Europos paveldo dienų seminare – apie meistriškumo reikšmę anksčiau ir dabar

Ruošiantis Europos paveldo dienoms (EPD) Lietuvoje, kurios šiemet vyks rugsėjo 8 – 17 dienomis, Kultūros paveldo departamentas, bendradarbiaudamas su Vilniaus dailės akademija (VDA), kovo 14 d. savivaldybių paveldosaugininkams, taip pat KPD specialistams, kuruojantiems ir organizuojantiems EPD renginius, surengė seminarą “Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija”. VDA Gotikinėje salėje susirinkę 75 dalyviai iš visos Lietuvos išklausė kelis pranešimus, buvo supažindinti su šių metų EPD tema – gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija. Ypatingą dėmesį šių metų EPD renginių organizatoriai turėtų skirti paveldo kūrėjams, kviesti pažinti jų meistriškumo laboratoriją, veikiančią kultūros paveldo objektų kūrimo ir išsaugojimo procese. Įžanginį žodį tarė KPD tarptautinių ryšių ir paveldo sklaidos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas. KPD vyr. specialistė Akvilė Jagminaitė-Markevičienė apžvelgė EPD renginių istoriją, reikšmę kultūriniam gyvenimui, poveikį visuomenei.

Seminaro vieta pasirinkta neatsitiktinai. VDA yra ta vieta, kur ruošiami restauratoriai. Jau daugiau nei penkiolika metų studentai, stebimi dėstytojų, praktikuojasi šalia esančioje Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje ir vienuolyne, čia yra restauravę daug sienų tapybos, bažnyčios interjero detalių. Apie tai pasakojo VDA Restauravimo katedros vedėjas doc. Alvydas Mandeika, vėliau studentų absolventų baigiamuosius darbus parodęs ir pačioje bažnyčioje.

Didelę patirtį su paveldu susijusių renginių organizavime turintis Kauno rajono savivaldybės paveldosaugininkas, programos “Modernizmas ateičiai” koordinatorius Žilvinas Rinkšelis supažindino seminaro dalyvius su daugybe pastaraisiais metais Kaune vykusių renginių, ypač kai miestas buvo paskelbtas Europos kultūros sostine. Tais metais Kaunas, prisistatydamas ir tarptautiniu mastu, ypatingai daug dėmesio skyrė savo vietos kultūros paveldui, kuris neatsiejamas nuo miesto identiteto, jo veido. Tie renginiai gali būti pavyzdžiu ir įkvėpimu, suteikti naujų idėjų šių metų EPD renginių organizatoriams.

VšĮ Panevėžio plėtros agentūros turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė pateikė daug naujų idėjų, kaip miestas, neturintis daug kultūrinio paveldo, tačiau išsaugojęs su miesto istorija susijusius techninio, pramoninio paveldo objektus, gali būti įdomus turistams, ypač į tas ekskursijas įjungiant vietinius gyventojus, menančius daug bendros praeities.

Inžinierius, daug metų dirbęs restauruojant Vilniaus Šv. Onos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčias bei vienuolyną, savo pranešime “Primum non nocere” (Svarbiausia nesugadinti) atskleidė daug restauravimo užkulisių įdomybių bei atradimų, meistriškumo paslapčių. Tai P. Kanevičius išsamiai aprodė po seminaro vykusiame pasivaikščiojime po minėtuosius paveldo objektus.

Antroje seminaro dalyje, pasiskirstę į tris grupes, dalyviai išsamiai susipažino su Medinės miesto architektūros muziejum, įsikūrusiu restauruotame XIX a. mediniame pastate Polocko g. 52. Apie tai, kaip, kokiomis aplinkybėmis buvo pastatytas šis kitados buvusio miesto pakraščio medinukas, su kokiais iššūkiais teko susidurti restauruojant jau gana pakrypusį, bet daug autentikos išlaikiusį medinį namą, pasakojo muziejaus darbuotoja meno istorikė, paveldo specialistė Indrė Užuotaitė, meistras Mindaugas Ratavičius.

Kita seminaro dalyvių grupė apsilankė Vilniaus Unitų (Švč. Trejybės) bažnyčioje (Aušros vartų g.7 B). Apie Vilniaus miesto plėtrą, jo architektūrą niokojusius gaisrus ir statybų bumus bei iššūkius tuomečiams įvairiausių sričių meistrams per konkretų cerkvės, o vėliau graikų apeigų katalikų bažnyčios atvejį pasakojo Vilniaus universiteto lektorė istorikė lektorė Dalia Vitkauskaitė, supažindinusi ir su istorijos ženklais šios šventovės architektūroje. Šiame kultūros paveldo objekte atliktus tyrimus, restauravimo koncepcijos kūrimo problematiką bei restauratoriams kylančius iššūkius, kuomet esama daug netekčių ir skirtingų laikotarpių paveldo, pristatė architektė Audronė Šolienė bei restauratorė Audronė Kaušinienė.

Trečioji seminaro dalyvių grupė išsamiai apžiūrėjo buvusius Tiškevičių rūmus (dabartinę Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešąją biblioteką), esančius Trakų g. 10. Apie šiuose rūmuose rastus ankstyviausius kultūrinius sluoksnius, mūrinio namo liekanas bei grafų Tiškevičių laikų miestietiškos architektūros lobius pasakojo architektė, paveldosaugos specialistė Inga Vilkaitytė. Apie išskirtines krosnis (kurių buvusiuose rūmuose išlikę net 13), kokybiškus koklius ir jų restauravimo subtilybes pasakojo krosnių restauratorė Aelita Bielinytė, o keliuose aukštuose nors ir fragmentiškai išlikusią, tačiau labai vertingą įvairių laikotarpių sienų tapybą ir lipdybos dekorą, tyrimus ir restauravimo darbus pristatė restauratorius Vytautas Dzindziliauskas.

Seminaro organizatoriai tikisi, kad šis renginys, išsamiai pristatęs kelis kultūros paveldo objektus sostinėje, jų kūrimo, statybos procesus bei restauratoriaus darbo specifiką dirbant tokio pobūdžio kultūros paveldo objektuose, paskatins EPD renginių organizatorius ir savo miestuose bei miesteliuose patyrinėti savo kultūros paveldo objektų istorinę medžiagą ir atrasti jų vietovės veidą kūrusius kūrėjus, didžiulę meistriškumo mokyklą, laboratoriją, slypinčią už kiekvieno istorinio pastato kūrimo, o taip pat ir paieškoti restauravimo perliukų, juos patraukliai pateikti visuomenei būsimų Europos paveldo dienų metu. Balandžio pabaigoje planuojama surengti dar vieną nuotolinį seminarą, į kurį įsijungti galės dar daugiau būsimų EPD renginių organizatorių.

KPD dėkoja Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos klebonui Br.kun. Andriui Nenėnui OFM, Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešajai bibliotekai, Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui ir Tėvui Mikolaj, Medinės miesto architektūros muziejui, kad sutiko įsileisti seminaro dalyvius ir suteikė jiems galimybę išsamiai susipažinti su paveldo objektais.

Kultūros paveldo departamento informacija