A.Gelažninkas: įspūdingiausia akimirka – finišo kirtimas

Neveronyse gimęs, augęs ir mokęsis motociklininkas Arūnas Gelažninkas pernykštę pergalę pakartojo ir šiųmetiniame Dakaro ralyje. „Vienišių“, kurie varžėsi be mechanikų pagalbos, klasėje jis vėl kitiems sportininkams neužleido pirmosios vietos.

Linkėtų svajoti ir siekti tikslų

Neveronių gimnazijos moksleiviams A.Gelažninkas yra super herojus. Užsukęs į ugdymo įstaigą, kurią baigė, jis visada šiltai ir nuoširdžiai bendrauja su gimnazistais. Paklaustas, ko palinkėtų jauniesiems neveroniškiams, jei artimiausiu metu lankytųsi gimnazijoje, Dakaro ralio nugalėtojas Original by Motul klasėje šypsojosi: „kad nebijotų svajoti ir siekti savo tikslų, nes visus juos įmanoma įgyvendinti“.

O štai apie savo tikslus kitam Dakaro raliui sportininkas dar nutyli. „Nuoširdžiai  sakau: dar nieko nežinau, dar reikia pailsėti fiziškai ir psichologiškai, palaukti, kol nuslūgs emocijos“, – patikino pašnekovas ir mielai pasidalijo pergalingai pasibaigusių lenktynių įspūdžiais.

Neišvengė traumos

Šaltis, smėlio audra, patirta trauma. Ar išties šiųmetinis Dakaras buvo sunkesnis? „Man asmeniškai pernykštės lenktynės buvo lengvesnės, jose viskas labai sklandžiai praėjo tiek iš techninės pusės, tiek dėl sveikatos būklės. Šiemet pirmąją savaitę patyriau traumą, antrąją savaitę važiuoti teko kamuojant skausmui ir geriant vaistus. Be to, vis išlįsdavo menkų techninių bėdelių motociklui. Išties, šiųmetinis Dakaro ralis man buvo sunkesnis“, – neslėpė sportininkas.

A.Gelažnininkas šeštą Dakaro ralio dieną pasitempė kairės kojos kirkšnies sausgyslę. „Motociklu važiuoti tenka stovint, ir motociklą laikyti reikia kojomis. Skausmas trukdė dieną, o naktį neleisdavo gerai pailsėti“, – sakė Arūnas. O štai kitos problemos – „supūsto“ sprando – motociklininkas nesureikšmino: „padėjo masažai“.

Teko kęsti šaltį

Jo žodžiais, pirmoji savaitė buvo sunki, rytai pasitaikė itin šalti.  „Kaskart mažiausiai tris valandas tekdavo važiuoti esant vos +5 laipsniams, tai iškęsti buvo sunku ir psichologiškai, ir fiziškai. Apskritai, visos dienos buvo nelengvos, kiekviena skirtingai sunki. Pavyzdžiui, 11 Dakaro ralio diena buvo itin sunki fiziškai, nes tą rytą pamiršau išgerti vaistų nuo skausmo. Greičio ruože buvo daug klampaus smėlio, jį įveikti buvo sudėtinga“, – pasakojo neveroniškis.

Penktosios lenktynių dienos pradžia Dakaro ralyje Arūnui buvo labai sunki psichologiškai: „sunkiai sekėsi sutelkti mintis ir kurį laiką tikrai nevažiavau taip gerai, kaip galėčiau. Pastebėjau, kad mane pasivijo keli po manęs startavę lenktynininkai, tad iš visų jėgų bandžiau jų nepaleisti tolyn”.

Negana to, kad jis padarė kelias navigacines klaidas, paskui užklupo  didžiulė smėlio audra. „Greitis didelis – 120-130 km/h, po ratais daug akmenų, o smėlis  – pakilęs kaip siena, neįmanoma nieko matyti apie 15 m į priekį. Situacija buvo išties pavojinga, nes sunku stebėti trasą, numatyti laukiančias kliūtis“, – prisiminė sportininkas. Vis dėlto ir tądien jam pavyko išlaikyti lyderio poziciją.

Pokyčiai netrikdė

Permainingi orai įnešė sumaišties – antrą lenktynių dieną planuotas maratonas buvo atšauktas dėl itin smarkių liūčių, lenktynininkai keliavo į kitą trasą. Greičio ruožas šeštą dieną nutrauktas dėl pavojingų sąlygų: išvakarėse šia  trasa pravažiavo automobiliai, bagiai ir sunkvežimiai. Jie smarkiai sudarkė trasos dangą,  motociklams čia važiuoti buvo per daug pavojinga dėl didelių duobių bei akmenų.

„Tai kad keitėsi trasos, planai, manęs asmeniškai netrikdė. Kiti sportininkai, kuriems motociklus tvarko mechanikai, manau, tik apsidžiaugė,  kad nieko nereikės patiems daryti, o „vienišių“ klasės atstovams tai nelabai ką ir pakeitė, bent jau man“, – patikino pašnekovas.

A.Gelažninko nuomone, šiemet organizatoriai pasistengė ir parengė navigacine prasme sudėtingesnes varžybas. „Daug kas darė klaidų surasdami teisingą kelią, ne kartą taip nutiko ir man. Patys ruožai buvo įdomūs, sudėtingi ir lengvesni, smėlingi, klampūs, akmenuoti. Kiekvienas Dakaras yra sunkus“, – neslėpė sportininkas.

Įsimintiniausios akimirkos

Itin sėkminga neveroniškui buvo  pirmoji lenktynių diena. Jo žodžiais, viskas ėjo lyg iš natų, pavyko aplenkti daug stiprių varžovų. Motociklininkas pasiekė asmeninį rekordą – atvažiavo 18-as bendroje įskaitoje. Puikų rezultatą lėmė, kad daugelis motociklininkų darė navigacinių klaidų, o Arūnui pavyko jų  išvengti.

Vis dėlto, pasak A.Gelažninko, įspūdingiausia akimirka – finišo kirtimas. „Lenktynėse atiduodi daug jėgų, geriausia emocija užplūsta atvykus į paskutinio greičio ruožo finišą“, – šypsojosi motociklininkas.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"

Armando Knezio nuotr.