Infrastruktūros plėtros įmokos grįžta į seniūnijas, kuriose buvo sumokėtos

Jei nematytume realiai, urbanizacijos mastus ir tendencijas pakaunėje puikiausiai atspindėtų infrastruktūros mokestis. Pernai pagal parengtus įmokų apskaičiavimo aktus buvo surinkta šiek tiek daugiau nei 2,6 mln. eurų infrastruktūros plėtros įmokų. Lyderėmis nuo pat Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įsigaliojimo išlieka Ringaudų, Domeikavos, Užliedžių, Garliavos apylinkių ir Alšėnų seniūnijos.

Pasak Kauno rajono savivaldybės Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo Giedriaus Orliuko, pernai gausiausiai biudžetą papildė Domeikavos (0,5 mln. eurų), Alšėnų (0,45 mln. eurų) ir Ringaudų (0,4 mln. eurų) seniūnijos.

Vedėjas akcentavo, kad 2023 m. įmokų suma buvo mažesnė nei 2022 m., kai pavyko surinkti 3,3 mln. eurų. „Tačiau įmokų apskaičiavimo aktų skaičius 2023 m. išliko beveik toks pats kaip 2022 m. Pernai iš viso buvo apskaičiuotos 1 134 įmokos (2022 m. buvo parengtas 1 151 įmokų aktas). Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad asmenų, ketinančių statyti namus ar kitus pastatus, aktyvumas išliko toks pats, bet, statiškai vertinant, vidutinė įmokos suma šiek tiek sumažėjo. Tikriausiai tam įtakos turėjo, kad projektuojami ir statomi mažesnio bendrojo ploto gyvenamieji namai“, – sakė G. Orliukas.

Sudaryta daugiau sutarčių

Savivaldybės atstovo teigimu, pernai buvo sudaryta 70 infrastruktūros plėtros sutarčių, arba 25 daugiau nei 2022 m. „Sudarius savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, statytojas atleidžiamas nuo infrastruktūros plėtros įmokos (ar jos dalies), kuri neviršija pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį įrengiamos savivaldybės infrastruktūros plėtros kaštų. Kitaip sakant, statytojų mokėtinos įmokos sudengiamos su įrengiamos infrastruktūros statybos išlaidomis“, – pabrėžė Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas.

Pasak pašnekovo, tai tiesiogiai siejasi ir su anksčiau minėta aplinkybe, kad 2023 m. įmokų buvo surinkta mažiau nei 2022 m., nes, sudarius daugiau sutarčių dėl savivaldybės infrastruktūros įrengimo, daugiau statytojų faktiškai neturi mokėti įmokų, nes jos susidengia su infrastruktūros plėtros kaštais. „Šią tendenciją stebime jau nuo praėjusių metų pirmo pusmečio ir džiaugiamės, kad ateityje bus išvystyta dar daugiau centralizuotų vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklų“, – tvirtino G. Orliukas.

Įvardijo problemą

Pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia sutarčių buvo sudaryta dėl centralizuotų vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo. „Pagal 2023 m. sudarytas sutartis infrastruktūros plėtros iniciatoriai turėtų įrengti beveik 21 km vandens tiekimo ir virš 20 km buitinių nuotekų tinklų. Deja, pasiūlymų sudaryti infrastruktūros plėtros sutartis dėl paviršinio vandens (lietaus) tinklų ir susisiekimo infrastruktūros plėtros kol kas esame sulaukę mažiau nei dėl vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo tinklų, todėl sutarčių dėl lietaus tinklų ir gatvių sudaryta mažiau“, – pastebėjo vedėjas.

Nors kiekvienų metų žiemos pabaigos–pavasario pradžios atlydys, kai labai padidėja momentinis paviršinio vandens kiekis ir pradeda semti kai kurias teritorijas, rodo, kad tinkamai surinkti ir tvarkyti lietaus vandenį yra labai svarbu, tačiau dar tikrai ne visi statytojai pakankamai skiria tam dėmesio. „Norėtume į šią problemą dar kartą atkreipti dėmesį ir priminti, kad infrastruktūros plėtros sutartis galima taip pat sudaryti ir dėl teritorijų planavimo dokumentuose numatytų centralizuotų lietaus tinklų plėtros“, – pabrėžė pašnekovas.

Pradėjo mokėti kompensacijas

Pernai infrastruktūros plėtros iniciatoriai jau pradėjo savivaldybei teikti pranešimus apie įrengtą ir infrastruktūros valdytojams perduotą infrastruktūrą, todėl jiems buvo pradėtos mokėti kompensacijos. Praėjusiais metais savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas infrastruktūros plėtros išlaidas išmokėta daugiau nei 42 tūkst. eurų kompensacijų. Jos mokamos iš savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų, kurios surenkamos iš statytojų (vystytojų), prisijungiančių prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros.

„Siekiant, kad iniciatoriui būtų išmokėta kompensacija už pagal infrastruktūros plėtros sutartį įrengtą ir valdytojams perduotą savivaldybės infrastruktūrą, iniciatoriai savivaldybei turi pateikti tokios infrastruktūros statybos išlaidas patvirtinančius dokumentus. Vertinant praėjusiais metais gautus infrastruktūros įrengimo kaštus patvirtinančius dokumentus, kol kas pastebime, kad tikrai ne visi iniciatoriai atsakingai rinko ir turi visus išlaidas patvirtinančius dokumentus, todėl tokiais atvejais tampa sunku pagrįsti patirtas išlaidas, o tai gali lemti mažesnę kompensacijos sumą. Todėl labai norėtume visų iniciatorių paprašyti atsakingai, atidžiai rinkti ir turėti visus dokumentus, kurie pagrįstų tiesiogines savivaldybės infrastruktūros statybos išlaidas“, – pabrėžė G. Orliukas.

Savivaldybės atstovo žodžiais, pasitaiko atvejų, kai iniciatoriai tiesiog bando pateikti bet kokias sąskaitas, aktus ar kitus dokumentus, kurie akivaizdžiai nesusiję su savivaldybės infrastruktūros įrengimo išlaidomis. Deja, tokios išlaidos negali būti įtraukiamos į mokėtiną kompensaciją.

Netikėtumų pasitaiko rečiau

Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas galioja jau daugiau nei trejus metus ir beveik tiek pat laiko Kauno rajone skaičiuojamos infrastruktūros plėtros įmokos ir sudaromos sutartys, todėl per tokį laikotarpį susiformavo tam tikra šio įstatymo taikymo praktika. Pasak Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo, kuo toliau, tuo rečiau susiduriama su netikėtumais, rinkos dalyviai taip pat jau žino, ko tikėtis ir kokius veiksmus ir procedūras turi atlikti prieš teikdami prašymą IS „Infostatyba“ išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

„Manyčiau, kad vienas labiausiai pasiteisinusių sprendimų buvo tai, kad pagal bendrąjį planą numatytose gamybos, pramonės ir sandėliavimo teritorijose buvo patvirtintas vadinamasis skatinamasis infrastruktūros plėtros įmokos tarifas, kuris tokiose teritorijose yra nuo 3 iki 6 eurų. Toks sprendimas daugelį tokio pobūdžio pastatų statytojų paskatino keltis į minėtas teritorijas ir taip pavyksta gamybos, pramonės ir sandėliavimo pastatų statybas atriboti nuo gyvenamųjų, visuomeninių ir panašių teritorijų“, – tendencija pasidžiaugė pašnekovas.

Paklaustas, ar statytojai geriau renkasi mokėti didesnes įmokas, bet mažiau išleisti sklypui įgyti, G. Orliukas patikino, kad dar pasitaiko tokių statytojų. „Tačiau ypač pavieniai žmonės, kurie statosi gyvenamąjį namą sau, o ne parduoti, pasiskaičiavę infrastruktūros plėtros įmoką ir palyginę su skirtumu, kurį tektų sumokėti už kažkiek brangesnį sklypą, bet būtų mažesnė įmoka, supranta, kad tikrai labiau verta įsigyti sklypą teritorijoje, kurio infrastruktūros plėtros įmokos tarifas mažesnis. Ypač tai aktualu, jeigu ketinama statyti didesnio bendrojo plotą pastatą“, – pabrėžė vedėjas.

Situacija nestebina

Ir pernai, ir ankstesniais metais Kauno rajono savivaldybė gavo prašymų atleisti nuo infrastruktūros plėtros įmokos ar jos dalies. „Su didžiąja dalimi prašymų apskaičiuoti infrastruktūros plėtros įmoką yra teikiamas prašymas ir atleisti nuo dalies įmokos. „Tačiau tokia situacija nestebina, nes Kauno rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi palyginti didelį atleidimo nuo infrastruktūros plėtros įmokos (ar jos dalies) kriterijų sąrašą. Dažniausiai nuo įmokos atleidžiami visi inžineriniai statiniai, pradedant nuo inžinerinių tinklų, baigiant automobilių stovėjimo aikštelėmis, terasomis ir pan. Nuo įmokos atleidžiami taip pat ir statiniai, kurie atitinka teisės aktuose patvirtintą I grupės nesudėtingo statinio sąvoką ir rodiklius“, – vardijo pašnekovas.

G.Orliukas pabrėžė, jog vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai yra priskirtini kitos paskirties inžineriniams statiniams, todėl visi atsinaujinančios energetikos statiniai Kauno rajone atleidžiami nuo infrastruktūros plėtros įmokos pagal savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą kriterijų sąrašą.

Komentaras

Šarūnas Šukevičius,

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius

Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalioję Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo pakeitimai suteikė galimybę savivaldybės infrastruktūros plėtrai panaudoti dalį surinktų infrastruktūros plėtros įmokų, kurių suma viršija lėšų poreikį kompensacijoms už įrengtą savivaldybės infrastruktūrą mokėti.

Kauno rajono savivaldybė naudojasi šia teisės aktų suteikiama galimybe ir dalį surinktų infrastruktūros plėtros įmokų panaudoja savivaldybės infrastruktūros plėtrai toje seniūnijoje, kurioje tos įmokos buvo sumokėtos. Taip papildomai prisidedama prie spartesnės infrastruktūros plėtros.

Dalis įmokų skiriama bendrovės „Giraitės vandenys“ eksploatuojamų tinklų plėtrai, bet didžioji įmokų dalis iki šiol buvo naudojama gatvių ir kelių infrastruktūros plėtrai. Atsižvelgiant į tai, kad Domeikavos, Ringaudų, Užliedžių seniūnijos yra vienos tų, kuriose surenkama daugiausia įmokų, praėjusias metais dalis infrastruktūros plėtros įmokų buvo skirta Kaštonų gatvės Giraitės kaime (Užliedžių seniūnija), Neries gatvės Domeikavos kaime (Domeikavos seniūnija), Beržų gatvės Ringaudų kaime (Ringaudų seniūnija) plėtros darbams finansuoti.

Iš viso per 2022 ir 2023 m. bendrai savivaldybės inžinerinės infrastruktūros plėtrai iš surinktų infrastruktūros plėtros įmokų buvo panaudota beveik 3,89 mln. eurų, iš jų gatvių ir kelių plėtrai buvo skirta 3,68 mln. eurų, likusi dalis atiteko tinklų plėtrai.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė

Regimanto Zakšensko ir Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima