Kauno rajono plėtra: tvarumo ir kokybės įtvirtinimas

Kauno rajonas įsitvirtino tarp sparčiausiai besivystančių šalies rajonų. Bet lyderystė pateikia galvosūkių: kaip užtikrinti, kad plėtra būtų kokybiška – tvari, be stichiškumo sukuriamų problemų.

Siekia išlaikyti pagreitį

Infrastruktūros plėtros specialistai ieško sprendimų, kaip išlaikyti Kauno rajono plėtros pagreitį ir svarbiausia – kokybę. Sprendimai turi užtikrinti, kad rajone neliktų kvartalų, rajonų, stokojančių kokybiškos infrastruktūros: ne tik neturinčių tinkamų privažiavimų, apšvietimo, bet ir nutolusių nuo viešąsias paslaugas teikiančių sveikatos, mokymo, maitinimo, prekybos kultūros ir kitų gyvenimo kokybei būtinų objektų.

Būtent tuo tikslu Kauno rajono savivaldybė viena pirmųjų Lietuvoje ėmėsi įgyvendinti 2020 metais Seime priimto Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatas. Kauno rajono teritorija buvo padalinta į 13 zonų ir prasidėjo įstatymo teikiamų galimybių įtvirtinimas realybėje. Įstatymo įgyvendinimo patirtis jau sudomino ir kitas šalies savivaldybes

Pasak Kauno rajono savivaldybės Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo Giedriaus Orliuko, bene pagrindinė priežastis, kodėl Kauno rajonas vienas pirmųjų šalyje ėmėsi įgyvendinti įstatymą – sparti ir apsukų mažinti neketinanti Kauno rajono plėtra.

Svarbūs pokyčiai

„Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas atveria galimybes užtikrinti plėtros efektyvumą ir darnumą.  Po įstatymo priėmimo Seime Kauno rajono savivaldybės administracijoje 2020 metų rugpjūčio mėnesį buvo suformuota darbo grupė, kuri analizavo įstatymą, vertino, kokios galimybės yra šiuo įstatymu pasinaudoti, vystant savivaldybės infrastruktūrą. Prieita išvados, kad tai yra dar vienas papildomas būdas pakankamai operatyviai ir koncentruotai įgyvendinti savivaldybės infrastruktūros plėtrą“, – pabrėžė G. Orliukas.

Anot jo, jei anksčiau infrastruktūros plėtra vykdavo pagal savivaldybės, vandentiekininkų, kelininkų planus, dabar ji kuriama konkretiems naujiems statiniams aptarnauti.

„Tai reiškia, kad infrastruktūra vystoma čia ir dabar – tai yra tose vietose, kur yra reikalingiausia, kur yra didžiausias jos poreikis. Dabar patys gyvenamųjų namų, gamybos, pramonės, sandėliavimo objektų statytojai turi galimybę vystyti infrastruktūrą, – atkreipė dėmesį specialistas.

Prieš gaunant statybą leidžiantį dokumentą yra apskaičiuojama infrastruktūros plėtros įmoka.

„Statytojai turi neužmiršti kreiptis į savivaldybę, kad būtų apskaičiuota įmoka – infrastruktūros mokestis. Kartais užmirštama kreiptis ir dėl to gali užsitęsti statybos leidimo išdavimas“, – apie dėl neatidumo galinčius kilti nesklandumus perspėjo G. Orliukas.

Rezultatai nudžiugino

Nuo 2021 m. kovo 1 dienos, kai pradėti taikyti infrastruktūros įmokos tarifai, iki šių metų liepos mėnesio Kauno rajono savivaldybė surinko 3,64 mln. eurų.

Pagal pasirašytas savivaldybių infrastruktūros plėtros sutartis bus nutiesta 14,36 km vandens tiekimo, 10,83 km nuotekų šalinimo, 5,06 km – lietaus tinklų ir beveik 1 km kelio.

„Įmokų skaičiavimo sistema buvo pasirinkta tokia, kad būtų galima pristabdyti nedarnią plėtrą pakaunėje. Prabėgus daugiau nei metams, kai pradėtas taikyti infrastruktūros mokestis, matome, jog urbanizuotose teritorijose nebekyla gamybos sandėliai, infrastruktūros plėtroje atsiranda daugiau darnos“, – apie teigiamus pokyčius kalbėjo vedėjas.

