Atsigaunančios kaimo turizmo sodybos ir viešbutukai šio laikotarpio aukso amžiumi dar nevadina

Pakaunėje yra 56 apgyvendinimo įstaigos, o didžiąją dalį jų sudaro kaimo turizmo sodybos. Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, nė vienas tokių paslaugų tiekėjas dėl pandemijos ir karantino veiklos neatsisakė, kantriai išgyveno sunkmetį. Nors šio laikotarpio ir nevadina aukso amžiumi, „Kauno dienos“ kalbinti apgyvendinimo įstaigų ir kaimo turizmo sodybų savininkai džiaugėsi atsigaunančiu verslu: klientų šią vasarą užtikrina ir dviračių takai, atplaukiantys laivai, ir piligrimų takas.

Stato dar vieną namelį

Kaimo turizmo sodyba „Lazduona“ Palazduonio kaime (Vilkijos apylinkių seniūnija) veikia daugiau kaip dešimt metų. „Sodybėlė nedidelė, pagrindiniame pastate vienu metu gali gyventi iki penkiolikos žmonių, o atskirame namelyje – keturi. Jis ypač populiarus buvo karantino laikotarpiu“, – sakė „Lazduonos“ savininkas Valentinas Pancerna.

Pasak savininko, karantinui pasibaigus, jaučiamas pagyvėjimas, žmonės renkasi kaimą, yra išsiilgę ramybės, nori pabėgti iš miesto. „Galbūt dar ne visi drįsta ir gali išvažiuoti atostogoms į užsienį. Padaugėjo ir norinčių švęsti įvairias progas su draugais, bendradarbiais ar artimaisiais. Negaliu priimti visų norinčiųjų, nes poreikis yra didesnis nei dabartinės galimybės“, – teigė kaimo turizmo sodybos savininkas. Kad verslas išties atsigauna, liudija ir tai, jog V.Pancerna stato dar vieną šešių vietų atskirą namelį.

Klientai yra labai įvairūs: neseniai „Lazduonoje“ buvo apsistoję dviratininkai iš Latvijos, pasiryžę minant pedalus įveikti 500 km, savaitę viešėjo žinomas fotografas iš Vokietijos.

Ypatingų pramogų poilsiautojams sodybos šeimininkas neorganizuoja. Kartais vaikams, nors tai labai patinka ir suaugusiesiems, surengia putų šou, jei klientai pageidauja, suderina su kaimynais veiklų baidarėmis Dubysos upe. Šiame versle niekada nebuvo aukso kasyklų, bet išgyventi galima.

„Sodyba skirta ramiam poilsiui. Turime kelis prūdus, norintys gali žvejoti. Gal įspūdingo laimikio ir neištrauks, bet laiką praleis smagiai. Vaikams yra batutas, sūpynės. Teritorija didelė, apie 5 ha, tad yra kur pasivaikščioti“, – galimybes vardijo V.Pancerna.

Sakyti, kad „Lazduona“ dabar gyvena aukso amžių, pasak pašnekovo, būtų per skambu. „Šiame versle niekada nebuvo aukso kasyklų, bet išgyventi galima, nors dirbti tenka daug, vien žolę visoje teritorijoje nupjauti kiek užtrunka“, – kalbėjo sodybos savininkas.

Renkasi baidarių mėgėjai

Kiek pesimistiškesnėmis nuotaikomis gyvena kaimo turizmo pradininkė pakaunėje Roma Zalensienė, veiklą pradėjusi 1996 m. „Karantino metu svečių neturėjome, skambučiai prasidėjo tik jam pasibaigus. Vieši įmonių kolektyvai, vyko kelios stovyklos. Žmonių srautas labai sumažėjęs, mūsų verslui pandemija – labai ne į naudą“, – sakė R.Zalensienė.

Prie Dubysos įsikūrusi Zalensų sodyba irgi teikia daug paslaugų, ją renkasi baidarių turizmo mėgėjai, medžiotojai, erdviose patalpose vyksta konferencijos, mokymai.

Šiuo metu poilsio ir pramogų slėnį „Zalensai“ sudaro trys įvairių dydžių sodybos, išskirtinis „Gegužinių slėnis“ ir stovyklavietė „Dubysa“. Norintys laiką praleisti ant paties Dubysos kranto gali apsistoti nuosavose palapinėse. Vienu metu visame komplekse gali svečiuotis apie 3 tūkst. žmonių.

Švedus vadina auksiniais klientais

„Per visą karantiną buvo gerai. Dviese trise nuolat gyveno švedai, bet jie išsipirko visą viešbutį, kad nebūtų kitų gyventojų. Tai buvo auksiniai klientai net penkis mėnesius“, – šypsojosi Stanislovas Pranckūnas, viešbučio „Kankorėžis“ Kačerginėje savininkas.

Neseniai „Kankorėžyje“ svečiavosi jau kiti švedai, portugalai, šeima iš Palangos. „Jie guodėsi, kad šiuo metu Palangoje gyventi neįmanoma: poilsiautojų gausybė, ramybės nėra, triukšmas, muzika netyla iki 4 valandos. Ryto“, – perpasakojo viešbučio savininkas.

Šiuo metu „Kankorėžis“ užimtas 50 proc. „Mums tai geras rezultatas, darbuotojų nesamdome, verčiamės šeimos jėgomis. Padidėjo ir apyvarta parduotuvėje. Ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis užsuka dviratininkai, atplaukusieji laivu“, – džiaugėsi Kačerginės verslininkas. Miestelyje veikia kavinė „Kačerga“, „Velobaras“, neseniai J.Biliūno gatvėje atsidarė dar viena kavinė. Pasak pašnekovo, viešojo maitinimo paslaugų tiekėjai nei konkuruoja, nei pykstasi dėl klientų, vos spėja visus aptarnauti.

„Kačerginė – gyva ir judri. Tikiuosi, kad turistų neatbaidys prasidėjusi pagrindinių gatvių rekonstrukcija. O jai pasibaigus, miestelis taps dar patrauklesnis“, – įsitikinęs S.Pranckūnas.

Ketina užrašinėti istorijas

Tuo, kas vyksta dabar, patenkinta ir kulautuviškė Vaida Kržčonavičienė, su mama nuomojanti „Parko apartamentus“. „Atvyksta ir lietuvių, ir svečių iš užsienio šalių. Nemaža dalis jų atmina dviračiais, nes šalia turime labai gražų dviračių taką, apsistoja poilsiautojai, važiuojantys į pajūrį ar grįžtantys iš jo, per Lietuvą pėsčiomis keliaujantys žmonės, tarp jų buvo net vokietis. Kulautuvą atrado vilniečiai, poilsiautojų turime iš įvairių šalies kampelių“, – pasakojo V.Kržčonavičienė.

„Parko apartamentuose“ yra apsilankę svečiai iš penkiolikos pasaulio šalių, prieš COVID-19 Kulautuvoje svečiavosi ir gyvenantys tokiose tolimose valstybėse kaip Argentina, Kuba bei Indija.

Šiuo metu „Parko apartamentuose“ yra apsistojęs skulptūrinį objektą Kulautuvai kuriantis architektas-menininkas Džiugas Karalius. „Esame turėję ir daugiau įdomių poilsiautojų, ir smagių istorijų, vis pagalvoju, kad jau laikas jas pradėti užrašinėti“, – šypsojosi pašnekovė.

Viena iš tokių istorijų susijusi su šuniuku. Paskutinėmis viešnagės dienomis paspruko Vokietijoje gyvenančių lietuvių augintinis. „Jis dingo, šunelio šeimininkai ieškojo, bet nerado, tik jau grįžę į Vokietiją feisbuke pamatė skelbimą, kad rastas jų keturkojis. Šeimininkas dar kartą važiavo į Lietuvą vien tam, kad parsivežtų savo šunį. Supratęs, kad kelionei atgal be poilsio jau neužteks jėgų, susirado mus žemėlapyje ir atvyko pernakvoti“, – prisiminė moteris.

V.Kržčonavičienė džiaugėsi, kad situacija, atšaukus karantiną, gerokai pasitaisė. „Tiesa, ir jo metu buvo svečių, kurie privalėjo saviizuoliuotis grįžę iš užsienio. Tam sudarytos tinkamas sąlygas, kai kurie nuomojami kambariai yra su atskirais įėjimais. Dabar savaitgaliais viskas būna užimta, o darbo dienomis yra vienas kitas laisvas numeris. Festivalio „Akacijų alėja“ metu net leidome vilniečių šeimai kieme pasistatyti palapinę, nes vietų jau nebuvo“, – teigė pašnekovė.

Komentaras

Valerijus Makūnas, Kauno rajono meras

Apmaudu, kad užsitęsusi pandemija ir karantino ribojimai neleido kaimo turizmo sodyboms išnaudoti viso savo potencialo. Kartu džiaugiuosi, kad apgyvendinimo paslaugas teikiantys Kauno rajono verslininkai atlaikė laikmečio iššūkius.

Dar daugiau – nemažai kaimo turizmo sodybų savininkų aktyviai prisidėjo, kai savivaldybei teko ieškoti patalpų gyventojų saviizoliacijai. Nesavanaudiška pagalba ypač pasižymėjo Antalkių kaime įsikūrusios L. ir S.Sadauskų (Vilkijos apylinkių seniūnija) bei  Audos Margaritos Peimienės sodybos Jadagonių laime (Zapyškio seniūnija) šeimininkai.

Kaimo turizmo sektoriuje didėja konkurencija, todėl sodybų šeimininkams reikia būti kūrybiškiems ir nuolat tobulėti. Juk lankytojų srautus, o tuo pačiu ir pelną, lemia ne tik įdomi sodybos vieta, bet ir teikiamų paslaugų įvairovė bei kokybė.

Smagu matyti mūsų krašto verslininkų sumanumą ir gebėjimą sudominti lankytojus. Mėgstantys aktyvų poilsį ir nuotykius, dažnai renkasi Jadagonių kaime įsikūrusią Skirmanto Paukščio sodybą, kur galima palaipioti dirbtine uola, išmėginti pėsčiųjų trasas, pažaisti tenisą, tinklinį ir net išsimaudyti pelkėje.

Jau minėtoje L. ir S.Sadauskų sodyboje įrengtas etnografinis rūsys, kur galima paragauti lietuviško kulinarijos paveldo: naminio vyno, sodyboje gamintų lietuviškų dešrų, džemų, uogienių.

Audos Peimienės sodyba Jadagoniuose teikia kompleksines paslaugas: čia vyksta seminarai, stovyklos, kolektyvų šventės, sporto varžybos, verslo renginiai.

Savivaldybė irgi stengiasi aktyvinti turizmo sektorių. Šiam tikslui daug metų dirba Kauno rajono verslo ir turizmo informacijos centras, kuris populiarina patraukliausias mūsų krašto vietas: kuria informacinius leidinius, rengia mokymus, ekskursijas, dalyvauja parodose, plukdo turistus laivu „Zapyškis“.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"