Kauno rajone žmonėms su negalia – jautri paslaugų puokštė

Kauno rajone veikiančios įvairios nevyriausybinės organizacijos (NVO) pasiruošusios žmonėms su negalia padėti atrasti kasdienį džiaugsmą, išmokti naujų dalykų, realizuoti save bei atrasti naujų patirčių. Rajono seniūnijose galima gauti paslaugų, skirtų tiek gerinti savijautą, išlaisvinti kūrybines galias ar susirasti darbą.

Akredituotos įstaigos

Žmonės su negalia Kauno rajone gali rinktis įvairias NVO, kuriose teikiama pagalba, organizuojami užsiėmimai, padedama gerinti savijautą ar padėti susitvarkyti kasdieniuose reikaluose.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė dienraščiui vardijo Kauno rajone veikiančias NVO, kurios orientuotos būtent į pagalbą negalią turintiems asmenims.

Šiemet Kauno rajone socialinę reabilitaciją neįgaliesiems bendruomenėje teikia vienuolika akredituotų socialinių įstaigų: Garliavos neįgaliųjų draugija, Kauno rajono Vilkijos neįgaliųjų draugija, Kauno krašto neįgaliųjų sąjunga, VšĮ Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) pietvakarių centras, Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinė valdyba, Lietuvos samariečių bendrijos Kauno rajono skyrius, VšĮ „Tapk laisvas“, VšĮ Zapyškio bendruomeninių paslaugų centras, Kauno rajono neįgaliųjų draugija, Kauno miesto neįgaliųjų draugija.

„Asmenis su negalia vienijančios organizacijos, kurias sudaro negaliai neabejingi žmonės, savo pastangomis, šiltais ir padrąsinančiais žodžiais bei prasmingais darbais praskaidrina kiekvieno su jais susiduriančio asmens dieną. Jie yra tie, kurių dėka asmenys su neįgalia yra įgalinami ir gali jaustis savarankiškesni, džiaugtis kiekviena gyvenimo diena ir atrasti savąsias stiprybes. Žmonėms, kuriuos gyvenime palietė negalia, reikia nemažai pastangų ir užsispyrimo išlikti tvirtais, nebijoti dalyvauti  visuomenėje esančiuose renginiuose ir pan., nebijoti dalinantis savo džiaugsmais ir vargais“, – apie tai, kad Kauno rajone NVO nepalieka žmonių nuošalėje, kalbėjo M. Venslovienė.

Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos, NVO atlieka ypač svarbų vaidmenį formuojant žmonių su negalia savarankiškumą, integruojant juos į bendruomenę.

„NVO, vienijančios asmenis su negalia, yra pastiprinimas mūsų Kauno rajono socialinių paslaugų centrui. Čia asmenys gali realizuoti save per kūrybą, poeziją, sportą ar kitas sau patrauklias sritis. Lankymasis dienos užsiėmimuose atitolina depresyvias mintis, leidžia pasijausti svarbiu ir reikalingu. Be to, dienos centruose visada išlieka bendravimas su kitais žmonėmis, jaukus pasisėdėjimas prie arbatos puodelio ir pan.“, – žmones su negalia pasinaudoti pozityviomis praktikomis, nesėdėti namuose, o dar labiau įsilieti į bendruomeninę veiklą, paskatino M. Venslovienė.

Socialinė reabilitacija

Kauno rajono neįgaliųjų bendrija (ND) veikia Karmėlavoje, tačiau turi dar šešis padalinius: Babtuose, Čekiškėje, Domeikavoje, Akademijoje ir Ežerėlyje. Juose žmonės gauna pagalbą, dalyvauja užimtumo programose.

„Esame akreditavę soc. reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugas. Pas mus yra užimtumo specialistas, kuris veda užsiėmimus, skirtus ugdyti kasdienius gyvenimo įgūdžius, tačiau pas mus ateina nemažai žmonių, kurie turi negalią, bet geba patys savimi pasirūpinti, todėl centre jie įsitraukia į įvairias veiklas, buria bendruomenę, kuria geresnę emocinę būseną, kad neužsidarytų namuose. Užsiimame ir kūrybinėmis veiklomis, ir sportu, mankštomis, kurios padeda žmonėms atsipalaiduoti ir geriau jaustis“, – kalbėjo Kauno rajono ND pirmininkė Lidija Morkūnienė, pripažinusi, kad į centrą užsuka ir senjorai, ieškantys bendrystės jausmo.