Tarifas – kintantis

G.Orliukas paaiškino, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka yra apskaičiuojama ir mokama, kai statomi nauji statiniai arba rekonstruojami esami.

„Reikia žinoti, kad atliekant kitus darbus – kapitalinį ar paprastą remontą, keičiant statinių paskirtį, infrastruktūros plėtros įmoka nemokama. Bendras įmokos apskaičiavimo principas yra gana paprastas – statinio bendrasis plotas dauginamas iš įmokos tarifo. Rekonstrukcijos atveju įmoka skaičiuojama ne nuo viso pastato ploto, bet nuo tos jo dalies, kuri po rekonstrukcijos yra padidėjusi. Tokia yra bendroji formulė“, – paaiškino Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas

Jis atkreipė dėmesį, kad įmokos tarifas yra kintantis – nuo vieno iki keturiasdešimties eurų už kvadratinį metrą.  Iš viso Kauno rajone yra trylika skirtingų tarifų zonų.

„Tarifas yra nustatomas pagal tam tikras teritorijas, pagal infrastruktūros išvystymo juose lygį, pagal poreikį toliau vystyti infrastruktūrą. Gavę prašymą apskaičiuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, specialistai pagal adresą pasižiūri, koks taikomas įmokos tarifas. Apskaičiuojant įmoką, dar papildomai naudojami koeficientai. Tai reiškia, kad tarifai vienais atvejais gali didėti, kitais – mažėti“, – pabrėžė specialistas.

Gali suskaičiuoti patys

G.Orliukas sakė, kad gyventojai, statytojai, projektuotojai patys gali pasižiūrėti, kokia įmoka bus taikoma planuojamam statiniui.

„Turime internetinę skaičiuoklę, kur pasirinkus savo teritoriją, savo gatvę, įvedus statinio tipą – namas, gamykla ir panašiai – gaunamas įmokos tarifas. Be to, skaičiuoklė padeda priimti sprendimą pirkti ar ne tam tikrą konkretų sklypą. Pavyzdžiui, gali būti, kad sklypas pigus, bet įmoka labai didelė, nes sklypo infrastruktūrinė aplinka – prasta. Geriau pirkti šiek tiek brangesnį sklypą arčiau jau esamos infrastruktūros, nes gaunant statybos leidimą reikės mokėti mažesnę infrastruktūros įmoką“, – paaiškino specialistas. 

Infrastruktūros plėtros rezultatus teigiamai vertinantis Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad infrastruktūros įmokų naudą turėtų pajusti kiekvienos konkrečios seniūnijos gyventojas.

„Mūsų komanda labai daug dirba su žmonėmis, juos konsultuoja, aiškina, todėl statytojai dar prieš pradėdami ruošti projektus kreipiasi į savivaldybę. Mūsų tikslas – kad visos surinktos įmokos keliautų į tas seniūnijas, kuriose jos buvo surinktos“, – pabrėžė V. Makūnas.

Daug konsultacijų

G.Orliukas akcentavo, jog įvairūs klausimai, pasiteiravimai dėl įmokų ir jų dydžio buvo ir yra gyventojus konsultuojančių savivaldybės specialistų nuolatinėje darbotvarkėje.

„Pastaruoju metu konsultacijų poreikis yra mažesnis, nes tiek rinkos dalyviai, tiek statytojai, projektuotojai, inžinieriai tą klausimą jau labiau išmano. Bet anksčiau man pačiam gyventojų konsultacijoms tekdavo skirti dvi tris valandas per dieną“, – dalijosi patirtimi pašnekovas.

Anot specialisto, geriau skirti daugiau laiko konsultacijoms, situacijų aptarimams, patarimams, kad po to būtų paprasčiau ir statytojams, ir savivaldybei.

„Kai pateikiami tvarkingi dokumentai, darbas vyksta sklandžiau ir efektyviau. Pasikonsultuoti galima ir dabar – gyventojai gali užsiregistruoti į kiekvieną ketvirtadienį vykstančias konsultacijas“, – pabrėžė vedėjas.

Yra lengvatų

G.Orliuko pastebėjimu, gyventojai, statytojai, projektuotojai dažnai domisi, kokiais atvejais galima nemokėti infrastruktūros plėtros įmokos ar jos dalies.

Savivaldybė yra patvirtinusi kriterijus, pagal kuriuos taikomos lengvatos.

„Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme numatyta, kad įmokos gali būti skaičiuojamos ir statant nesudėtingus objektus – terasas, pastoges, automobilių laikymo vietas. Bet Kauno rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą tokiems objektams infrastruktūros mokesčio netaikyti. Taip pat atleidžiama nuo įmokos, jei sodininkų bendrijose yra statomi ar rekonstruojami būtent sodo paskirties statiniai. Nuo įmokos atleidžiami ir ūkininkai, kai jie žemės ūkio teritorijose stato pastatus, numatytus ūkininkavimo veiklai“, – paaiškino specialistas. 

Kauno rajono savivaldybės numatytos išimtys padeda išvengti nesusipratimų.

„Pasitaiko kuriozinių atvejų, kai žmogus statosi 100 kvadratinių metrų namą ir šalia nusprendžia įsirengti 100 kvadratinių metrų automobilių stovėjimo aikštelę (tai yra inžinerinis statinys). Jei Kauno rajono savivaldybės taryba nebūtų numačiusi išimčių, už tą aikštelę reikėtų mokėti tokį patį infrastruktūros plėtros mokestį, kaip ir už namą“, – atkreipė dėmesį G. Orliukas.

Numatomos teritorijos

Specialistas paaiškino: infrastruktūros plėtros įmokų dydžiai tam tikrose vietose numatyti siekiant skatinti tam tikrų objektų statybą arba paskatinti susimąstyti - verta ar neverta statyti.

„Kauno savivaldybė yra labai didelė, žiedinė. Plėtra turi būti kiek įmanoma labiau koncentruota, žingsnis po žingsnio. Plėsti į plynus laukus gali būti paprasčiausiai neprotinga, nes tada labai brangu ir nelengva sukurti infrastruktūrą“, – paaiškino G. Orliukas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Kauno rajone yra konkrečių teritorijų, kurių funkcionalumą siekiama didinti naudojant mažesnius infrastruktūros mokesčio tarifus.

„Tai teritorijos, numatytos gamybai, verslui, pramonei, sandėliavimui. Specialios paskirties teritorijos yra suplanuotos Žemaitkiemio, Kampiškių kaimuose, Stanaičiuose, Juragiuose, Sitkūnų kaimo dalyje. Tai logistiškai patogios vietos, kuriose rajono savivaldybės specialistų įsitikinimu, sėkmingai turėtų kurtis verslo įmonės su savo pastatais.  Tokiose vietose yra numatyti maži infrastruktūros plėtros mokesčio tarifai – nuo 3 iki 6 eurų už kvadratinį metrą“, – informavo specialistas.

Darnios plėtros naujovių per gana trumpą laiką spėjusi sukaupti Kauno rajono savivaldybė patirtimi dalijasi su kitomis savivaldybėmis, o plėtros projektus Kauno rajone įgyvendinantys specialistai kviečiami į darnios plėtros klausimus gvildenančias konferencijas. 

„Birželio pradžioje pas mus lankėsi Klaipėdos rajono savivaldybės delegacija – meras, administracijos direktorius, įvairių sričių specialistai. Juos domino, kaip vyksta įmokų surinkimas, kiek esame sudarę plėtros sutarčių, kokias problemas tenka spręsti. Dalijamės patirtimis ir su kitomis įstaigomis. Praėjusių metų pabaigoje skaičiau pranešimą Aplinkos ministerijos kartu su M. Riomerio universitetu organizuotoje konferencijoje „Statybos kodeksas: mažiau reguliavimo, daugiau galimybių“, – sakė G. Orliukas.

Lemia ir požiūrio brandumas

Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Bertašiūtė atkreipė dėmesį, jog darni plėtra sėkmingiau vyksta teritorijose, kuriose veikia brandžios, motyvuotus lyderius turinčios bendruomenės.

Pasak specialistės, brandžios bendruomenės pavyzdys galėtų būti Giraitės gyventojai.

„Jei bendruomenė yra ne tik šaukianti ir rėkianti, bet ir gerbianti savo kaimyną, sugebanti matyti toliau už nuosavo sklypo ribų, tada visais klausimais galima surasti konstruktyvių sprendimų. Su Giraitės bendruomene mes ir pasipykstame, pasibarame, bet pasiekiame gerų rezultatų. Nors Giraitė ir nėra darnios plėtros pavyzdys, čia baigiame rengti parką, sprendžiame dviračių takų, pėsčiųjų takų, apželdinimo problemas, ieškome sklypo religinei bendruomenei“, – sakė I. Bertašiūtė.

Specialistė tikisi, kad Kauno rajone sparčiai besikuriančios bendruomenės gali inicijuoti teigiamus pokyčius ir plėtojant infrastruktūrą.

„Jei bendruomenė nėra brandi, kiekvienas pastato, infrastruktūros projekto viešinimo susirinkimas yra kaip įėjimas į mūšį. Tai trukdo darniai plėtrai. Atsakingai veikianti bendruomenė, turinti motyvuotus lyderius ir nepaviršutiniškai į realijas besigilinančius narius, gali daug nuveikti ne tik savo, bet ir visuomenės labui“, – įsitikinusi I. Bertašiūtė.

Aplinkos ypatumai

Anot specialistės, darnios plėtros pavyzdys galėtų būti Garliavos miestelis.

„Per infrastruktūrines įmokas Garliavoje pritraukiamos verslo įmonės. Kuriama visavertė gyvenamąja terpė, su savo pramonine zona, pramogų, prekybos vietomis, kultūros židiniais, socialinių paslaugų objektais. Gyventi tokioje aplinkoje yra patogu ir ekonomiška“, – sakė I. Bertašiūtė.

Ji pabrėžė, jog skatinant teigiamus infrastruktūros pokyčius kartais užtenka ir nedidelių, bet išradingų investicijų.

„Kauno rajonas turi kurortines vietoves – Kulautuvą, Kačerginę, senąją Zapyškio dalį. Kažkurio laikotarpiu tos gyvenvietės, kaip kurortinės, buvo pamirštos. Mažiukas, bet svarbus judesys ir pokytis prasidėjo nuo dviračių takų abipus Nemuno įrengimo. Prasidėjo judėjimas, ėmė kurtis įvairūs nauji objektai, atsirado susidomėjimas iš verslo pusės. Tai pavyzdys, kaip mažas žingsnis išjudina didesnius pokyčius“, – pabrėžė specialistė.

Ilgalaikiai procesai

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius pabrėžė, jog  darni plėtra – ilgalaikis, daug planavimo reikalaujantis procesas.

„Svarbiausias kriterijus – kokią naudą iš to turi visuomenė. Dažnai būdavo, kad privatus investuotojas susikuria infrastruktūrą,  o norintiems vėliau prie jos prisijungti tekdavo mokėti papildomai. Dabar situacija keičiasi ir tai lemia infrastruktūros mokestis – prieiga prie kokybiškos infrastruktūros tampa paprastesnė ir pigesnė“, – sakė Š.Šukevičius. 

Tikslas – didinti patrauklumą

Anot administracijos direktoriaus, iš pradžių gyventojams ir statytojams infrastruktūros mokesčio naudą buvo gana sunku suprasti.

„Seime priimtas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas pasirodė labai greitai. Turėjome mobilizuotis, diskutuoti su specialistais, kokias galimybes suteikia Įstatymas, kokią naudą jis gali duoti Kauno rajono gyventojams“, – pasakojo direktorius.

Š. Šukevičius priminė, kad Kauno rajono savivaldybės tikslas – ir toliau didinti Kauno rajono patrauklumą naujakuriams.  

„Mes išduodame labai daug statybos leidimų, pagal tą rodiklį esame antri po Vilniaus. Tokie rezultatai būtų neįmanomi be darnios infrastruktūros plėtros, todėl šiai sričiai ir toliau skirsime ypatingą dėmesį“, – patikino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Teksto autorius: Arūnas Dambrauskas, "Kauno diena"

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima