugiau galimybių gyventi geriau.

Ką kalba skaičiai?

Daugiausia gyventojų Kauno rajone turi Garliavos miestas – 10 952. Tačiau, palyginti su 2020 m. sausio 3 d. gyventojų skaičius čia sumažėjo 204.

Garliavai ant kulnų lipa Domeikavos seniūnija, šiuo metu turinti 10 071 gyventoją, jų skaičius, per metus padidėjo 255.

Trečioje vietoje įsitvirtinusi Garliavos apylinkių seniūnija su 8 356 gyventojų, čia demografinis pliusas – 195 gyventojai.

Nedaug nuo Garliavos apylinkių seniūnijos atsilieka Ringaudų seniūnija (8 316), palyginti su pernai, išaugusi  383 gyventojais.

Antroje vietoje pagal demografinį augimą (+268) išlieka Užliedžių seniūnija, kurioje šių metų sausio 3 dieną gyvenamąją vietą buvo deklaravę 7 092 asmenys.

Demografinis nuosmukis (-88) užfiksuotas Neveronių seniūnijoje. Jei 2020 m. sausio 3 d. čia gyvenamąją vietą buvo deklaravę 3 424, tai šiuo metu – 3 336. Per metus 61 gyventoju sumažėjo Čekiškės seniūnijoje, Vilkijos apylinkių seniūnijoje – 49, o Vilkijoje – 47.

Nuo 2015-ųjų mažėjo ir asmenų, gyvenamąją vietą deklaravusių Kauno rajono savivaldybėje. 2015 m. tokių buvo 1200, o 2020 m. sausio 3 d. – 197. Tačiau šiemet šis skaičius ūgtelėjo ir siekia 210.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"