Kauno rajone paminėtos 80-osios tremties metinės

Kauno rajone ir visoje Lietuvoje pirmadienį minima liūdna sukaktis – masinių trėmimų pradžią skausmingai paženklinusi Gedulo ir vilties diena.

Pažymėdami 1941 m. birželio trėmimų 80-metį Garliavos mokyklų bendruomenės ir miesto gyventojai rinkosi į Krizių centro kiemą, kur vyko akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Čia susirinkusieji skaitė ištremtų ir tremtyje mirusių ar po Stalino mirties į tėvynę grįžusių tremtinių pavardes ir jų likimus.

Pagerbti masinio genocido aukas atvykęs Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas teigė, kad tragiški įvykiai neaplenkė ir Pakaunės žmonių.

„Šios dienos skaudūs įvykiai palietė daug mūsų krašto šeimų, Garliavos gyventojai ne išimtis. Daugiau kaip ketvirtadalis šiame krašte gyvenančių yra grįžę iš tremties. Tokių miestelių Kauno rajone yra ne vienas – tai Raudondvaris, Vilkija, Domeikava ir visos priemiestinės gyvenvietės, kurios priėmė iš ten grįžusius žmones“, – kalbėjo meras.

V. Makūnas taip pat dėkojo susirinkusiems, pastebėdamas, kad kol minėsime šią dieną, Lietuvos praeities istorija bus gyva: „Ačiū, kad šią dieną esate čia, pagerbiate aukas ir mes kartu galime liudyti šiuos tragiškus įvykius.“

Kartu su Garliavos seniūne Nijole Tarvydiene ir Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktoriumi Vidmantu Vitkausku, meras uždegė žvakes prie Krizių centro kiemelyje esančio paminklo tremtiniams ir čia niekintiems partizanams bei tremtinių kapo Jonučių kapinėse.

1941 m. birželio 14-osios naktį buvo pradėti masiniai lietuvių areštai. Per savaitę į Komiją, Altajaus ir Krasnojarsko kraštus, Novosibirsko sritį ir Kazachstaną buvo ištremta apie 18 tūkst. mūsų krašto gyventojų.  Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose.

Išvežti į Sibiro gilumą, tremtiniai turėjo dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kitus sunkius fizinius darbus. Didžiuliame šaltyje patys statėsi namus.

Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 tūkst. žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.