Kauno rajono bendruomenės gina savo teises ir kuria vietos tapatumą

Sutelktos bendruomenės – didelė jėga. Jose atsiskleidžia pilietiškumas, asmeninės iniciatyvos, kūrybiškumas. Būtent to ir ieškojo Kauno rajono bendruomenių šviesuolius rinkusi komisija.

Surengė konkursą

Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjunga (KRBOS) inicijavo konkursą „Mūsų bendruomenės šviesuoliai 2021“.

Pasak KRBOS pirmininkės Eglės Juozapavičienės, konkurso tikslas – pagerbti ir supažindinti visuomenę su rajone veiklas plėtojančiais bendruomenininkais. Pretendentus galėjo pasiūlyti visi, užpildę anketas. Paskelbtos keturios nominacijos. Pirmoji nominacija („Bendruomeninės organizacijos lyderis“) skirta Neveronių bendruomenės centro pirmininkui Laimonui Teresai. Antroji („Kaimo šviesuolių šeima“) – Ringaudų bendruomenės centro nariams Stepui ir Vidai Galkinams. Trečioji („Bendruomeninės organizacijos iniciatyva“) – Panevėžiuko kaimo bendruomenės nariui Jonui Praškevičiui. Ketvirtoji („Bendruomeninės organizacijos partneris“) – UAB IRONA direktoriui Pauliui Butkui.

E.Juozapavičienė atkreipė dėmesį, kad bendruomenės yra labai svarbiame pokyčių ir savivokos etape, kai vis geriau suprantama, kad sutelktai ir protingai veikiančios bendruomenės yra savo interesus gebantis įtvirtinti visuomeninis darinys, su kuriuo visiems tenka skaitytis.

Neveronių arbatos skonis

Vienu ryškiausių tokios bendruomenės pavyzdžiu laikomas L.Teresos vadovaujamas Neveronių bendruomenės centras. Centre apsilankiusius žurnalistus L.Teresa pavaišino arbata ir paaiškino, kad tai vietos gimnazijos moksleivių savanoriško darbo rezultatas.

„Čia mūsų produktas, galima sakyti, dar visiškai karštas. Viskas prasidėjo nuo pokalbio bendruomenėje, kad vaikams būtų įdomu patiems kažką užauginti – pas save, savo gimnazijos teritorijoje. Mintis gyvavo, neišnyko ir virto konkrečiais darbais. Su gimnazijos direktore Danguole Marmiene sukvietėme tėvelių, kaip mes vadiname, superkomandą, padarėme lysvių, vaikai pasodino arbatžolių ir ėmė prižiūrėti, auginti“, – pasakojo Neveronių bendruomenės centro pirmininkas.

Surinkus arbatžoles, teko svarstyti, ką su jomis reikėtų daryti toliau. „Sugalvojome surengti arbatos šventę. Ragavome įvairių skonių ir aromatų arbatą, užaugintą vaikų prižiūrimose lysvėse. Kilo sumanymas į procesą įtraukti Neveronyse gyvenantį žolininką Marių Lasinską. Jis papasakojo apie žoles: kaip jas rinkti, laikyti, derinti tarpusavyje, džiovinti, kokia nauda sveikatai. Bendromis pastangomis buvo sukurtas arbatos, pavadintos „Gardžioji arbata“, derinys, kuriuo dabar ir vaišinamės“, – pasakojo L.Teresa.

Pasak verslininko patirtimi pasikausčiusio vyro, arbatos skonį visi ragavusieji vertino labai gerai, tačiau atsirado dar vienas iššūkis – kaip arbatą paleisti į gyvenimą.

„Reikia, kad arbata džiugintų ne tik mus, bet ir turėtų kažkokią ateitį. Dabar jau turime galutinį rezultatą – neseniai gavome pirmąją partiją pakuočių su mūsų arbata. Labai džiugu, kad mūsų bendruomenė ir formaliai jai nepriklausantys Neveronių gyventojai įsitraukė į arbatos mėgėjų bei pirkėjų gretas. Dabar su verslininkais tariamės, kaip arbata turėtų atsidurti prekybos sistemoje. Arbatą pristatėme ir ja prekiavome Neveronyse vykusiame prieššventiniame renginyje. Visos surinktos lėšos bus skirtos Neveronių gimnazijos mokinių talentų paieškai. Idėją sugalvojome ir ją įgyvendinsime kartu su gimnazijos direktore bei mokinių taryba. Organizuosime renginius, kurie atskleistų moksleivių talentus. Su jais bus dirbama toliau, žinau, kad talentų tikrai yra ir bus“, – neabejojo Neveronių bendruomenės centro pirmininkas.

Ką mes čia darome?

L.Teresa bendruomenės pirmininku tapo prieš pusantrų metų ir iš karto ėmėsi darbų.

„Reikėjo pasirinkti veiklos kryptis, sau pačiam ir bendruomenės centro nariams atsakyti į klausimą: ką mes čia darome ir kam esame reikalingi? Kaip galime prisidėti prie seniūnijos, bendruomenės augimo?“ – apie sau ir bendruomenei iškeltus esminius klausimus pasakojo L.Teresa.

Jis apgailestavo, kad planų įgyvendinimą šiek ties sutrikdė pandeminė situacija.

„Aš, kaip žmogus iš verslo, siekiu, kad viskas vyktų sparčiai – čia ir dabar. Tai iššūkis ir man, nes bendruomeninėje veikloje procesai vyksta šiek tiek kitaip. Mes juk nesame kažkokios įmonės darbuotojai. Kuo labiau vienas kitą pažįstame, tuo ryškiau matome tarp mūsų esančius skirtumus. Tada tuos skirtumus stengiamės sujungti“, – apie bendruomenių visuomeninio potencialo išryškinimo ir įdarbinimo paieškas pasakojo L.Teresa.

Ėmė gaivinti tvenkinį

KRBOS pirmininkės E.Juozapavičienės pastebėjimu, verta dėmesio yra Neveronių bendruomenės narių įgyvendinta iniciatyva prie apleisto tvenkinio sukurti aktyvaus laisvalaikio zoną.

„Paplūdimys, aktyvaus poilsio zona – tai tik kelios sritys, kurių išvystymas neveroniškiams yra labai svarbus. Gyvenvietei reikia kokybiškos infrastruktūros, jaukių ir patrauklių erdvių. Bendruomenėje kilo sumanymas tokių erdvių sukurti prie tvenkinių. Laukė daug darbų. Savo jėgomis ir lėšomis būtume sugaišę labai daug laiko, tad džiaugiamės, kad mūsų iniciatyvas pastebėjo ir į mūsų norus įsigilino Kauno rajono savivaldybė. Savivaldybės ir Neveronių seniūnijos jėgomis buvo parengtas projektas, kuris padės sumanymą įgyvendinti 100 proc. ir Neveronys turės puikią poilsio zoną“, – pasakojo L.Teresa.

E.Juozapavičienė atkreipė dėmesį, kad tvenkinių projekto išvystymas atspindi bendruomenių veiklai būdingą bruožą ir funkciją – įvardyti vietos problemą, pasiūlyti sprendimą ir prižiūrėti bei rūpintis sprendimo įgyvendinimu.

Sprendimo įgyvendinimas pareikalavo ir prakaito, ir sunkaus darbo. Bendruomenės nariai rengė talkas: valė ir kuopė gerokai apšepusią teritoriją. „Apie prie tvenkinių esančių erdvių pertvarkymą būta daug svarstymų, visokių minčių, kaip tos erdvės turėtų atrodyti. Tada atsirado konkreti pirminė iniciatyva: kartu su želdinių dizaineriu Tautvydu Gursku sukūrėme zonos vizualizaciją ir sumanymas tarsi įgavo kūną. Visi pamatė, kad tai gali būti gražu ir labai reikalinga. Prasidėjo konkrečių žingsnių etapas. Įsitraukė seniūnija. Po truputį einame vizualaus projekto įgyvendinimo link. Kitais metais projekto įgyvendinimas turėtų būti baigtas. Manau, svarbu pabrėžti, – be bendruomenės narių iniciatyvos, darbo, motyvacijos rezultatas nebūtų pasiektas“, – akcentavo L.Teresa.

Išjudina vieni kitus

„Iniciatyvų daugėja. Čia kaip nuo kalno paleidus vieną akmenuką, kuris išsijudina du kitus, o tie – dar daugiau ir tada pradeda judėti tikra lavina“, – kalbėjo Neveronių bendruomenės centro vadovas.

Kaip bendruomenės narių išsijudinimo pavyzdį jis papasakojo apie iniciatyvą tvenkiniui įžuvinti, nors pirminiame sumanyme tokio plano nebuvo.

„Paskambino man dar nepažįstamas Neveronių gyventojas. Jis papasakojo, kad žuvies tvenkinyje nedaug ir jis labai greitai gali užželti. Žmogus pasiūlė priemonių, kaip to išvengti. Buvo sukurta speciali interneto platforma ir Neveronių gyventojai po truputį aukojo pinigų – po 10, po 20, po 100 eurų – reikalingų numatytoms priemonėms įgyvendinti. Iš viso surinkta ženkli suma – apie 2 500 eurų. Lėšos buvo panaudotos tvenkiniui įžuvinti. Iš savo įžuvinimo programos lėšų skyrė ir Kauno rajono savivaldybė. Vienas vietinis gyventojas tvenkinio teritorijai tvarkyti atvežė daug akmenų. Tai buvo labai vertinga parama“, – pasakojo L.Teresa.

Patriukšmauti neužtenka

E.Juozapavičienė sakė, kad bendruomenė yra ir piliečių teisių gynėja – atstovauja neveroniškių interesams, pavyzdžiui, valdžios institucijose tvirtinant judrių kelių infrastruktūros planus.

„Kadangi yra Neveronis siekiantis globalus „Rail Baltica“ projektas, kilo daug rūpesčių dėl galimų nepatogumų gyventojams. Su Susisiekimo ministerija buvo pasiektas susitarimas, kad Neveronių gyventojai sutinka, jog pro miestelį būtų nutiesta „Rail Baltica“ vėžė, kuri yra gana arti gyvenamųjų kvartalų. Bet mes susitarėme, kad Neveronių apylinkėse nebus vėžei aptarnauti skirtos labai judrios ir triukšmingos infrastruktūros – ešelonų formavimo kelyno, krovinių punkto ir panašiai. Tuo susitarimu džiaugiamės, jaučiamės apgynę gyventojų viešąjį interesą. Tačiau pasikeitė centrinė valdžia ir Neveronyse atsirado nepalankių pasikeitimų. Rankų nenuleidžiame. Kalbame su Seimo nariais, susisiekimo ministru. Jis lyg ir išgirdo mūsų problemą“, – vylėsi L.Teresa.

„Bendruomeninės organizacijos plečia savo veiklą: jos dalyvauja ne tik suteikiant pagalbą atskirtį patiriantiems gyventojams, bet ir dalykiškai sprendžia konfliktines situacijas“, – sakė E.Juozapavičienė.

Ji apgailestavo, kad iki šiol bendruomenėse dar naudojamas įprastas, tačiau mažai veiksmingas būdas: jei kažkas nepatinka, sukelti daug triukšmo, tikintis, kad kas nors išgirs.

Anot E.Juozapavičienės, toks veikimo būdas šiais laikas neefektyvus. Veikiant vieningoje ir motyvuotoje bendruomenėje surandama efektyvesnių būdų. Apie jas kalbėjo ir L.Teresa.

„Puikiai bendraujame su seniūnija, Neveronių gimnazija, lopšeliu-darželiu, kultūros centru. Džiaugiuosi, kad Neveronių bendruomenės centro veikla rūpi ir verslininkams – kai kurie žymiai paremia mūsų organizaciją, prisidėdami prie projektų įgyvendinimo. Niekas nesako: neturiu laiko, netrukdykite. Atvirkščiai, sulaukiame labai teigiamo požiūrio: kaip malonu, kad dirbate bendruomenės labui, ir toliau eikite ta linkme… Matau, kad atsiranda vis daugiau socialiai atsakingų įmonių, bendruomenių veiklos neignoruojančių jų vadovų. Galiu pasakyti, kad jau dabar Neveronyse nebeliko organizacijų ar verslo įmonių, kurios būtų atsiskyrusios ir gyventų, kaip sakoma, pačios sau “, – apie požiūrio į bendruomenių veiklą pokyčius pasakojo L.Teresa.

Be rėmėjų – sunku

Apie verslo paramos svarbą vietos bendruomenėms kalbėjo KRBOS vadovė. Ji atkreipė dėmesį, kad savanoriškumo principu veikiančios bendruomenės neturi stabilių finansavimo šaltinių.

„Kiekviena organizacija renka nario mokestį, dalyvaudama projektinėje veikloje. Labai svarbūs veiklos partneriai – rėmėjai. Ypač vertiname vietinio verslo pasiryžimą prisidėti įgyvendinant projektus. Šiemet nominuojama UAB IRONA labai padėjo Domeikavos kaimo bendruomenės centrui įgyvendinti laimėtą „Maxima LT“ konkurso „Mes bendruomenė“ projektą – „Domeikavos širdis – skveras jungiantis kartas“.

Su verslininkų pagalba savo planus įgyvendinantis Neveronių bendruomenės centras daug dėmesio skiria kultūrinei veiklai ir tai daro įžvalgiai.

„Nenorime samdyti muzikantų, kurie atvažiuoja, pagroja ir išvažiuoja. Nieko šiais laikais nenustebinsi. Vystant įtraukiąją kultūrą stengiamasi, kad kuo daugiau žmonių procese dalyvautų betarpiškai, nebūtų tik pasyvūs žiūrovai. Vadovaudamiesi tokiu principu, šiais metais surengėme prieššventiniam laikotarpiui atidaryti skirtą vaidinimą „Spragtuko“ tematika. Pasirodyme dalyvavo mokiniai, lopšelio-darželio auklėtiniai, kultūros centro atstovai, bendruomenės centro žmonės“, – pasakojo L.Teresa.

Svarbiausia – bendravimas

Ringauduose gyvenantys trečiosios nominacijos laimėtojai Stepas ir Vida Galkinai – nuoširdūs ir veiklūs bendruomenės žmonės.
„Jų visur pilna, jie ir tvarko aplinką, ir visiems padeda. Jie yra aktyvūs ir mieli, į bendruomeninę veiklą įtraukiantys ir savo artimuosius“, – sakė E.Juozapavičienė.

Paprašytas paaiškinti, iš kur tas noras darbuotis bendruomenės labui, S.Galkinas tikino nesureikšminantis nei savo paties, nei savo sutuoktinės vaidmens. „Svarbu yra bendravimas, draugystė, ryšių palaikymas“, – paaiškino bet kada atskubėti į pagalbą pasirengęs S.Galkinas.

Miestelį puošia angelais

Babtų seniūnijoje esantis Panevėžiukas jau ne pirmi metai savo aplinkos išskirtinumą kuria baltais angelais, kurių autorius – vietos gyventojas Jonas Praškevičius.
„Idėja kilo spontaniškai. Žinome pasakymus „angelas sargas“, „baltas angelas“. Dar svarbi detalė – Panevėžiuko bažnytėlėje yra išskirtinis meno kūrinys – „Trimituojantis angelas“. Panašūs angelai prieš šventes pasklido ir Panevėžiuke – turime daug trimituojančių baltų angelų“, – pasakojo kelias dešimtis angelų pagaminęs ir gyvenvietę jais padabinęs J.Praškevičius.

25 metus Babtų seniūnijai vadovavęs vyras dabar yra, anot jo paties, nepriklausomas senjoras, suradęs būdą, kaip kūrybiškai panaudoti atsiradusio laiko atsargas ir pasitarnauti savo bendruomenei. Prieš ketverius metus gyvenvietėje pasirodę „Trimituojantys angelai“ nutūpė ant stulpelių su gatvių pavadinimais. Paaiškėjo, kad šiai puošybai kenkia stiprūs vėjai, todėl J.Praškevičiui teko spręsti, kaip „Trimituojančius angelus“ padaryti tvirtesnius, atsparesnius atšiaurioms oro sąlygoms.

Tokiu būdu atsirado „Trimituojantys angelai“, pavaizduoti ne skrendantys, bet stovintys – tvirtesnėje pozicijoje.

Pasak J.Praškevičiaus, toks sprendimas iš dalies pasiteisino – dangiškos būtybės tapo atsparesnės atšiaurioms sąlygoms. Tačiau vis tiek liko pažeidžiamos.

„Priežastis paprasta: jie buvo šiek tiek per trapūs. Angelų siluetus geriau gaminti iš tvirtesnės medžiagos. Taip ir padarėme: ėmėme naudoti dvigubai storesnį plastiką ir specialią stiprinančią medžiagą“, – paaiškino J.Praškevičius.

Piktavalių nebijo

Prieššventiniu laikotarpiu įvairias Panevėžiuko vietas papuošė apie 30 angelų – balti jų siluetai tai šen, tai ten sklando vos tik įvažiavus į gyvenvietę. „Esame pasidėję ir atsarginių angeliukų. Nežinai, kas gali atsitikti, – gal vėjas, gal piktavališka ranka“, – apie praktinę puošybos pusę svarstė J.Praškevičius.

Pasak jo, pirmą kartą kabinant „Trimituojančius angelus“ labiau buvo nuogąstaujama ne dėl atšiaurių oro sąlygų, bet dėl galimų piktavalių. Tačiau, kaip paaiškėjo, nuogąstavimai nepasiteisino.

„Per visus tuos metus, kai Panevėžiuke pasirodo „Trimituojantys angelai“, sulaužytas buvo gal tik vienas“, – pabrėžė J.Praškevičius.

Angelai gaminami J.Praškevičiaus namuose, vienai dekoracijai padaryti prireikia iki dviejų valandų. Tikėtina, kad „Trimituojančių angelų“ Panevėžiuke daugės, nes jie jau vertinami kaip išskirtinis gyvenvietės ženklas.

Kuria vietos tapatybę

E.Juozapavičienė pabrėžė, kad aktyviau puoštis pradeda ir kitos Kauno rajono gyvenvietės. Raudondvaris puošiasi nykštukais, kai kuriuose kaimuose prieš šventes, kaip ir Panevėžiuke, pasirodė angelai.

„Žmonės siekia sukurti savo gyvenamosios vietos unikalumą. Noriu atkreipti dėmesį, kad jau trečius metus veikianti mūsų sąjunga jungia 34 Kauno rajone veikiančias bendruomenines organizacijas. Turint galvoje, kad Kauno rajone yra 25 seniūnijos, akivaizdu, kad mūsų sąjunga aprėpia visą rajoną. Sąjungos vienijamos bendruomeninės organizacijos yra skirtingos, unikalios, nepakartojamos, tačiau turi ir bendrų tikslų. Vienas jų – kurti gražesnę, jaukesnę kasdienę aplinką“, – sakė E.Juozapavičienė.

Ji pabrėžė, kad visos bendruomenės jungia savanoriškai dirbančius ir savo idėjas siekiančius įgyvendinti žmones. Anot KRBOS pirmininkės, bendruomenių veikla yra įvairialypė ir, svarbiausia, efektyvi, bendruomenių nariams duodanti apčiuopiamos naudos. Kaip efektyvaus veikimo pavyzdį E.Juozapavičienė paminėjo Batniavos bendruomenę, kartu su savivaldybės pagalba sugebėjusią sustabdyti žvyro karjerų steigimo planus.

Pasak KRBOS pirmininkės, veiklios, susitelkusios bendruomenės sėkmingai įgyvendina tikslus, susijusius su oro taršos mažinimu, kuria gyvenamąją aplinką gerinti padedančius finansavimo projektus.

„Galima sakyti, kad kiekviena veikli bendruomenė yra unikali ir kiekviena prisideda prie teigiamų pokyčių, kurių visuma keičia visą Kauno rajono veidą“, – kalbėjo E.Juozapavičienė.

Teksto autorius: Arūnas Dambrauskas, "Kauno diena"

nuotraukos: Justinos Lasauskaitės