Iš marių dugno kyla vis daugiau praeities ženklų

Prieš 64 metus užtvenkto Nemuno užlietų 35 pakaunės kaimų istorijos nenugrimzdo užmarštin. Tradicinis Samylų kultūros centro, aktyvios bendruomenės ir Kauno rajono savivaldybės renginys „Pėdos marių dugne“ ne tik kasmet puoselėja atmintį, bet ir iš marių dugno iškelia vis daugiau paskandintą praeitį menančių ženklų.

Pernai 2020 m. atidarytą septynių skulptūrų parką po darbų grįžtančius šienpjovius, mamą, su vaiku žvelgiančią į nežinią, gyvuliukus ir net bažnyčią papildė trys nauji medžio dirbiniai: muzikantas ir obelėlė iškilo mariose virš vandens, o senolė su katinuku įsitaisė ant kranto. Šiemet milžinai, kurie kadaise gyveno šiose apylinkėse, iš marių dugno iškėlė ir „lipančių iš vandens kaimą“ papildė spalvingomis trobelėmis.

„Kauno rajono savivaldybė labai mus parėmė šiame projekte. Manome, kad šis projektas jau išbaigtas, kad turime pilną skulptūrų parką“, – džiaugėsi Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, šventės režisierė Eglė Kuzmickienė. Kasmet tradiciniam renginiui vis sugalvojame naują temą: vestuvės, turgus, sielių kaimas. Kadangi šiemet esame „Kaunas 2022“ partneriai, supratome, kad „Pėdas marių dugne“ turime pristatyti būtent taip ir ne kitaip.“

Angelė Samuolaitienė iš užlieto Šilėnų kaimo patikino, kad mintimis ji išties dažnai keliauja namo, kartais net sapnuoja po vandeniu palaidotą gimtinę. „Mes, vaikai, čia žaisdavome, bėgiodavome, ganėme karves ir kiaules. Iškėlimo momentas buvo labai skausmingas, išgyveno tėvai, seneliai, nes po tremties dar kartą teko išeiti į nežinomybę. Prisimenu, tėvai sukrovė visą mantą į traktorių, susodino mano brolius, o mane paliko neva saugoti to, kas liko. Nors aš galvoju, kad tiesiog netilpau į traktorių. Buvo labai nejauku, ant tvartelio užsikėliau šuniuką, galvojau, kad viskas, kad mes abu čia ir liksime. Bet po kiek laiko atvažiavo tėvai ir mane su šuniuku pasiėmė. Kai persikėlėme, man buvo devyni metai. Sakydavome: čia yra ne „jūra“, čia mūsų ašaros, nes ji tikrai buvo sūri. Nors jau viskas buvo sulyginta su žeme, mes, vaikai, vis čia atbėgdavome. Net gyvuliai sugrįždavo ieškoti buvusių namų. Kartą ir mums iš „jūros“ teko parsivesti karvę“, – prisiminimais su „Kauno diena“ dalijosi moteris.

„Žiūriu į užrašą „Kaunas 2022“ ir matau sąsają. „Užrašas turėtų būti „Kaunas ir Kauno rajonas 2022 Europos kultūros sostinė“. Marios sujungė ne tik Kauno rajoną ir Kauno miestą, nes buvo užlieti kaimai Palemone, bet ir Kaišiadorių savivaldybę, taip pat netekusią ne vieno kaimo. Džiugu, kad po Kaunas ir Kauno rajonas 2022 Europos kultūros sostinės vėliava sukurta išliekamąją vertę turinčių dalykų, bet smagiausia, kad į šią šventę plūsta žmonės. Juk nieko nėra geriau už bendravimą, pasidalinti prisiminimais ir galvoti apie ateitį“, – „Kauno dienai“ sakė šventėje dalyvavęs Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.

Atrodytų: ką čia naujo besugalvosi kasmet rengiamai šventei. Tačiau jos organizatorių kūrybiškumas, atrodo, yra neišsemiamas. Kitaip nei ankstesniais metais pristatyta užlietų kaimų istorija, o renginio razina tapo diksilendo „DixXband“, Samylų perliuko - Milėjos Stankevičiūtės bei etnografinio ansamblio „Samylų senoliai“ ir moterų choro „Žaisa“ pasirodymas. Tai profesionalų, tarp jų ir muzikos aranžuotojo, kompozitoriaus, saksofonininko Leonardo Pilkausko, mėgėjų ir bendruomenės darbas, originaliai sujungęs šiuolaikinę muziką, šokius ir tradicijas.

Šiemet pirmą kartą tradicinio renginio istorijoje šventėje dalyvavo viešnios iš kitos šalies: charizmatiškos „Tautumeitas“ (Latvija) merginos, susirinkusius nustebinusios magiškos etno ir šiuolaikinės muzikos miksu.

Žavesio renginiui suteikė ir Alytaus baidarininkai, iš dalies atkartoję Lietuvos geodezininko, hidrologo, spaudos darbuotojo, technikos mokslų daktaro, Lietuvos upių hidrologijos pradininko Stepono Kolupailos 1934 m. suorganizuotą mokslinę ekspediciją Alytus Kaunas Klaipėda. Tiesa, šįkart plaukta tik tris dienas, 120 km ir finišuota Kauno rajone, Samylų įlankoje, o svečiai tapo „Pėdos marių dugne“ šventės ir jos programos dalimi. „Lietuvos kultūros sostinės atstovai iš Alytaus atvyko į Europos kultūros sostinę. Kelionės metu jie išties jautėsi lyg plaukdami namo, nes šiltai buvo priimti ne tik galutiniame maršruto taške, bet ir tarpinės stotelėse. Bendrystė yra didelis dalykas, kai bendruomenės dirba kartu, nėra nieko neįmanomo“, – sakė Alytaus mero pavaduotojas Povilas Labukas.

Į praeitį grąžino ne tik šventės muzikinė dalis, bet ir etnokiemai, kuriuose norintys galėjo išmėginti skirtingus amatus. Duoklė atiduota ir ne tik vyresnės kartos renginio dalyviams, bet jaunimui, kurie linksminosi klausydamiesi grupės „Biplan“. O „Kelią namo“ šiemet užbaigė būgnų ir lazerių šou.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Vyčio Šulinsko nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima