Kauno kogeracinėje jėgainėje jau montuojami filtrai

Ramučių bendruomenė – puikus pavyzdys, kaip galima konstruktyviai ir efektyviai ginti viešąjį interesą. Tuo buvo galima įsitikinti ir ketvirtadienį, vykstant diskusijai su Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje statomos Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) atstovais.

Tądien buvo montuojama pusiau sauso tipo filtravimo sistema, padėsianti užtikrinti, kad deginant šiukšles į aplinką nepatektų dioksinų, furanų ir kitų pavojingų cheminių junginių.
Jėgainę svečiams aprodė valymo įrenginių tiekėjo, Prancūzijos aplinkosaugos technologijų įmonės LAB SA atstovas Leonas Wolfas ir KKJ technikos direktorius Klaudijus Žilinskas, kurie tikino, kad montuojami įrenginiai yra vieni pažangiausių pasaulyje.

Piliečių teisių gynimo asociacijos „Mūsų teisė“ lyderė Greta Varnaitė-Venskienė į pristatymą atvyko kartu su kita aktyvia bendruomenės nare Virginija Sakalauskiene. Į talką moterys pasikvietė ekspertus – energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktarą Vitą Valinčių ir chemiko išsilavinimą turintį Regimantą Bučą.

Ekskursijoje po jėgainę taip pat dalyvavo LR Seimo narys Naglis Puteikis su padėjėja Rūta Janutiene, Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis, portalo "Kas vyksta Kaune" žurnalistai.
Susitikime paliesta daug temų: nuo atliekų priėmimo, filtravimo sistemos veikimo, atliekų deginimo temperatūrų režimo iki taršos matavimo bei kontrolės.

„Mes gerai žinome ES nustatytas taršos normas, tačiau norime ir sieksime, kad KKJ rodikliai būtų lyginami su kitų analogiškų jėgainių rodikliais, ir jie būtų geriausi“, - kalbėjo R.Bučas, jėgainės specialistams pažėręs ne vieną profesionalų klausimą.

”Darysim viską, lankysimės įmonėje ir jei reikės konsultuosimės dar su kitais specialistais, kad jėgainėje nebūtų temperatūros svyravimų ir į aplinką patektų maksimaliai švarūs dūmai“, - kalbėjo G. Varnaitė-Venskienė.

Dar viena Ramučių bendruomenės idėja – apsodinti buferinę Kauno LEZ zoną medžiais. G. Varnaitė-Venskienė pabrėžė, kad aplinkos tausojimas prasideda nuo savęs: svarbu nedeginti krosnyse, kas papuola, nešiukšlinti, dalyvauti švarinimosi talkose.

„Ramučių bendruomenė pasižymi ne tik išskirtiniu pilietiškumu, bet ir brandžiais veiksmais, gebėjimu profesionaliai diskutuoti ir kryptingai siekti tikslų“, - džiaugėsi vicemeras A. Nesteckis.
Elgtis kuo atsakingiau žadėjo ir jėgainės vadovai. „Didžioji dalis KKJ darbuotojų – kauniečiai ir Kauno rajono gyventojai. Čia gyvename, auginame vaikus, todėl mums ne tas pats, kaip dirbs jėgainė“, - tvirtino jėgainės technikos direktorius K. Žilinskas.

KKJ aplinkos taršos stebėsenos rodiklius bus galima matyti interneto svetainėje, tačiau A. Nesteckis priminė jėgainės statytojams jų pažadus įrengti viešai matomą švieslentę, kurioje irgi būtų skelbiami pagrindiniai stebėsenos rodikliai.

Dar vienas Kauno rajono savivaldybės reikalavimas – kad jėgainėje būtų deginamos tik Kauno regiono šiukšlės ir jokių būdu – ne atvežtinės iš svetur.

K. Žilinskas pasakojo, kad jėgainė turi leidimą deginti 200 tūkst. tonų šiukšlių per metus, pelenai sudarys 3 proc. masės, t.y. maždaug 6 tūkst. tonų.

Pelenuose surenkami pavojingiausi degimo produktai bus vežami specialiuose konteineriuose į Klaipėdą ir jūra plukdomi į Norvegiją. Ten, pasak jėgainės atstovų, yra sena kalkakmenio kasykla, kurioje ir bus laidojamos atliekos. Jėgainėje atsijoti švarūs pelenai kris į apsemtą konvejerį, kur bus atvėsinami, vėliau išvežami į Lapių sąvartyną.

Ramučių bendruomenės atstovai pasiūlė jėgainės operatoriams eksperimentą – stebėti tris dienas degimo procesą ir sekti, ar išmetamų medžiagų rodikliai reikšmingai gerėja padidinus įpurškiamos aktyvuotos anglies kiekį. K. Žilinskas sutiko, kad siekiant optimizuoti degimo produktų valymą, tokį tyrimą būtų galima atlikti.

Sureguliavus technologinius procesus ir įsitikinus, kad visi įrenginiai veikia taip, kaip numatyta projekte, į jėgainę bus atvežtos pirmosios atliekos. Užbaigti ir pilnu pajėgumu eksploatuoti jėgainę planuojama pirmąjį šių metų pusmetį. KGJ galia sieks apie 24 MW, o šilumos gamybos galia – apie 70 MW. Jėgainės projektą įgyvendina bendra „Ignitis grupės“ ir „Fortum“ įmonė – UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“. Projekto vertė siekia 160 mln. eurų.

KKJ statybas Lietuvos Vyriausybė yra pripažinusi valstybei svarbiu ekonominiu projektu.