Gerovės kūrimo vaisius labiausiai pajus vaikai, senjorai, sodininkai

Šiųmetis Kauno rajono savivaldybės biudžetas priartėjo prie 200 mln. eurų ribos ir taps pamatu suplanuotiems darbams atlikti. Apie tai, kokius projektus šiemet ketinama užbaigti, kokie darbai bus pradėti ir tęsiami, paklausėme Kauno rajono mero Valerijaus Makūno.

– Kuo išsiskiria šių metų Kauno rajono savivaldybės biudžetas? Kokiais naujais darbais nudžiuginsite gyventojus?

– Svarbu, kad 2024 m. biudžetas yra subalansuotas ir nedeficitinis. Palyginti su praėjusiais metais, jis didesnis beveik 21 procentu. Padidėjusios pajamos savivaldybei leis tęsti pradėtus darbus, gerinti infrastruktūrą, didinti paslaugų prieinamumą ir kokybę.

Nuo šių metų sausio 1 dienos savivaldybėje atsirado naujų funkcijų, kurioms vykdyti irgi reikės lėšų. Pirmiausiai tai susiję su miestų ir miestelių valstybinės žemės perdavimu savivaldybėms. Tikiuosi, kad servitutų nustatymas, sutikimas naudoti valstybinę žemę ir kitos procedūros vyks greičiau ir sklandžiau.

Įgyvendindami LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, savivaldybės biudžete pusę milijono eurų skirsime vandens ir nuotekų tinklams išpirkti.

2024 m. vidutiniškai 14,3 proc. didėja iš biudžeto išlaikomų švietimo, kultūros ir socialinių darbuotojų atlyginimai. Tai svarbu, nes iki šiol jie buvo kuklūs.

Daugiausia, net 158 proc., didėja lėšos Kauno rajono verslo plėtros ir investicijų programai, Kelių priežiūros ir viešojo transporto programai – 41 proc., 40 proc. – Socialinės apsaugos programai.

Šis biudžetas išskirtinis dar ir tuo, kad infrastruktūros plėtrai skirsime net 22 mln. Eur – dvigubai daugiau, nei pernai. Sodininkų bendrijos rėmimo programos lėšos sieks 300 tūkst. Eur.

– Kurios sritys bus prioritetinės?

– Prioritetais, kaip ir anksčiau, išlieka švietimas, socialinė apsauga, kelių infrastruktūros gerinimas. Per pastaruosius dvejus metus Kauno rajono gyventojų skaičius išaugo maždaug 10-čia tūkstančių. Į priemiestines seniūnijas keliasi jaunos šeimos, vaikams reikia vietų darželiuose,  mokyklose, žmonės nori važinėti gerais keliais, džiaugtis gražėjančia aplinka. Privalome atsižvelgti į jų lūkesčius.

Vaikai greitai auga, todėl sparčiausiai besiplečiančiose Ringaudų, Akademijos, Raudondvario, Domeikavos ir kitose seniūnijose mokyklos tapo per ankštos.

Nors esame palyginti jauna savivaldybė, mūsų bendruomenėje yra ir vyresnių žmonių, kuriems taip pat reikia daugiau dėmesio. Todėl plėsime socialines ir medicinos paslaugas, stengsimės padėti labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

Nepamirštame ir kultūros, todėl tęsime „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektą, taip pat finansuosime pasirengimą Lietuvos dainų šventei. Didžiuojuosi, kad joje dalyvaus daugiau kaip tūkstantis mūsų krašto šokėjų ir dainininkų.

– Kokius projektus šiemet planuojate užbaigti?

– Tikimės, kad šiemet nuaidės švilpukas, kviečiantis į pirmąsias varžybas naujame Raudondvario stadione, o Akademijoje duris atvers naujas, daugiau kaip 1000 kv m ir 9 mln. eurų kainuosiantis VDU Ugnės Karvelis gimnazijos priestatas.

Pirmajame plėtros etape iškils keturių aukštų priestatas su 16 mokomųjų kabinetų. Tai leis papildomai priimti 360 mokinių. Be to, rekonstrukcijos metu planuojame sutvarkyti paradinės pusės kiemą ir gimnazijos parką: bus įrengti pėsčiųjų takeliai ir lauko užimtumo zonos, kuriose šiltuoju metų laiku vyks netradicinės mokomosios veiklos, pamokos.

Teleičių kaime (Garliavos apylinkių sen.) užbaigsime bendruomeninių vaikų globos namų statybas. Taip pat planuojame atidaryti grupinio gyvenimo namus žmonėms su intelekto ar psichikos negalia Netoniuose, Juragiuose ir Užliedžiuose. Kiekvienuose namuose gyvens 8-10 asmenų, juos prižiūrės socialiniai darbuotojai, paslaugas teiks viešosios įstaigos „Tapk laisvas“ ir „Socialinės terapijos namai“.

Šiemet baigsime įgyvendinti 10,4 mln. eurų (iš kurių 8,9 mln. eurų yra savivaldybės lėšos) vertės gatvių apšvietimo modernizavimo projektą. Visose 25 seniūnijose senus natrio ir gyvsidabrio šviestuvus pakeitus moderniais su LED lempomis ir savaiminio temdymo moduliais, todėl tamsiu paros metus bus šviesiau ir saugiau. Paskaičiuota, kad šie darbai leis sumažinti elektros energijos sąnaudas. Svarbu ir tai, kad projektą įgyvendinanti bendrovė „Frineta“ dar 13 metų prižiūrės visą Kauno rajono apšvietimo tinklą.

Plėsime ir turizmo infrastruktūrą – šalia Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios prasidės modernios prieplaukos statybų darbai.

– Garliavos bendruomenė didžiuojasi Adomo Mitkaus mokyklos stadionu. O kuo išsiskirs naujasis Raudondvario stadionas?

– Šiuolaikiškumu ir dydžiu. Stadionas galės talpinti 1500 žiūrovų. Tai bus sporto erdvė, kurioje teisėjams, žaidėjams ir žurnalistams suplanuotos atskiros zonos. Futbolo aikštė su dirbtine danga ir atviromis žiūrovų tribūnomis, dengtas žiūrovų tribūnų pastatas su pagalbinėmis patalpomis, sutvarkyta aplinka, automobilių stovėjimo aikštelė, – viskas daroma, kad čia būtų patogu sportininkams, žiūrovams ir visai bendruomenei.

– Ką dar šiemet ketinate statyti?

– Tikimės pradėti Domeikavos pradinės mokyklos statybų darbus. Pagal gyventojų skaičių gausiausios seniūnijos gimnazija netalpina mokinių. Šalia jos pastačius naują pastatą, atsiras 480 papildomų vietų pradinių klasių mokiniams.

Per ankstesnę kadenciją sukūrėme 2,7 tūkst. naujų vietų darželinukams. Atrodė, kad jau esame beveik išsprendę problemą, tačiau demografinei kreivei ir toliau sparčiai kylant į viršų, vėl tenka ieškoti sprendimo būdų. Siekdami užtikrinti ikimokyklinį ugdymą, šiemet baigsime atnaujinti Girionių ir Piliuonos darželius, pradėsime Karmėlavos lopšelio-darželio „Žilvitis“ ir Šlienavos lopšelio-darželio rekonstrukcijos darbus.

– Gyventojai tradiciškai jautriai reaguoja į kelių būklę. Kokie svarbiausi Kelių priežiūros ir viešojo transporto programos darbai?

– Šiai sričiai šiemet esame numatę beveik 12 mln. eurų. Planuojame rekonstruoti Sodų (Alšėnai), Pienių  (Domeikava), Dobilų (Raudondvaris), Parko (Ramučiai), Daugėlių (Neveronys), Griežlės (Užliedžiai), Nemuno (Samylai), Mokyklos (Lapės) ir kitas gatves. Bus kapitaliai sutvarkyta dar viena svarbi transporto arterija – Gaižinėlių kaimo Nemuno gatvė (Ringaudų sen.).

Deja, Kauno rajono kelių tinklas plečiasi labai sparčiai, todėl ateityje investuoti į kelius teks dar daugiau.

–  12,3 mln. eurų  suma biudžete skirta komunalinio ūkio sričiai. Kur ir kokius darbus esate suplanavę?

– Šiemet vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklus plėsime Domeikavoje, Vilkijoje, Ežerėlyje, Vandžiogaloje, Raudondvaryje, Užliedžiuose, Lapėse, Karmėlavoje, Babtuose, Neveronyse ir kitose seniūnijose.

– Pabrėžėte, kad žmonėms labai svarbi jų gyvenamoji aplinka. Kurių vietovių gyventojams galime skelbti geras naujienas?

– Užbaigsime Ramučių parko tvarkymo darbus. Jame, be patogių takelių ir jaukių poilsio vietų, atsiras šviečiantis tiltas, tvenkinyje ištrykš fontanas.

Šiemet pradėsime Giraitės sporto ir laisvalaikio parko statybas, šio objekto bendruomenė seniai laukia. Pradėsime rengti Domeikavos parko, Juragių skvero bei viešųjų erdvių Mastaičiuose, Babtuose, Karmėlavoje, Kačerginėje, Lapėse ir Piliuonoje sutvarkymo projektus.

Dalyvaujamojo biudžeto programa – tai galimybė gyventojams realizuoti savo kūrybiškumą  ir kartu su savivaldybe spręsti, kur ir kaip panaudoti lėšas. Jų sumą kasmet didiname: pirmaisiais metais skyrėme 100 tūkst., pernai – 350 tūkst., o šiemet – 500 tūkst. eurų.

Pagražinti aplinką taip pat leidžia Daugiabučių namų atnaujinimo (100 tūkst. Eur) ir Daugiabučių namų kiemų sutvarkymo (1 mln. Eur) programos. Pernai atnaujinome 35 daugiabučius, sutvarkėme 17 kriterijus atitikusių kiemų, šiemet planuojame sutvarkyti dar 20 kiemų.

Šia programa pasinaudoję gyventojai gali gauti finansavimą žemės sklypo formavimo prie daugiabučio namo dokumentams parengti ir įteisinti, daugiabučio namo bendrijai steigti, investiciniams pastato modernizavimo planams parengti, taip pat daugiabučio namo aplinkai pagerinti: įvažoms, takams, vaikų žaidimų ir automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti.

Kaip ir kiekvienais metais, 25 seniūnijų reikmėms skyrėme 10 proc. visų biudžeto lėšų. Tai leis atnaujinti vietinės reikšmės kelius, žvyrkelius, prižiūrėti viešąsias ir kurti naujas žaliąsias erdves, diegti saugumo priemones. Sieksime, kad gerovę pajustų kiekviena seniūnija, kiekvienas gyventojas.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima