Domeikavoje laiką skaičiuos saulės laikrodis

Penktadienio vakarą Domeikavoje šurmuliavo bendruomenės šventė „Rožinis vakaras“. Renginio metu atidengtas saulės laikrodis. Jį seniūnijai sukūrė ir dovanojo Bronius Maskeliūnas.

Astronomija besidomintis inžinierius sugalvojo papuošti gyvenvietę paties nukaldintu saulės laikrodžiu. Domeikaviškio dovaną nuspręsta įkurdinti skvere priešais Domeikavos Lietuvos Kankinių bažnyčią.

Kūrinys turėtų patekti į Pasaulinį saulės laikrodžių atlasą. Iki šiol Lietuvoje buvo sukurti 22 saulės laikrodžiai, keturis iš jų yra suprojektavęs KTU Elektros ir elektronikos fakulteto darbuotojas Jonas Navikas.

Renginys pradėtas sugiedant „Tautišką giesmę“ ir Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės šaulių trimis garbingomis salvėmis. Kauno rajono savivaldybės merui Valerijui Makūnui, Domeikavos seniūnei Linai Mišeikienei, Broniui Maskeliūnui ir Jonui Navikui perkirpus simbolinę juostelę, saulės laikrodis buvo oficialiai atidengtas, o jį pašventino Domeikavos klebonas Gintaras Pūras. Apie laikrodžio reikšmę, jo gamybą ir kaip jis veikia susirinkusiesiems trumpai papasakojo pats kūrinio autorius.

Šventės dalyvius atvykęs pasveikinti meras V. Makūnas įteikė padėką saulės laikrodžio kūrėjui B. Maskeliūnui ir padėkojo už gražią dovaną. „Džiugu matyti, kad bendruomenėse yra žmonių, kurie taip gražiai puošia Kauno rajoną, ypač tokiais įspūdingais meno kūriniais,“ – kalbėjo meras ir pridūrė, kad nuo šiol domeikaviškiams orientuotis laike bus dar paprasčiau.

Vakaro metu taip pat vyko įvairios pramogos vaikams – burbulų fiesta su linksmuoju personažu Kiškiu Piškiu, linksmybės ant batuto. Vyko amatų mugė, kalvystės edukacija – dalyviai galėjo nemokamai nusikalti pasagą ar nusilipdyti molinę vazą. Visiems svečiams Ramučių kultūros centras dovanojo meno mėgėjų kolektyvų pasirodymus, grupių „Metronomas“ ir „Intervalai“ koncertus. Šventinį vakarą vainikavo charizmatiškojo Martyno Kavaliauskio pasirodymas.

„Rožinio vakaro“ metu buvo minima ir Domeikavos herbo diena, o šventės akcentas – rožinė spalva – buvo susietas su seniūnijos simboliu – erškėtrožių krūmu. Dauguma šventės dalyvių buvo pasipuošę būtent šia spalva.