Kaip pažaboti nelegalų darbą?

Darbdavių ir darbuotojų sąmoningumo ugdymas, teisės aktų tobulinimas ir suinteresuotų institucijų bendradarbiavimas gali sumažinti nelegalų darbą. Ketvirtadienį šia tema diskutavo Kauno rajono savivaldybės, Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos ir Užimtumo tarnybos Kauno rajono Klientų aptarnavimo departamento (KAD) atstovai.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė pastebėjo, kad nelegalus darbas vis dar yra opi problema žemės ūkio, miškų, statybų sektoriuose, todėl ją sprendžiant reikia glaudesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas tvirtino, kad Kauno rajone nedarbas visada buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį. Savivaldybė vykdo lanksčią mokesčių politika, kasmet stabiliai auga verslo subjektų skaičius, kuris artėja prie 4 tūkst. ribos. Mero teigimu, maža verslo liudijimų kaina – dar vienas būdas legalizuoti pajamas. Tačiau diskusijos dalyviai pripažino, kad kai kurie gyventojai naudojasi ir pašalpomis, ir tuo pat metu nelegaliai dirba.

Mero pavaduotojas Antanas Nesteckis pastebėjo, kad ūkininkai darbuotojus linkę įdarbinti legaliai, pasak jo, tokie atvejai dažnesni mažose ir vidutinėse įmonėse. Vicemeras rėmėsi skaičiais, kurie rodo, kad seniūnijose su vyraujančiu žemės ūkiu nedarbas santykinai mažesnis nei, pavyzdžiui, Garliavoje, kur veikia daug verslo įmonių.

Užimtumo tarnybos Kauno rajono KAD paslaugų darbdaviams konsultantė Lorita Baltrušaitienė pasakojo, kad darbdaviai mielai priima karo pabėgėlius iš Ukrainos, kurie sėkmingai dirba konditerijos bendrovėje „Bijola“, siuvykloje „Garlita“, kitose pakaunės įmonėse.

„Norinčių dirbti karo pabėgėlių potencialas yra didelis, jie gerokai mažiau išrankūs, nei lietuviai, todėl artimiausiu metu kartu su Kauno rajono savivaldybe planuojame surengti darbo mugę, kurioje norintys įsidarbinti ukrainiečiai galės susitikti su galimais darbdaviais“, – kalbėjo L. Baltrušaitienė.