Kovojančiai Ukrainai: maldos, aukos ir atvertos namų durys

Ne kartą vienybę demonstravusią pakaunę šįkart suvienijo geltona ir mėlyna spalvos. Tiek Kauno rajono savivaldybė, tiek jai pavaldžios įstaigos, visuomeninės organizacijos, verslo atstovai ir pavieniai žmonės ne tik reiškia palaikymą agresiją patiriančiai Ukrainos tautai, bet ir aukoja lėšų, reikalingų daiktų, stengiasi sudaryti kuo geresnes sąlygas į Kauno rajoną atvykusioms nuo karo pabėgusioms šeimoms.

Parama iškeliaus į Užkarpatę

„Reaguodama į situaciją Ukrainoje, Kauno rajono savivaldybė suaktyvino Ekstremalios situacijos operacijų centro (ESOC) darbą: jame įsteigtos darbo grupės, paskirti vadovai, kurie rūpinasi karo pabėgėlių apgyvendinimu, maitinimu, sveikatos priežiūra, socialinėmis paslaugomis, psichologine pagalba, vaikų ugdymu, komunikacija. Parengtas ir pradėtas platinti lankstinukas, kaip elgtis žmonėms, jei kiltų realus pavojus“, – sakė Šarūnas Šukevičius, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius, ESOC vadovas.

Vasario 28 d. Kauno rajono savivaldybės administracija atidarė specialią paramos Ukrainai sąskaitą ir visais įmanomais kanalais paragino aukoti. Sužinojusi, ko labiausiai reikia bendradarbiavimo partneriams – Užkarpatės apskričiai, pakvietė įmones ir geros valios žmones pasidalyti ištekliais.

Praėjusią savaitę savivaldybės surinkta parama Ukrainai turėtų iškeliauti į Užkarpatę. „Norėčiau nuoširdžiai padėkoti įmonėms, kurios anksčiausiai atsiliepė į mūsų kvietimą padėti ukrainiečiams. „VetMarket“ paaukojo medikamentų ir negendančių maisto produktų, „Garlita“ – kariškų megztinių, „Cosmoway“ – higienos reikmenų, „Erelita Furniture“ – čiužinių ir antklodžių, „Linolita“ – vaikiškų drabužėlių, „Valgeda“ – pledų. Taip pat dėkoju UAB „Continental Automotive Lithuania“, „Hella Lithuania“, „Helvina“, „Kamė“, Žilvinui Bliujui ir kitiems, aukojusiems pinigų ir įvairios humanitarinės paramos“, – geradarius vardijo Š.Šukevičius.

ESOC vadovas neabejojo: paramos reikės dar daugiau, nes Ukrainą yra ištikusi neregėto masto humanitarinė katastrofa. „Padėkime broliams ukrainiečiams, nes jie kovoja ne tik už savo, bet ir mūsų laisvę. Suprantu, kad siaubingos nelaimės akivaizdoje kiekvienam norisi kažkuo padėti, vis dėlto prašyčiau gyventojų: neneškite senų daiktų ar dėvėtų drabužių. Perskaitykite mūsų skelbiamą informaciją, kur yra pateikti reikalingų daiktų sąrašai, arba paskambinkite nurodytais telefonais“, – paragino jis.

Nedvejodami atveria duris

Nors kol kas pabėgėlių nuo karo baisumų į Kauno rajoną srautas nedidelis, pasirūpinta, kad jie nuo pirmos akimirkos pasijustų laukiami ir saugūs. Nuspręsta, kad viena pakaunės laisvalaikio salių taps pabėgėlių registravimo centru, kai tik to reikės. Renginiai čia jau nevykta, patalpos paruoštos – iš čia žmonės bus siunčiami į informacinėje sistemoje užregistruotus gyventojų būstus, kaimo turizmo sodybas.

„Ukrainiečių šeimoms, kurios bus apgyvendintos Kauno rajono apgyvendinimo centruose, planuojama nemokamai pristatyti karšto maisto ar maisto produktų davinių pagal poreikį į jų apgyvendinimo vietas“, – teigė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Žydra Narbutienė.

„Kauno rajoną jau pasiekė pirmosios pabėgėlių šeimos, daugiausia moterys su vaikais. Kol kas pabėgėlius skaičiuojame dešimtimis, tačiau neabejoju, kad kasdien jų tik daugės. Esu dėkingas Kauno rajono žmonėms, kad jie neabejingi ukrainiečių nelaimei ir nė akimirkos nedvejodami atveria duris karo pabėgėlių šeimoms, jas su meile priglaudžia savo namuose, maitina. Pasiaukojamai dirba visuomeninės organizacijos: Raudonasis Kryžius, „Stiprūs kartu“, „Blue / Yellow“ ir kitos. Su jomis taip pat bendradarbiaujame, dalijamės informacija“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Registrų centro duomenimis, Kauno rajone registruota per 1,5 tūkst. Ukrainos piliečių, nemažai jų dirba pakaunės įmonėse. Jie nori ir planuoja savo šeimas persivežti į Lietuvą.

Sulaukė pirmųjų mokinių

„Kauno rajono mokyklos yra pasirengusios priimti ukrainiečių vaikus mokytis ir lankyti neformaliojo švietimo užsiėmimus“, – patikino Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius..

Pirmasis šios šalies mokinys kovo 3 d. pradėjo mokytis Ežerėlio pagrindinėje mokykloje.

„Psichologinę pagalbą vaikų adaptacijos laikotarpiu teiks mokyklų psichologai ir Kauno rajono pedagoginė psichologinė tarnyba, o konsultacijas švietimo įstaigoms – Karmėlavos Balio Buračo gimnazija – Lietuvos mokyklų, dirbančių su grįžtančiais iš užsienio vaikais, tinklo narė“, – patikino J.Petkevičius.

Ukrainiečiai, atvykę į Kauno rajoną, dėl vaikų mokymosi gali kreiptis į arčiausiai gyvenamosios vietos esančią mokyklą ar į Kultūros, švietimo ir sporto skyrių. Mokiniams priimti mokytis savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose yra sudaryta speciali priėmimo komisija.

Pasak Ž.Narbutienės, visi ukrainiečių pabėgėlių vaikai, patekę į Kauno rajono mokyklas, gaus nemokamus pietus. Jie bus teikiami toje mokykloje, kurioje mokiniai mokosi, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą.

J.Petkevičius patikino: visi Kauno rajono darželiai taip pat yra pasiruošę priimti mažuosius ukrainiečius. Viena šeima jau kreipėsi dėl vaiko priėmimo į Noreikiškių darželį. Vaikučio tėtis pakaunėje dirbo jau kurį laiką; bėgdama nuo karo baisumų, pas vyrą jau atvyko žmona su sūneliu. Moteris ruošiasi dirbti, todėl vaiką nori leisti į darželį.

Užsiregistravo savanoriauti Ukrainoje

Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė „Kauno dieną“ informavo, kad dvylika darbuotojų yra užsiregistravę Sveikatos apsaugos ministerijoje vykti į Ukrainą savanoriais, kai reikės medikų pagalbos, ir tai padarė vieni pirmųjų šalyje. Tai penktadalis darbuotojų, kurie važiuoja į iškvietimus pakaunėje.

„Šiuo metu inventorizuojame turimus rezervus ir sprendžiame, kuo dar galėtume prisidėti. Darbuotojai, kaip piliečiai, dalyvavo labdaros akcijoje, prie „Žalgirio“ arenos vežė drabužių, batų, antklodžių ir kitų reikmenų, kurių trūksta karo sūkuryje atsidūrusiems ukrainiečiams“, – sakė N.Gudžiūnaitė-Bybartienė.

Padės adaptuotis Lietuvoje

Aktyvi visuomenininkė, Kauno rajono savivaldybės tarybos narė Irena Marcinkevičienė ne tik atvežė reikalingų daiktų, bet ir savanoriavo juos tvarkant. „Tai darė nemažai žmonių, – iš pradžių I.Marcinkevičienė net kalbėti apie tai nenorėjo. – Labdarą surūšiavome ir sukrovėme į vilkikus. Smagu, kad prisijungė nemažai žmonių, nes mūsų, Raudonojo Kryžiaus savanorių, nebuvo labai daug.“ Nors „Rotary“ klubui priklauso tik I.Marcinkevičienės dukra, moteris kartu su ja platino informaciją, kad žmonės aukotų pinigų, už kuriuos bus perkami medikamentai Poltavos ligoninei.

Ši aktyvi moteris yra ir Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkė. „Fonde yra nemažai pedagogių, vadybininkių, išmanančių socialinį darbą. Mes prisijungsime prie paramos Ukrainos vaikams ir jų mamoms, kai tik jie atvyks į Kauno rajoną. Padėsime adaptuotis Lietuvoje, turiningiau praleisti laiką, pamiršti patirtus baisumus“, – dar vieną iniciatyvą įvardijo I.Marcinkevičienė.

Situacija nepalieka abejingų

Kita aktyvi moteris – Eglė Juozapavičienė, Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos (KRBOS) pirmininkė, antrino Kauno rajono savivaldybės tarybos narei: „Šiandienė situacija Ukrainoje nepalieka abejingų. Dar nesutikau žmogaus, su kuriuo pokalbis prasidėtų ne apie karą. Ir labai svarbu, kad būtų užtikrintas informacijos patikimumas ir sklaida.“

Pasak E.Juozapavičienės, KRBOS aukoja lėšas, renka labdarą, inicijuoja Ukrainos kovos palaikymo akcijas, dalijasi informacija. „Svarbu, kad skatiname savo narius ir gyventojus tai daryti saugiai ir tik per patikimas organizacijas. Remiame tas iniciatyvas ir organizacijas, kurios realiai turi galimybę perduoti paramą Ukrainos žmonėms. Labai sveikintina Kauno rajono ir kitų savivaldybių iniciatyva rinkti lėšas ir reikalingus daiktus Ukrainos miestams, su kuriais pasirašytos bendradarbiavimo sutartys“, – mano pašnekovė.

KRBOS pirmininkės nuomone, šiuo metu vietos bendruomeninių organizacijų uždavinys yra užtikrinti žmonių sveiką psichologinę būseną. „Negalime leisti, kad karas Ukrainoje paralyžiuotų visų mūsų gyvenimus. Turime vienytis su kovojančiais už mūsų saugumą, tačiau svarbiausia mūsų parama – nesustojęs gyvenimas ir veiklos. Svarbu žmonėms susitikti, pabendrauti, pademonstruoti vienybę“, – įsitikinusi E.Juozapavičienė.

Pasak aktyvios moters, bendruomeninės organizacijos skatinamos nenutraukti savo suplanuotų veiklų, nes jos orientuotos į žmonių laisvalaikio organizavimą ir užimtumą. „Pažindami vieni kitus ir palaikydami artimus ryšius daug greičiau randame vaikiškų lovyčių, batų, drabužių, kurių reikia atvykusioms į Lietuvą ukrainiečių šeimoms, pasidalijame informacija, kokias ir kur paslaugas jie gali gauti. Bendruomeninės organizacijos ruošiasi padėti atvykusioms ukrainiečių šeimoms įsikurti kaimynystėje, įtraukti jas į socialinį gyvenimą“, – vardijo pašnekovė.

E.Juozapavičienė atskleidė ir problemą. Jos žodžiais, šiuo metu labai aktuali ir dar vis nepakankama civilinės saugos informacija. „Žinoma, niekas nesitikėjo, kad tokia agresija įmanoma, tačiau situacija parodė, kad šioje srityje tikrai buvo dirbama tik dėl pliuso, nes žmonės neturi supratimo, ką daryti, ką pasiruošti, kur kreiptis, jei įvyktų tikra nelaimė. Ir paprastai atsakymų ieško ne nupieštose schemose, o skambindami kaimynams. Todėl mes, bendruomenininkai, darome, kiek galime ir ką galime ten, kur esame“, – sakė KRBOS pirmininkė.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima