Infrastruktūros mokestis pakaunėje padeda valdyti nedarnią ir nenuoseklią statybų plėtrą

Kauno rajono savivaldybė viena pirmųjų šalyje pradėjo taikyti Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (SIPĮ) nuostatas. Iki šių metų birželio jau pasirašyta 118 infrastruktūros plėtros sutarčių dėl inžinerinės savivaldybės infrastruktūros įrengimo. Jas įgyvendinus bus įrengta ar rekonstruota daugiau nei 22 km vandens tiekimo, 20 km buitinių nuotekų šalinimo, beveik 10 km lietaus surinkimo tinklų ir daugiau nei 2 km gatvių.

Apsisprendimas pasiteisino

„Nuo SIPĮ įsigaliojimo praėjus 2,5 metų galime drąsiai teigti, kad Kauno rajono savivaldybės apsisprendimas nuo pat įstatymo įsigaliojimo pradžios naudotis SIPĮ suteikiamomis galimybės tikrai pasiteisino. Įstatymas įsigaliojo nuo 2021 01 01, tačiau savivaldybės administracija jį įgyvendinti pradėjo ruoštis beveik prieš pusę metų, aktyviai dalyvavo rengiant SIPĮ įgyvendinantį Vyriausybės nutarimą ir iš anksto ruošė savivaldybės teisės aktus, reikalingus SIPĮ taikyti praktiškai“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Giedrius Orliukas.

Patirties įgiję skyriaus darbuotojai jau kuris laikas pataria kolegoms. „Prieš keletą mėnesių turėjome darbinį pasitarimą su Klaipėdos rajono savivaldybės atstovais dėl tam tikrų jiems iškilusių probleminių klausimų sprendimų, taip pat vieni su kitais dalijomės SIPĮ taikymo praktika ir diskutavome, ką galėtume dar tobulinti šioje srityje. Taip pat nuolat bendraujame ir dalijamės, įžvalgomis ir patirtimi ir su kitų savivaldybių, ypač Jonavos, Šiaulių rajonų, atstovais“, – vardijo vedėjas.

Įmokų surinkimas panašus

Paklaustas, ar keičiasi mokesčio surinkimo dinamika, G. Orliukas tvirtino: palyginus 2022 m. įmokų surinkimo statistiką su 2021 m., galima daryti išvadą, kad įmokų surinkimas buvo labai panašus. „2022 m. statytojai sumokėjo 3,2 mln. eurų infrastruktūros plėtros įmokų, 2021 m. – 2,2 mln. eurų. Tiesa, pirmoji savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka 2021 m. buvo apskaičiuota balandį, todėl vertinant mėnesio įmokų vidurkį skaičiai išliko panašus. Šių metų pirmą pusmetį stebime tam tikrą įmokų mokėjimo mažėjimą, tačiau ši aplinkybė negąsdina, nes žymiai padaugėjo sudaromų infrastruktūros plėtros sutarčių, pagal kurias įrengiama inžinerinės savivaldybės infrastruktūra“, – teigė vedėjas.

Administracijos atstovas pabrėžė, kad, vadovaujantis SIPĮ, nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kai jie pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį savo lėšomis įrengia savivaldybės infrastruktūrą. „Kitaip sakant, statytojų mokėtinos įmokos padengiamos įrengiamos infrastruktūros statybos sąnaudomis. Todėl šių metų pirmą pusmetį stebime tendenciją, kad faktiškai įmokų sumokama mažiau, tačiau kartu bus daugiau įrengtos savivaldybės infrastruktūros“, – patikslino pašnekovas.

Per šių metų pirmą pusmetį Kauno rajono savivaldybė gavo beveik 1 mln. eurų įmokų. „Nors tai yra mažiau nei praėjusių metų pirmą pusmetį, tačiau prašymų apskaičiuoti infrastruktūros plėtros įmoką buvo gauta žymiai daugiau. Vien per 2023 m. II ketvirtį esame gavę beveik 450 prašymų apskaičiuoti įmoką. Tikėtina, kad tokią situaciją lemią žymiai padidėjusios statybų sąnaudos, karas Ukrainoje, dėl kurio yra tam tikro neaiškumo rinkoje, todėl rinkos dalyviai dabar tvarkosi dokumentus, reikalingus statybos leidimui gauti ir skaičiuoja įmokas, o jas mokės vėliau, kai jau nuspręs pradėti statybos darbus“, – įžvalgomis dalijosi G. Orliukas.

Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas pabrėžė, kad infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo akto parengimas pats savaime neįpareigoja įmoką sumokėti. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, įmoką reikia sumokėti prieš pateikiant dokumentus į informacinę sistemą (IS) „Infostatyba“ statybos leidimui gauti.

