Iš Kauno rajono – Lietuvai ir Europai

Kitais metais Kauno miestas ir rajonas virs didžiule Europos scena, į kurią bus nukreiptos milijonų žmonių akys, ausys ir širdys. Sulauksime daugybės svečių. Jie jau dabar renkasi, kuriuos renginius, kurias gražiausias, įdomiausias vietas aplankyti.

Kauno rajonas – lygiavertis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ (KEKS) projekto partneris su išskirtinėmis kūrybiškomis bendruomenėmis, istorija, tradicijomis, gamtos ir infrastruktūros turtais.
VŠĮ „Kaunas 2022", koordinuojančios KEKS projektą, direktorė Virginija Vitkienė su „Kauno dienos" skaitytojais dalijasi mintimis apie pažadintas Kauno rajono galias ir kūrybinius slėpinius.

Kuo platesniam ratui

Paklausta, koks Kauno rajono indėlis į KEKS sėkmę, V. Vitkienė pabrėžė, kad ne veltui Europos kultūros sostinės dažniausiai stengiasi plėtoti regioninį požiūrį.

„ES šis projektas vyksta jau virš 30 metų. Visos didžiosios šalių sostinės jau yra buvusios kultūros sostinėmis. Daugumoje šalių ratas sukasi jau trečią kartą. Lietuvoje, kaip naujesnėje ES narėje, Europos kultūros sostinės projektas vyksta antrą kartą. Europos kultūros sostinės projektas į tą pačią šalį grįžta kas dvylika–keturiolika metų. Laimi vis kitas miestas, ir jau nebe didmiesčiai, o mažesni miestai", – pasakojo vadovė.

Kitais metais kaip ir Kaunas tapsiantis Europos kultūros sostine antras pagal dydį Liuksemburgo miestas Ešas prie Alzeto turi tik 36 tūkst. gyventojų, bet prie jo kultūrinės programos jungiasi dar dešimt Liuksemburgo ir aštuonios Prancūzijos savivaldybės, esančios aplink. Taip šis Europos kultūros sostinės projektas apims 200 tūkst. gyventojų regioną.

Miestai bet kuriuo atveju stengiasi, kad projektų poveikis kultūros prasme būtų kuo didesnis visam regionui. Kauno miestas ir rajonas yra šiame projekte kartu, nes kasdien dalijasi vienas kito infrastruktūra, bendra vizija, įvaizdžiu. Dalis Kaune dirbančių ar pramogaujančių žmonių gyvena rajone, arba atvirkščiai.

„Racionalu būtų dar plačiau apimti nei tik Kauno miestą ir rajoną. Kalbu apie Kaišiadoris, Rumšiškes, Birštoną, Prienus, Šakius. Jie domisi, kaip kitais metais galėtų dalyvauti KEKS programoje. Bendraujame ir su Alytumi, kuris bus Lietuvos kultūros sostine. Rengiame bendras programos dalis. Žinoma, kuo didesnis projektas, tuo sudėtingiau valdyti. Iš tiesų pats KEKS projektas, kultūros pasiūla skirta visai Lietuvai ir visai Europai", – konstatavo V. Vitkienė.

Kas buvo iki KEKS?

Kauno rajonas nuo seno garsėja tradiciniais vienijančiais festivaliais, renginiais, iniciatyvomis, kūrėjais.

„Įspūdingai švenčiama Liepos 6-oji, kai į Raudondvario dvarą suvažiuoja tautiniai kolektyvai, išskirtinis Samylų renginys „Pėdos marių dugne", skirtas Kauno marių užlietiems kaimams prisiminti. Aitvarų festivalis Zapyškyje, bardų festivalis „Akacijų alėja" Kulautuvoje, vis garsėjantis Ramučių roko festivalis „Gatvės rokas", – vardijo V. Vitkienė.

Kauno rajono kultūrinį gyvenimą ji apibūdintų kaip pusiausvyrą tarp etninės kultūros, tradicinių švenčių ir tarp įdomių šeimos, bendruomeniškų renginių.

„Tai ir yra įdomiausia europiečiams. Miestai visur panašūs. Miestų kultūra visur atrodytų elitinė, aišku, praturtinanti. Bet, pavyzdžiui, muziejai iš esmės mažai kuo skiriasi vienas nuo kito. Svečiams įdomiausios tautinės ir etninės skirtybės – nuo maisto paveldo iki sutartinių ir kitokių dalykų. Tai buvo aišku dar pasirengimo metais. Delegacijos vieną dieną praleisdavo Kaune, kitą – rajone, kur pasiūlydavome ir lietuviško maisto, dainų, gražių sutvarkytų erdvių. Ir 2022 m. svečius gausiai kviesime į Kauno rajoną", – apie planus kalbėjo pašnekovė.

Atrasti, ką turi

Per pastaruosius pasirengimo KEKS metus Kauno rajono kultūra, tradiciniai projektai dar labiau sustiprėjo, atsirado naujų, kuriais gyventojai ir svečiai taip pat džiaugiasi.

Vienas tokių – „Šiuolaikinių seniūnijų" projektas. Norėdamos gauti šį titulą į projektą pretendavo atskiros seniūnijos kaip administraciniai vienetai.

„Kažkada Kaunas su Kauno rajonu, norėdami gauti Europos kultūros sostinės titulą, Europos Komisijai rengė paraišką, įdėdami daug pastangų – ieškodami partnerių, išsigrynindami, kokius turi išteklius, infrastruktūrą, istoriją, ką žino apie savo vietą, ko ne, ką norėtų kartu nuveikti, kokių yra problemų, kurias norėtų kartu išspręsti, teikė siūlymus, kaip kultūra galėtų pakeisti mūsų regioną. „Šiuolaikinės seniūnijos" titului reikėjo atlikti panašų darbą, tik mažesniu mastu. Taip skatinome seniūnijų bendruomenes susitelkti, panagrinėti, ką turi", – aiškino V. Vitkienė.

Iš viso rajone – 25 seniūnijos. „Šiuolaikinių seniūnijų" projekte, pradėtame prieš trejus metus, iš pradžių jų dalyvavo aštuonios, vėliau padaugėjo iki penkiolikos. Kasmet, padedamos Lietuvos ir Europos menininkų, jos sukuria vienokį ar kitokį meninį produktą.

Likusiose dešimtyje seniūnijų, kurios iš pradžių nebuvo tokios aktyvios, o vėliau jau nebegalėjo būti priimtos į projektą dėl žmogiškųjų resursų, kurių reikia projektui administruoti, trūkumo, kitais metais vis tiek numatyti meno kūriniai, renginiai. „Nė viena iš seniūnijų neliks neatšventusi KEKS projekto. Mūsų komanda pasistengė, kad programos netrūktų visose Kauno rajono seniūnijose", – dalijosi V. Vitkienė.

Į programą entuziastingai ar po paraginimo įsitraukė ir vietiniai didžėjai, fotografai, sutartinių giedotojos, kiti pavieniai meno, kūrybos atstovai ar jų grupės, įvairių interesų suvienyti kolektyvai.

Kultūros galia

Deklaruojama, kad „Šiuolaikinės seniūnijos" projektas padeda stiprinti bendruomenes ir sprendžia kylančius iššūkius pasitelkus kūrybą. O kokia detalesnė yra kultūros galia? Pavyzdžių – ne vienas, ir jie labai iškalbingi, pradedant Akademijos parduotuvės „Lokali" įsteigimu.

Kaip apie vieną tokių pavyzdžių V. Vitkienė plačiau prabilo apie Linksmakalnio fenomeną ir šiuolaikinio cirko programą, vykdomą jau trečius metus. Projektu, vadovaujamu vieno garsiausių Europos šiuolaikinio cirko režisieriaus Roberto Magro, pavyko sudominti didelę dalį šio kaimo gyventojų. Ir ne tik atvykti pažiūrėti, o tapti cirko aktoriais, kitais pasirodymo dalyviais.

„Prie pasirodymo dirbo nuo moksleivių iki jogos moterų, senjorų klubo narių. Vieni įsitraukė į kostiumų, rekvizitų gamybą, kiti mokėsi žongliruoti ar demonstravo kitokius sugebėjimus. Su vaikais ir suaugusiaisiais dirbo profesionalūs cirko artistai. Taip jau pirmas spektaklis buvo įspūdingas. Bendruomenė susitelkia, vyksta nuoširdus bendravimas, gimsta puikūs kūriniai, o prisidėjusiems dalyviams tai ilgam įsirėžia atmintin", – žavėjosi V. Vitkienė.

Suvienijo cirkas

Kurti glaudesnę bendruomenę Linksmakalniui buvo didžiulis iššūkis, nes sovietmečiu tai buvo uždara karinė teritorija su savomis uždaromis švietimo, ugdymo, gydymo įstaigomis. Šiame kaime buvo įkurdintas slaptas sovietų kariuomenės dalinys, kurio paskirtis buvo užsienio ir diplomatinio ryšio su Vakarų Europa radijo žvalgyba.

Šio galingo žvalgybos centro užduotis buvo klausytis Europos radijo pranešimų, kurie vėliau vietoje būdavo verčiami į rusų kalbą, o duomenys siunčiami į Maskvą. Centre dirbo daugiau kaip 1 000 kariškių ir vertėjų, kurie patys ir jų šeimos buvo apgyvendintos Linksmakalnyje. Darbuotojai ir kariškiai buvo atsiųsti iš įvairių Rusijos vietų, nė vieno vietinio. Pasitraukus okupacinei kariuomenei, Linksmakalnis liko tuščias, tik kelios našlės, nors iki tol čia virė gyvenimas.

Ilgainiui į šį kaimą vaiduoklį ėmė keltis ne pačios geriausios reputacijos naujakuriai. Itin pigus nekilnojamasis turtas nurungė miestelio vaiduoklio įvaizdžio baubą.

„Tokioje bendruomenėje būtų sunku ką nors sudominti šiuolaikiniu menu ir kultūra. Kviesk nekvietęs į Kauno teatrus. Nebuvo Linksmakalnio identiteto – visi naujokai, gyventojams buvo sunku su kažkuo tapatintis. Cirko projektas gyventojams suteikė bendrų patirčių, bendrų sąlyčio taškų, bendruomeniškumo jausmą, kurio šioje bendruomenėje akivaizdžiai trūko. Kitas svarbus aspektas – gyventojai suprato, kad kultūra – tai savas ir jiems priklausantis dalykas", – kalbėjo V. Vitkienė ir pridūrė, kad po tokių patirčių gyventojams artimesni atrodo ir didieji teatrai, nors anksčiau galbūt nė nešaudavo mintis juose ar kitokio meno festivaliuose apsilankyti. Anot jos, tokie projektai ypač vaikams suteikia pojūtį, kad jie yra pasaulio dalis, kad viskas įmanoma.

2019 m. Linksmakalnyje iš viso darbavosi dvylika cirko profesionalų iš visos Europos. Projekto dalyviai iki šiol palaiko ryšius.

Pasididžiavimo jausmas

Prieš penkerius metus startavęs KEKS projektas Kaune ir Kauno rajone apima daugybę didesnių ir mažesnių projektų, renginių, iniciatyvų, kurios jau dabar įtraukė 64 įvairias organizacijas, šimtus tūkstančių žmonių. Vien Kauno rajone tokių – apie šimtą tūkstančių.

Skaičiuojama, kad kitais metais vyks daugiau kaip 1 000 renginių. „Tai bus tarsi nenutrūkstantis KEKS renginys su grandiozinėmis parodomis, koncertais tradicinėse ir netradicinėse erdvėse, žemės meno kūriniais, skulptūrų atidengimu", – vardijo V. Vitkienė ir paminėjo, kad vienas įspūdingiausių kitų metų programos akcentų, neabejotinai nuskambėsiantis tarptautiniu lygiu, – Kauno rajone atsirasianti kultūrinė erdvė „Nemuno7". Tam bus perkurta žemsiurbė, kuriama unikali ekspozicija ir vis besikeičiantis veiklų tinklelis.

„Kitais metais kultūra dominuos visų mūsų gyvenime. KEKS Lietuvai paliks pasididžiavimo jausmą, o Europai ir pasauliui – gerų atgarsių apie Kauną, Kauno rajoną, Kauno regioną ir visą šalį", – neabejojo pašnekovė. Gyventojai, anot jos, jau junta, o kitais metais dar labiau pajus, kad jie patys yra priežastis, dėl ko pelnėme KEKS titulą, kodėl esame įdomūs Europai.

Ji minėjo, kad kitais metais bet kurią dieną vyks mažiausiai 30 renginių. Kasdien bus, kur nueiti, ką veikti ir pažiūrėti: į parodą, spektaklį, prie gatvės meno kūrinio, naujos skulptūros. Kasdien bus kuo sudominti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius artimuosius, draugus, užsienio kolegas, pažįstamus ar nepažįstamus svečius.

Komentaras

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Kauno rajono tikslas bendradarbiaujant su Kauno miestu – parodyti Europai tai, kas miesto industriniams bruožams suteikia jaukumo, kas užgrūdinta istorijos kalvėje ir pritaikyta šiandienai, kas daro mus išskirtinius. Todėl siūlome tai, ką laikome savo aukso fondu: gražią gamtą, unikalius miestelius ir šimtametes tradicijas.

Svečius pirmiausia kviečiame į kurortinę teritoriją, kuri sujungia Kulautuvą, Kačerginę ir Zapyškį. Į šiuos miestelius iš Kauno galėsite atvykti automobiliu, atplaukti laivu arba atminti dviračiu. Čia galėsite įkvėpti gaivaus pušynų oro, atsigaivinti šaltinio vandeniu, pasigrožėti medinėmis tarpukario vilomis, išmėginti pėsčiųjų trasas. Kauno rajonas – tai net 24 piliakalniai ir miškuose išlikusios partizanų žeminės, Jiesios kraštovaizdžio draustinis ir Kauno marių regioninis parkas, Kauno tvirtovės fortai ir technikos paveldo muziejus Bernatoniuose.

Zapyškis didžiuojasi Lietuvos bažnyčių motina tituluojama Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Vilkija – etninės kultūros muziejumi. Kulautuvoje veikia moderni reabilitacijos ligoninė, todėl galime vystyti medicininį turizmą.

Raudondvario dvare įsikūręs Kauno rajono muziejus ir Menų inkubatorius. Tai erdvė, kurioje vyksta didžiausios krašto šventės, skleidžiasi profesionalusis menas.

Europos kultūros sostinės spektrą papildysime renginiais, kasmet sulaukiančiais vis daugiau dalyvių ir svečių iš kitų miestų, užsienio partnerių: Zapyškio aitvarų festivalis, dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja" Kulautuvoje, tarptautinės šunų kinkinių varžybos Jadagoniuose. Samyluose rengiamas festivalis „Pėdos marių dugne" pasakoja skaudžias užtvindytų kaimų istorijas. Tai – tikras lobis etninės kultūros mėgėjams.

„Šiuolaikinių seniūnijų" projektas padėjo pritraukti į pakaunės miestelius žinomų Europos menininkų ir sutelkti bendruomenes. Padaugėjo bendrų renginių su Kaunu – tai „ConTempo", Istorijų festivaliai.
Zapyškyje atsiras kraštovaizdžio dizaino projektas – plaukiojantis sodas.

Mūsų žmonės atviri ir draugiški, todėl su malonumu pristatysime savo kraštą ir čia puoselėjamas tradicijas. Tikiu, kad nenusivilsite!

Teksto autorius: Jurgita Šakienė, "Kauno diena"

Nuotraukų autoriai: Martynas Plepys, Andrius Aleksandravičius