Kačerginės takas kvies į regyklą ir vabzdžių viešbutį

Tai bus viena labiausiai lankomų Kauno rajono vietų. Taip apie antradienį pristatytą Kačerginės kraštovaizdžio pažintinį taką kalbėjo čia susirinkę bendruomenės atstovai.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė, kad kurortinėje teritorijoje per keletą metų pavyko įgyvendinti daug turizmo infrastuktūros projektų: Nemune įrengtos prieplaukos, dviračių ir pėsčiųjų takai, atnaujintos pagrindinės Kulautuvos ir Kačerginės gatvės, sutvarkyti paveldo objektai, tarp kurių daugiausiai turistų dėmesio sulaukia Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Pyplių piliakalnis, medinės Kačerginės vilos.

„Kurortinėje teritorijoje ir toliau sieksime labiau atverti vietas, kur būtų galima pailsėti, pasigrožėti gamta, kultūros paveldu“, – kalbėjo meras.

Vienu tokių traukos taškų neabejotinai taps šalia dviračių trasos Kačerginė-Zapyškis įrengtas pažintinis takas su žiedo formos regykla. Projektą rengusios studijos „Archispektras“ grupės (vadovas Aidas Kalinauskas) architektai I. Deveikytė ir D. Svarauskaitė apžvalgos ratą tarsi pakabino virš Nemuno šlaito, apačioje atverdami beveik nepaliestą gamtą.

Rangos darbų konkursą laimėjusi įmonė „Žaliasis servisas“ iškirto keletą menkaverčių krūmokšnių, įrengė suolelius, pėsčiųjų takus, vabzdžių viešbutį, informacines lenteles, supažindinančias su šiai vietai būdinga gyvūnija bei augmenija. Pavasarį pažintiniame take bus galima pasiklausyti lakštingalų, strazdų, didžiųjų krakšlių giesmių. Vasaros pabaigoje ant Nemuno bunų būriuojasi gervės, baltieji ir pilkieji garniai, kirai, kormoranai.

Kačerginės seniūnė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė dėkojo merui už investicijas, o tako statytojams – už laiku ir kruopščiai atliktus darbus. Naująjį turizmo objektą pašventinęs kunigas Juozas Fakėjavas linkėjo gamtos turtus ne vartoti, o atsakingai ir pagarbiai jais naudotis.

Projektą kuravusi Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduota Irena Bertašiūtė pabrėžė, kad takas pritaikytas ir neįgaliesiems, silpnaregiai ir aklieji čia suras informacijos Brailio raštu.

Kraštovaizdžio takas kvies lankytojus sustoti stotelėse, kurių čia įrengta dešimt. Pirmoje stotelėje susipažinsite su šiai vietovei būdingais pievų augalais: paprastąja garšva, vaistine česnakūne, šliaužiančiąja tramažole, iš kurių supintas vainikas, kaip tvirtina mitai, Valpurgijos naktį padeda atpažinti raganas. Čia taip pat rasite siauralapį gyslotį, valgomąją rūgštynę, ankstyvąją viksvą, paprastąją kraujažolę, pavasarinę raktažolę.

Antroje stotelėje bus galima pasižvalgyti po medžių ir krūmų karalystę. Projekto autoriai pastebėjo, kad miestų vaikai sunkiai atpažįsta medžių rūšis, todėl pakabino informacines lenteles apie ąžuolą, beržą, pušį, gluosnį, ievą, klevą, tuopą, taip pat čia augančias gervuoges, ožekšnį.

Amfiteatrinėje stotelėje bus galima pasiklausyti paukščių balsų, žinoma, jei jie nebus išskridę į šiltus kraštus. Tokiais atvejais jums pasitarnaus šiuolaikinės technologijos. Pavyzdžiui jutubo platformoje galima rasti daugybę Lietuvos giesmininkų pristatymų https://www.youtube.com/watch?v=x-Jf3W8yRyI

Ketvirtoje stotelėje nuo apžvalgos rato pro specialų žiūroną bus galima pasigėrėti Nemuno slėnio šlaitais, Vilkijos moreniniu gūbriu, Netonių kalva ir Karnavės upelio slėniu. Penktoje stotelėje sužinosite įdomių faktų apie pakrančių gyvenvietes, buvusius žvejų kaimelius, laivybą Nemune bei jame sugaunamas žuvis.

Ant šeštoje stotelėje įrengto suolelio galėsite pamedituoti, septintoje apžiūrėti inkilus sparnuočiams, aštuntoje – vabzdžių viešbutį. Pretendentų šiame viešbutyje apsigyventi daug: jis tinka boružėms, auksaakėms, pavieniui gyvenančioms laukinėms bitėms, vorams, kamanėms, vapsvoms, drugeliams ir kitiems vabzdžiams. Namelio turiniui trūnijant ar pūvant, vieni vabzdžiai jį paliks, bet atsikraustys kiti, tad gyventojai keisis, kaip tikrame viešbutyje.

evintoje stotelėje sužinosite Nemuno ir Neries meilės istoriją, dešimtoje ¬– vėl galėsite stebėti paukščius.

Projektas įgyvendintas Kauno rajono savivaldybės ir ES lėšomis.

Edmundo Mališausko nuotr.