Plėtros lyderės

Pasak pašnekovo, didžiausia iki šiol sumokėta įmoka siekė šiek tiek daugiau nei 230 tūkst. eurų. Ją pernai balandį sumokėjo privati bendrovė, statanti sandėliavimo paskirties pastatą Karmėlavos seniūnijoje. Šiais metais didžiausia sumokėta įmoka buvo 57 tūkst. eurų. Ją taip pat sumokėjo privati bendrovė, kuri Garliavos apylinkių seniūnijoje ketina statyti prekybos paskirties pastatą su gamybinėmis patalpomis.

„Paminėtos įmokų sumos – pavienės, didžioji jų dalis yra žymiai mažesnės. Dar yra sumokėta keletas įmokų, iš kurių viena siekia beveik 100 tūkst. eurų, kitos – po 50 tūkst. eurų, tačiau, tai – reti atvejai“, – pabrėžė vedėjas.

Daugiausia įmokų sumokama Ringaudų seniūnijoje. Tarp lyderių yra Garliavos apylinkių, Domeikavos, Užliedžių ir Karmėlavos seniūnijos.

Kur panaudojamos lėšos

Pasak G. Orliuko, vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, surinktos infrastruktūros plėtros įmokos gali būti naudojamos kompensacijoms pagal pasirašytas infrastruktūros plėtros sutartis mokėti. Kompensacija iniciatoriui (statytojui) pagal sutartį mokama to atveju, jeigu jo savo lėšomis įrengtos savivaldybės infrastruktūros statybos sąnaudos yra didesnės nei mokėtina įmoka. Skirtumas tarp šių dviejų sumų išmokamas iniciatoriui iš kitų mokėtojų, kurie prisijungia prie įrengtos infrastruktūros, sumokėtų įmokų.

Likusi surinktų įmokų dalis gali būti naudojama savivaldybės infrastruktūros plėtrai finansuoti. „Kauno rajono savivaldybė naudojasi šia įstatyme numatyta galimybe ir dalį iš infrastruktūros plėtros įmokų gautų lėšų naudoja gatvių ir tinklų plėtrai. Siekdami, kad infrastruktūros plėtros įmokų naudą pajustų kuo didesnis rajono gyventojų skaičius, įmokas skiriame kaip dalinį finansavimą jau pradėtiems ir vykdomiems projektams. Taip įmokos panaudojimas prisideda prie didesnio skaičiaus infrastruktūros objektų plėtros ir pagerinimo“, – tvirtino savivaldybės atstovas.

„Kauno diena“ pasidomėjo, ar mokestis leidžia užtikrinti plėtros greičio ir plėtros kokybės santykį ir kokia yra kita, be surenkamų lėšų, sprendimo nauda. „Manau, sutiksite, kad greitai ir kokybiškai dažniausiai nebūna. Norint pasiekti kokybę, ypač kalbant apie urbanistinę plėtrą, reikia daugiau dėmesio skirti detalesniam planavimui ir projektų rengimui. Deja, bet dar turime pavyzdžių, kai statytojai prioritetą teikia greičiui ir mažiau dėmesio skiria kokybei. Tačiau savivaldybės tarybos patvirtinti infrastruktūros plėtros įmokos tarifai, manau, privertė vystytojus šiek tiek stabtelėti ir pasvarstyti, kad vystymui skirtą sklypą gal geriau įgyti už didesnę kainą urbanizuotoje vietovėje ir mokėti mažesnę infrastruktūros plėtros įmoką, nei pirkti pigų sklypą, bet mokėti žymiai didesnes infrastruktūros plėtros įmokas. Taip stengiamės bent iš dalies valdyti nedarnią ir nenuoseklią statybų plėtrą“, – sakė G. Orliukas.

Pasak pašnekovo, vis dar pasitaiko atvejų, kai statytojai geriau renkasi mokėti didesnes įmokas, bet mažiau išleisti sklypui įgyti. Tai dažniau pastebima gyvenamosios paskirties objektų statybos sektoriuje. „Gamybos, pramonės, sandėliavimo objektų srityje, manau, pasiekėme geresnių rezultatų, nes minėtos paskirties pastatams infrastruktūros plėtros įmoka gali būti nuo 3 Eur/kv. m iki tam tikrais atvejais net iki 80 Eur/ kv. m. Todėl tokių pastatų statytojai dažniausiai renkasi gamybai, pramonei, sandėliavimui numatytas teritorijas, kuriose taikomas skatinamasis infrastruktūros plėtros įmokos tarifas. Taip stengiamės valdyti, kad gamybos, pramonės, sandėliavimo pastatai būtų statomi atitinkamose pramoninėse teritorijose“, – tvirtino vedėjas.

Delsimo kaina

Paklaustas, ar dar pasitaiko atvejų, kai statytojai neskuba kreiptis dėl mokesčio dydžio nustatymo, G. Orliukas patvirtino, kad taip dar atsitinka. „Nors nedažnai, bet pasitaiko atvejų, kai statytojai apie tai, kad turi būti apskaičiuota ir sumokėta infrastruktūros įmoka, sužino tik pateikę dokumentus į IS „Infostatyba“ statybos leidimui gauti. Tuomet Urbanistikos skyriaus specialistai jiems teikia pastabą, kad turi būti apskaičiuota ir sumokėta įmoka“, – paaiškino pašnekovas.

Tokiu atveju statytojui gauti statybos leidimą gali užtrukti mėnesiu ar net keliais ilgiau. „Norėčiau akmenėlį mesti į projektuotojų ir architektų daržą, nes esame girdėję atvejų, kai jie neinformuoja savo klientų apie infrastruktūros plėtros įmokų apskaičiavimo būtinumą arba leidžia privatiems asmenims patiems teikti prašymus dėl įmokos apskaičiavimo. Nors mes esame parengę šios paslaugos aprašymą ir prašymo formą, tačiau fiziniam asmeniui, kuris retai susiduria su tokio pobūdžio klausimais, kartais gana sunkiai sekasi tinkamai užpildyti ir pateikti visus reikiamus dokumentus, todėl tokiais atvejais įmokos apskaičiavimas gali dar ilgiau užsitęsti“, – sakė vedėjas. Jis ragino projektuotojus ir architektus prašymus pagal įgaliojimą teikti patiems už savo klientus.

Galima mažesnė įmoka

Kauno rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi šešiolikos kriterijų sąrašą, pagal kurį tenkinant bent vieną iš kriterijų, nustatoma, kada infrastruktūros plėtros įmoka ar jos dalis nemokama.

„Vadovaujantis SIPĮ, infrastruktūros plėtros įmoka skaičiuojama visiems naujai statomiems ar rekonstruojamiems statiniams. Vadinasi, įmoka turi būti skaičiuojama ne tik gyvenamosios paskirties pastatui (namui), bet taip pat ir kitiems inžineriniams statiniams: kiemo aikštelėms, pavėsinėms ir pan. Todėl tiek praėjusiais metais, tiek šiais metais dažniausiai nuo infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiama už kitų inžinerinių statinių, tinklų statybą, taip pat nuo įmokos atleidžiami I grupės nesudėtingi statiniai“, – sakė G. Orliukas.

Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas rekomendavo visiems statytojams, projektuotojams ir architektams prieš teikiant prašymus dėl įmokos apskaičiavimo susipažinti su minėtais atleidimo nuo įmokos kriterijais. „Jeigu jie mano, kad atitinka nustatytus kriterijus, kartu su prašymu apskaičiuoti įmoką turėtų pateikti tai patvirtinančią informaciją ir dokumentus, kad skaičiuojant įmoką būtų galima iš karto įvertinti atleidimo nuo įmokos galimybę. Pasitaiko atvejų, kad iš pradžių statytojai apsiskaičiuoja įmoką, o tik paskui teikia prašymą dėl atleidimo nuo dalies įmokos. Tokiais atvejais reikia parengti naują įmokos apskaičiavimo aktą, o tai užima tiek savivaldybės specialistų laiko, tiek statytojai būna priversti laukti naujo įmokos apskaičiavimo akto“, – pabrėžė pašnekovas.

Gali būti pakeitimų

Pasak G. Orliuko, kol kas visos procedūros Kauno rajono savivaldybėje veikia sklandžiai, tačiau visada norisi, kad būtų dar geriau. Šiuo metu Seime yra pateiktas SIPĮ pakeitimo projektas, tad gali būti pakeitimų.

„Vienas iš siūlomų pakeitimų – kad statytojai infrastruktūros plėtros įmoką galėtų sumokėti prieš gaudami statybos leidimą, bet ne taip, kaip dabar įstatyme numatyta. Pagal dabar galiojančią tvarką, įmoką reikia būti sumokėjus prieš pateikiant dokumentus į IS „Infostatyba“ statybos leidimui gauti. Tokiam pakeitimui pritartume, nes pasitaiko atvejų, kad dėl derinančių institucijų pastabų statybos leidimas neišduodamas, o įmoką statytojas jau būna sumokėjęs. Tokiais atvejais mes grąžiname visą sumokėtą įmoką, bet statytojas tam tikrą laikotarpį negali naudotis savo pinigais“, – paaiškino savivaldybės atstovas.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Justinos Lasauskaitės ir Regimanto Zakšensko nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima