Kauno rajono sėkmės istorija sveikai maitinant moksleivius domisi visa Lietuva

„Tai yra tikra sėkmės istorija“, – tvirtino Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, apsilankę Kauno rajono savivaldybės mokyklose, kurių valgyklose diegiamas švediško stalo principas.

Trečiadienį politikai lankėsi Lapių ir Ringaudų mokyklose, stebėjo, ką valgo vaikai, domėjosi savitarnos modeliu ir sveikatai palankiais valgiaraščiais, patys ragavo moksleiviško maisto.

„Labai svarbu nuo mažens formuoti sveiko maitinimo įgūdžius“, – pastebėjo Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.

Savivaldybė skiria vis daugiau lėšų mokyklų virtuvės įrangai atnaujinti. Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė, atsakinga už ugdymo įstaigų maitinimą, Žydra Narbutienė pasakojo, kad net 75 proc. Kauno rajono ugdymo įstaigų valgyklų turi modernias virtuves ir 30 proc. – iš dalies modernias, kai visoje Lietuvoje šiuolaikinėmis virtuvėmis gali pasigirti tik ketvirtadalis mokyklų.

Naują maitinimo modelį Kauno rajono virėjai nusižiūrėjo Švedijoje vykusioje stažuotėje. 2017 m. Kauno rajone lankėsi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir tuometinė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Buvo sutarta, kad iš pradžių eksperimentas vyks šešiose pakaunės mokyklose.

Ant vaikų stalo atsirado daugiau ankštinių ir šviežių daržovių, žuvies patiekalų, pilno grūdo gaminių. Išliko ir tradiciniai vaikų mėgstami patiekalai – maltinukai, cepelinai, blyneliai, tik šie jiems patiekiami rečiau. Didžioji dalis patiekalų gaminami sveikatą tausojančiomis technologijomis: verdami vandenyje arba garuose, kepami konvekcinėse krosnyse, troškinami. Atsisakyta riebių padažų, džiūvėsėliuose voliotų keptų patiekalų, labai saldžių ar sūrių gaminių.

Įdiegus naują maitinimo modelį pagerėjo moksleivių sveikos mitybos įgūdžiai, jie tapo savarankiškesni, pietums skirtų pinigų neišleidžia bandelėms, sausainiams, įvairiems gėrimams, kaip tai buvo iki šiol. Didelis privalumas – maistas visada yra šiltas, nes mokiniai jo įsideda prieš pat valgymą. „Vaikai ne tik pratinasi sveikai maitintis, bet ir taupyti maistą. Dabar valgyklose beveik nelieka maisto atliekų“, – pastebėjo Ž. Narbutienė.

„Mūsų nė kiek neišgąsdino tie nauji reikalavimai dėl sveikatai palankaus maisto, – nusijuokė Lapių pagrindinės mokyklos valgyklos vyr. virėja Nijolė Grybauskienė. – Daržovių troškiniai, sveikai paruošta mėsa, žuvis, bulvių patiekalai ne su spirgučių padažu, o su jogurtu mokiniams labai patinka. Jie tikrai įvertina skanų, natūralų maistą.“

„O kokie pagrindiniai mokinių savitarnos principo trūkumai?“ – teiravosi A. Kubilienė. „Daug aiškinamojo darbo moksleivių tėvams ir papildomos investicijos, kurių reikia maisto gaminimo ir tiekimo įrangai bei kokybiškesniems produktams“, – paaiškino Ž.Narbutienė.

Prie šešių bandomojo projekto mokyklų (Karmėlavos Balio Buračo, Raudondvario, Vilkijos gimnazijų, Garliavos Adomo Mitkaus ir Lapių pagrindinės bei Ringaudų pradinės) šiemet prisijungė ir kitos ugdymo įstaigos. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijoje, Ežerėlio, Zapyškio, Kulautuvos pagrindinėse mokyklose veikia dalinė mokinių savitarna – salotų baras.