ND Karmėlavoje teikia mokamas skalbimo bei dušo paslaugas. Kartu su bendruomene kartais vyksta į ekskursijas, organizuoja renginius.

Soc. reabilitaciją teikia ir Kauno krašto neįgaliųjų sąjunga (KKNS), įsikūrusi Lapių seniūnijos pastate. „Ši paslauga padeda žmonėms adaptuotis visuomenėje. Būna, kad žmogus visą gyvenimą dirbo vieną darbą, bet dabar dėl sveikatos jo nebegali atlikti ir jis iškrenta iš visuomenės gyvenimo. Tai mes galime jam padėti persiorientuoti, gal į kokius kursus nukreipti, rasti kitą darbą. Tokie žmonės dažnai nežino ir kokios paslaugos jiems priklauso, tai mes daug konsultuojame, kokias medicinos paslaugas gali gauti, kokios priskirtos kompensacijos, suvedame su seniūnijų ar soc. darbuotojais ir taip visi bendrai padedame žmogui gyventi“, – kalbėjo KKNS pirmininkė Jolanta Beresnevičienė.

Ji pasakojo, kad yra ir sėkmės istorijų, kai praradus darbą, po konsultacijų, kursų vienas bendruomenės narys tapo soc. darbuotojo padėjėju. Taip asmuo galėjo save realizuoti naujoje veikloje, padėti kitiems bendruomenės nariams. „Tikrai yra atvejų, kai žmonės nebegali dirbti didelį fizinį krūvį turinčio darbo, tai jis sėkmingai gali tapti soc. darbuotojo padėjėju ir prisidėti prie visuomenės. O poreikis tokiai pagalbai tikrai yra, tad žmogus, turintis negalią, tokiu būdu gali išlikti naudingas, prisidurti pajamų ir save realizuoti. Turim ir savanoriaujančių žmonių, kai bendruomenės nariai išlieka aktyvūs nepaisant to, kad sveikata nebėra tokia gera. Kai žmogus išsikrauna iš savo aplinkos, jis visai kitaip pradeda žiūrėti į savo problemas, įneša sau ir kitiems šviesos. Galiausiai, nelieka laiko skųstis, kaip jam blogai“, – pridūrė J. Beresnevičienė.

Saviraiškos galimybės

KKNS žmonėms su negalia teikia ir pavežėjimo paslaugas. Taip pat dienos centre galima užsiimti įvairia saviraiška, ieškoti gabumų, talentų ir taip save realizuoti. Be to, teikiama asmeninės pagalbos paslauga, kai žmogui su negalia padedama visus darbus daryti kartu – padėti paruošti maistą, apsipirkti, susitvarkyti spintą, palydėti į renginius ar pas gydytoją ir pan.

„Tokios paslaugos poreikį nustato soc. darbuotojai, ji kiekvienam žmogui teikiama individualiai. Asmeninė pagalba gali būti teikiama ir  40, ir 190 val. per mėnesį, priklausomai, kiek konkrečiam žmogui reikia“, – kalbėjo KKNS pirmininkė.

Garliavos neįgaliųjų draugija – dar viena NVO, teikianti soc. paslaugas žmonėms su negalia. Galima išskirti dvi pagrindines – kasdienių soc. įgūdžių lavinimas ir darbinės veiklos ugdymas. „Senjorams gal nelabai aktualu ieškoti naujo darbo, bet galbūt kažkas nori išmokti megzti ar pasidaryti kokį rankdarbį, tai bendruomenėje vieni kitus galime išmokyti. Sėkmės istorija gali būti ir labai paprasta, bet nuoširdi, kai pas mus atvažiavusi močiutė išmoko sulankstyti krepšelius ar gulbę ir juos po to dovanoja anūkams. Tada tai tampa visos šeimos šiluma“, – kalbėjo šios draugijos pirmininkas Eugenijus Senovaitis.

Garliavoje žmonės su negalia buriasi ir į chorą, važiuoja į kitas įstaigas koncertuoti ir taip plečia ryšius, praskaidrina kasdienybę tiek sau, tiek kitiems. „Kauno rajono savivaldybė tikrai mums daug padeda išlaikant patalpas, tad mes galime teikti paslaugas, žmones su negalia laikyti bendruomenės dalimi, o ne juos kažkur atstumti ir nuo jų atsiriboti“, – pridūrė pašnekovas.

Gestų kalbos poreikis

Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos direktorius Mykolas Balaišis „Kauno dienai“ nurodė, kad jų centre paslaugos teikiamos būtent žmonėms, turintiems klausos negalią ar sutrikimų.

„Gestų kalba mes teikiame informaciją. Žmonės pas mus ateina ir atsineša laiškus, dokumentus, kurių nesupranta, tada mes juos perskaitome ir išverčiame į gestų kalbą. Taip pat lydime asmenis į įstaigas, kad šie galėtų susikalbėti“, – kalbėjo M. Balaišis.

Jis teigė, kad centre dažniausiai lankosi vyresnio amžiaus žmonės, mat jaunesni dažniau pasinaudoja išmaniosiomis technologijomis. Taip pat į centrą užsuka ir žmonės, turintys ne tik klausos negalią, bet ir kitų sveikatos sutrikimų.  „Tokiems žmonėms tikrai padedame, kaip  tik galime, kad jie galėtų dalyvauti visuomeniniame gyvenime“, – pridūrė Kauno kurčiųjų centro direktorius.

Be to, centre klausos negalią turintys asmenys gali dalyvauti ir įvairiose kūrybinėse veiklose, užimtumo būreliuose, kuriuose galima susipažinti su amatais, tapyba, žvakių gamyba ir pan. „Turime ir pantomimos, ir šokių kolektyvą. Šios veiklos iš tiesų padeda žmonėms save realizuoti. Mes esame akreditavę 55 Kauno rajono žmones, su kuriais aktyviai dirbame. Žinoma, kitiems teikiame informaciją apie paslaugas, padedame su vertimais į gestų kalbą“, – apie veiklų spektrą kalbėjo M. Balaišis.

Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno skyrius įsikūręs Kaune, Uosio g. 7. Dauguma veiklų vyksta būtent šiose patalpose, tačiau specialistai, esant poreikiui, gali atvykti ir į Neveronis, Karmėlavą, Garliavą.

„Šiaip žmonės patys pas mus į centrą atvyksta, tačiau mes Kauno rajone galime teikti informavimo, palydėjimo, tam tikras soc. paslaugas. Taip pat organizuojame įvairias išvykas, ekskursijas, kuriose rajono gyventojai tikrai noriai dalyvauja“, – nurodė M. Balaišis.

Pašnekovas nurodė, kad kartu su kurčiųjų bendruomene rengia paskaitas, kuriose visuomenę supažindina su klausos negalia, kylančiomis problemomis, kaip padėti artimajam, jei jis prarado klausą ir pan.

„Reikia suprasti, kad gestų kalba – labai svarbi ir ji netrukdo kitoms kalboms. Yra tėvų, kurie bijo mokytis gestų kalbos, deda pastangas, kad tik vaikas kalbėtų, bet gali atsitikti, kad vaikas taip ir neprabils. Tokiu atveju nukenčia vaiko bendravimas, jis užsidaro namuose, nors galėtų laisvai kalbėti gestų kalba. Ši kalba – labai vizuali, ja iš tiesų labai lengva komunikuoti“, – šeimas, kuriose vaikas turi klausos negalią, mokytis komunikuoti be garso paragino M. Balaišis.

Pagalba čia ir dabar

Regos negalią ar regos sutrikimų turintys Kauno rajono gyventojai laukiami LASS pietvakarių centre. Čia jie galės gauti soc. reabilitacijos, pavežėjimo, kultūrinių veiklų, informavimo ir kt. paslaugas, kurios padės orientuotis aplinkoje bei gyventi pilnavertį gyvenimą. Galima kreiptis ir pasikonsultuoti net ir paprasčiausiais kasdieniais klausimais.

„Taip pat teikiama soc. mobilumo paslauga, kurią turi teisę gauti tie, kurie neseniai prarado regą ar ji stipriai suprastėjo. Tai yra kompleksinė pagalba, kuria ugdomas savarankiškumas, orientacija aplinkoje, kasdienių įgūdžių tobulinimas, komunikacija naudojant technologijas ir pan. Pas mus atvyksta tokie asmenys ir praleidžia apie dvi savaites, tada paslauga teikiama jų gyvenamojoje vietoje“, – kalbėjo LASS pietvakarių centro direktorė Jolanta Kručkauskaitė.

Ji pripažino, kad žmonėms su negalia labai padeda naujausios technologijos, išmanieji mobilieji telefonai, kuriuose įdiegtos specialios garsinės programėlės, nes tai didina asmens savarankiškumą. Tačiau vien nusipirkti telefoną – nepakanka, todėl LASS atstovai mielai padeda išmaniuosius įrenginius pritaikyti žmonėms su regos negalia.

„Programėlės leidžia važiuoti viešuoju transportu, orientuotis aplinkoje, bendrauti, bet telefonus pirmiau reikia tinkamai paruošti, be to, reikia ir pačiam žmogui išmokti, kaip šiomis technologijomis naudotis. Žmonės turi žinoti, kad į mus gali kreiptis ir dėl elementarių dalykų, gal jam laikrodis nebeveikia ar reikia užsiregistruoti pas gydytoją ar pas mus atėję gauti kitą pagalbą čia ir dabar“, – pažymėjo J. Kručkauskaitė.

Kaip tik Kauno rajono gyventojai ruošiamas šuo vedlys. Jis bus vienas pirmųjų vedlių šunų šioje savivaldybėje. Tai dar labiau praplės galimybes judėti aplinkoje, kai akis gaubia tamsa.

LASS pietvakarių centre taip pat žmonės su regos negalia gali užsiimti kūrybine veikla, išbandyti lipdyti keramiką, mokytis ruošti maistą, šokti, dainuoti, žygiuoti.

„Sociokultūrinės paslaugos, laisvalaikio organizavimas, užimtumo didinimas – iš tiesų labai svarbu, nes tai stiprina bendruomeniškumą, sprendžia vienišumo problemas. Kartais dėl visuomenės netinkamo požiūrio žmogus su regos negalia negali pilnavertiškai dalyvauti visose veiklose, todėl jam svarbu turėti vietą, kur save realizuoti. Kultūrinių paslaugų, kurios būtų pritaikytos regos negalią turintiems asmenis viešame gyvenime daugėja, bet dar tikrai yra kur pasitempti, tikrai trūksta garsiniu  būdu įgarsintų filmų, spektaklių, todėl mes matome didelę svarbą puoselėti būtent įvairias veiklas, kad žmogus su regos negalia galėtų save atrasti“, – kalbėjo LASS pietvakarių centro vadovė.

Siekia išlaikyti žmones

Nors veiklų netrūksta ir žmonės su negalia mielai renkasi įvairiose NVO, tačiau jų atstovai atkreipė dėmesį į teisės aktus, kurie dalį visuomenės gali palikti be taip reikiamų paslaugų. Čia jau turėtų būti keičiami teisės aktai.

„Asmenys soc. reabilitacijos paslaugą gali gauti tik tris metus, po to laiko jau šios paslaugos gauti negalės. Sprendžiame, kur juos dėti, ką su jais daryti, kad jie vėl neliktų atstumti. Pagal dabartinę tvarką, po trijų metų turėtumėme priimti naujus žmones, bet esama bendruomenė jau įpratusi dalyvauti veiklose, bent kartą savaitėje ateiti į užsiėmimus. Todėl centrinė šalies valdžia turėtų keisti finansavimo galimybes, kad žmonės ir toliau galėtų naudotis soc. reabilitacijos paslauga, nes jie patys neišgalėtų susimokėti“, – apie tai, kad reikia padėti žmonėms ir toliau dalyvauti visuomeninėje veikloje, pasisakė L. Morkūnienė.

Teksto autorė Edita Šileikė, „Kauno diena“

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima