Kaišiadorių ir Kauno rajono savivaldybės ketina kartu tvarkyti jungiamuosius kelius

Netrukus prasidėsianti viaduko per automagistralę A1, ties Krunos upe, statyba ir augančios sodininkų gyvenvietės verčia Kaišiadorių ir Kauno rajono savivaldybių vadovus ieškoti bendrų sprendimų. Vilnių ir Kauną jungianti automagistralė ties Krunos upe lėtėja, todėl jau dabar čia susidaro didelės spūstys. Jas galėtų sumažinti apylankos.

Kaimynines savivaldybes kertantys gretutiniai keliai yra svarbūs ne tik eismo saugumo požiūriu, bet ir geopolitine prasme, todėl tikimasi centrinės valdžios paramos, dėl kurios Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Kaišiadorių savivaldybės meras Šarūnas Čėsna artimiausiu metu ketina kreiptis į Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijas.

Ketvirtadienį Kauno rajono savivaldybėje vyko diskusija, kurioje dalyvavo abu merai su komandomis. S. Čėsnai talkino vicemeras Tomas Vaicekauskas ir administracijos direktorius Karolis Petkevičius.

Kaišiadorių ir Kauno rajono savivaldybes skiria Kauno marios ir Kruna, todėl daugiausiai kalbėta apie galimybes suremontuoti jungiamuosius kelius. Greta Kauną ir Vilnių jungiančios automagistralės A1 Kaišiadorių savivaldybės teritorijoje nutiesta Puntuko gatvė Kauno rajone tampa Rudens gatve, kuri galėtų tapti tokia jungtimi, tačiau kelias yra labai siauras, todėl jį reikėtų platinti. Per Krunos upę esanti pralaida, pasak Š. Čėsnos, taip pat kritinės būklės. Kaišiadorių savivaldybė yra parengusi pralaidos rekonstrukcijos techninį projektą. „Šis kelias ir pralaida dėl remontuojamo pagrindinio tilto per Kruną jau dabar yra svarbūs ir taptų dar reikšmingesni bet kokios ekstremalios situacijos atveju,“ – pastebėjo Š. Čėsna.

Kaimynus taip pat jungia Kertupio gatvė, kurios du kilometrai driekiasi Kauno rajone ir beveik septyni kilometrai – Kaišiadorių savivaldybės teritorijoje. Šioje zonoje yra Pravieniškės, Neveronys, kitos skaitlingos gyvenvietės, todėl geresnis kelias taip pat būtinas.

„Kaimyninių savivaldybių partnerystė yra svarbi, nes administracinių vienetų sandūroje yra sodininkų bendrijų, verslo įmonių, ugdymo įstaigų. Spręsti problemas surėmus pečius visada lengviau“, – pabrėžė V. Makūnas.

Pasitarimo dalyviai taip pat pasidalijo mintimis apie galimybes jungti dviračių takus bei Rumšiškėse įsikūrusio Lietuvos etnografijos muziejaus vadovų viziją šią gyvenvietę lyno keltuvu sujungti su kitame Kauno marių krante esančiu Kadagių slėniu.